Didžiausi karteliniai susitarimai Lietuvoje 2011-2021 m.

Daumantas Grikinis, KT Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vadovas, akcentuoja, kad visiškai išvengti finansinių sankcijų gali tik ta bendrovė, kuri pirmoji praneša KT apie sudarytą kartelinį susitarimą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus dar prieš tai, kai institucija atlieka patikrinimus. Taigi, kartelinį susitarimą sudarančios įmonės turėtų įvertinti riziką, kad vienas iš kartelio dalyvių gali kreiptis į Konkurencijos tarybą ir visiškai išvengti atsakomybės, o kitiems pažeidėjams grės baudos iki 10% metinių pasaulinių pajamų.

[infogram id="7d67cc5a-6461-43cf-aead-63337c85835f" prefix="Nwn" format="interactive" title="Didžiausi karteliniai susitarimai"]

VŽ rašė, kad KT nustatė, kad bendrovės „Sanitex“, „Sotėja“, „Selnera“, „Maistulis“ ir „Egilėja“, dalyvaudamos švietimo ir socialinių įstaigų vykdytuose maisto produktų viešuosiuose pirkimuose, derino teikiamus pasiūlymus, įskaitant kainas, ir tik imitavo konkurenciją. Kadangi įmonės pripažino pažeidusios Konkurencijos įstatymą ir padėjo atskleisti pažeidimo veiksmus, joms grėsusios baudos sumažintos nuo 15 iki 75%. Įmonės tarybos nutarimą gali skųsti teismui.

KT tyrimą pradėjo 2019 m. liepą, gavusi informacijos iš Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių. Jų darbuotojams kilo įtarimų, kad organizuojant lopšeliams-darželiams 11 viešųjų pirkimų maisto produktams pirkti, bendrovės „Sotėja“, „Maistulis“ ir „Egilėja“ galėjo tarpusavyje derinti pasiūlymus.

Anot teisininkų, praktika rodo, kad dažnai tokio pobūdžio kartelinius susitarimus sudaro vidurinės grandies darbuotojai, vadovams apie tai nieko nežinant, tad svarbu imtis prevencinių priemonių. Jei „Sanitex“ nebūtų laiku pripažinusi pažeidimo ir nebūtų bendradarbiavusi su KT, įmonei skirta bauda būtų siekusi 50 mln. Eur.