Didieji vaistinių tinklai konsoliduoja rinką
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, per 10 m. nepriklausomų vaistinių skaičius susitraukė bemaž tris kartus, nuo 540 iki 200 dabar.
Atitinkamai per šį periodą vaistinių tinklams priklausančiųjų skaičius išaugo nuo 902 iki 1.119.
Žvelgiant į tinklams nepriklausančių vaistinių statistiką, vertėtų įsivertinti ir tai, kad dauguma jų iš tiesų visgi nėra savarankiškos, nes dirba pagal franšizės sutartis jei ne su vienu, tai su kitu tinklu.
[infogram id="925210b5-f4eb-44e6-a223-ab5002a7b51e" prefix="y86" format="interactive" title="Tinklinės ir netinklinės vaistinės Lietuvoje"]
Tauras Endriukaitis, vaistų didmeninės bendrovės „Entafarma“ generalinis direktorius, pritaria, kad nepriklausomų vaistinių skaičius Lietuvoje kasmet nuolat mažėja – mažiesiems rinkos dalyviams vis sunkiau išgyventi.
„Konkurencija Lietuvoje labai stipri, didieji turi daugiau galimybių pasiūlyti palankesnes kainas, gali daugiau skirti lėšų reklamai, o kartu būti pastebėti. Matydami situaciją rinkoje, ėmėmės projekto „Mano vaistinė“, su kuriuo sujungėme tinklams nepriklausančias vaistines, siekdami joms padėti veikti pelningai stiprios konkurencijos aplinkoje“, – teigia T. Endriukaitis.
Projektas „Mano vaistinė“ startavo 2012 m. Po šešerių metų prie projekto buvo prisijungusios 87 vaistinės-partnerės, 2020 m. – jau tik 79, 2021 m. – 78, kartu yra vystoma ir e. platforma „manovaistine.lt“.
„Projekto pradžioje nebuvo labai lengva prisikviesti vaistines, nes buvo baimių per daug savo veiklą susieti tik su vienu didmenininku. Vėliau projektas įsivažiavo, vaistinių skaičius augo kiekvienais metais, tačiau pastaraisiais metais mažėja, nes dalis vaistinių nutraukė veiklą, dalis pardavė verslą“, – kalba T. Endriukaitis.
Vienose rankose
Lietuvos įstatymai, priešingai nei, pavyzdžiui, Vokietijos, leidžia tiems patiems asmenims valdyti vaistinių tinklus ir užsiimti didmenine vaistų prekyba. Tokiomis aplinkybėmis beveik nelieka galimybių steigtis naujoms didmeninės prekybos įmonėms, nes potencialiems klientams tarpininkų nebereikia, o tinklams nepriklausančios vaistinės neturi kitos galimybės kaip tik pirkti farmacijos prekes iš savo tiesioginių konkurentų.
Tad vaistinių versle Lietuvoje dominuoja keli stambesni žaidėjai, turintys reikšmingesnio dydžio vaistinių tinklus. Plačiau apie situaciją ir rinkos dalyvių vertinimus skaitykite čia.
„Sunku vertinti vienareikšmiškai situaciją, tačiau akivaizdu yra viena, kad esama padėtis yra palankesnė didiesiems tinklams nei mažesniesiems dalyviams. Turbūt nėra gerai, kai vienose rankose galima turėti ir vaistinių tinklus, ir didmenines įmones. Liūdna, kai farmacijos mokslus krimtę jaunuoliai, matydami situaciją, po studijų net nebesvarsto kurti savo vaistinę. Pradėti nuo nulio – vienos vaistinės – ir svajoti apie pelningą veiklą – šiandien Lietuvoje beveik nerealu“, – konstatuoja T. Endriukaitis.
