Augalinio maisto asortimentas: ir poreikis, ir galimybė išsiskirti

Organizacijos teigimu, augalinio maisto populiarumas auga ne tik dėl visuomenės susidomėjimo sveikata, aplinkosauga ar gyvūnų etika, bet ir dėl paprastėjančių galimybių dažniau išbandyti augalines alternatyvas.

Tyrimo metu buvo vertinti penki didžiausi prekybos tinklai Lietuvoje: „Maxima“, „Iki“, „Lidl“, „Norfa“ ir „Rimi“, tikrinant skirtingas augalinių produktų kategorijas tokias, kaip augalinės pieno, mėsos, žuvies produktų alternatyvos, desertai, jau paruošto maisto produktai ir kita.

„Įvertinus duomenis, matome du aiškius lyderius čia – „Maximos“ ir „Rimi“ prekybos tinklus“, – teigia Aistė Aužbikavičiūtė, „Gyvi gali“ projektų vadovė.

Pasak jos, abu tinklai pasižymi įvairia augalinės kilmės produktų gama, pradedant augalinėmis pieno alternatyvomis ir baigiant augalinėmis mėsos alternatyvomis, matyti, kad yra aktyviai ieškoma naujų tiekėjų bei inovatyvių produktų.

„Nors atotrūkis tarp abiejų lyderių – nedidelis, plačiausiu augalinio maisto asortimentu išsiskiria „Maxima“. Čia matome labiau išplėtotas augalinių mėsos alternatyvų kategorijas, apimančias tiek pusgaminius, tiek šaldytus ir jau paruoštus vartoti produktus, čia taip pat siūloma daugiausia augalinių alternatyvų žuviai pasirinkimas“, – konstatuoja A. Aužbikavičiūtė.

Tuo metu „Rimi“ išsiskiria gausia augalinių ledų, augalinio sūrio ir jogurto bei kulinarijai skirtos augalinės grietinėlės pasiūla.

Ryškus atotrūkis

„Išanalizavus tyrimo duomenis, matome ryškų atotrūkį tarp lyderiaujančių ir žemesnes pozicijas užimančių prekybos tinklų. Nors juose ir buvo pastebėta alternatyvių augalinių produktų, visgi savo pasiūla jie smarkiai atsilieka nuo „Maximos“ ar „Rimi“, – lygina A. Aužbikavičiūtė.

Tyrimas rodo, jog kai kuriose produktų kategorijose matomas labai siauras pasirinkimas arba jo nėra visai, ypač augalinėse žuvies ir jūros gėrybių, desertų  bei jau paruošto maisto kategorijose.

„Viena iš matomų tendencijų – augalinio pieno ir jo produktų asortimento plėtra, tačiau svarbu pasiūlyti ne tik augalinio pieno, bet ir jo gaminių – grietinėlių kulinarijai, jogurtų, sūrių alternatyvų. Tai ypač aktualu mažesnį pasirinkimą turintiems prekybos tinklams“, – akcentuoja A. Aužbikavičiūtė.

Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimas buvo atliktas pirmąkart. Organizacijos duomenimis, tokie tyrimai yra reguliariai vykdomi Švedijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Belgijoje ir kaimyninėje Latvijoje.

Tyrimą Lietuvoje planuojama kartoti kasmet.

„Tai leis stebėti, kaip keičiasi augalinių produktų asortimento pasiūla, ar keičiasi lyderiaujančių prekybos tinklų pozicija. Tikimės, kad šie tyrimai skatins prekybos tinklus didinti esamą pasiūlą, suteikiant vartotojams įvairesnį ir patogiau prieinamą augalinių produktų pasirinkimą tiek mažesnėse, tiek didžiosiose prekybos tinklų parduotuvėse“, – viliasi A. Aužbikavičiūtė.