„Rimi“ Latvijoje paleidžia elektroninę prekybą, netrukus – ir Lietuvoje
Pirmoji elektroninė parduotuvė atidaroma Latvijoje šį spalį, o 2020 m. pirmą ketvirtį užsisakyti „Rimi“ prekių internetu siūlys Lietuvoje, taip pat ir Estijoje.
Edgaras Sesemannas, „Rimi Baltic“ generalinis direktorius, Rygoje vykstančioje spaudos konferencijoje sako, kad dabar yra pats tinkamiausias metas pasiūlyti klientams galimybę apsipirkti internetu.
„Rinka auga, klientams patinka pirkti internetu, o tai reiškia, kad mes galime sėkmingai pasiūlyti savo sprendimus vartotojams. Pradedame nuo Latvijos, kuri yra mūsų didžiausia rinka Baltijos šalyse. Regime potencialo visose trijose Baltijos šalyse“, – sako E. Sesemannas.
Anot jo, žvelgiant į kitų didelių, išsivysčiusių rinkų, tokių kaip Didžiosios Britanijos, patirtį bakalėjos e. komercijoje, matyti, kad internetu nuperkama apie 10% visų maisto prekių. Estijoje šis segmentas tesudaro 1%, o Lietuvoje ir Latvijoje – vos pusę procento visos mažmeninės prekybos maisto prekėmis prekėmis apyvartos.
E. Sesemannas teigia, kad šiuo metu vykstantys e. komercijos platformos bandymo darbai tęsis iki spalio. Pirmiausia suruoštas užsisakytas prekes bus galima pasiimti dvejose parduotuvėse Rygoje įrengtose specialiose e. komercijos klientų aptarnavimo vietose. Tai tokios parduotuvės, kuriose pirkėjų srautai didžiausi. Vėliau paslauga bus plečiama į regionus. Vėlesniame plėtros etape internetu užsakytas prekes „Rimi“ pristatys klientams į namus.
Lietuvoje – 2020 m. pirmą ketvirtį
Giedrius Bandzevičius, „Rimi Lietuvos“ direktorius, taip pat dalyvaujantis spaudos konferencijoje Rygoje, pažymi, kad „Rimi“, kaip ir kiti prekybininkai, patyrė nemažai sunkumų, kuriuos sukėlė nauji rinkos dalyviai.
„Tačiau mes turime galingą verslo modelį, gerus santykius su tiekėjais ir lojalius klientus. Tai leidžia mums sėkmingai ir greitai plėstis bei pristatyti naujus pardavimų kanalus, tokius kaip e. prekyba. Išbandysime naujus sprendimus lygiai taip, kaip kolegos juos bandė Latvijoje - pirmiausia internetu pirkti pasiūlysime Vilniuje, o vėliau išplėsime paslaugą visoje šalyje“, – sako G. Bandzevičius.
Jo teigimu, apsipirkti internetu klientams planuojama pasiūlyti 2020 m. pirmą ketvirtį.
Valdis Turlaisas, „Rimi Latvia“ direktorius, sako, kad žmonės yra vis labiau užsiėmę, todėl ieško įvairesnių apsipirkimo galimybių.
Gustavas Fernstromas, „Rimi Baltic“ rinkodaros ir verslo plėtros vadovas, sako, kad vartotojai turės galimybę sudaryti bendrą pirkinių sąrašą keliese. Naujos technologijos sukuria kitokią terpę prekybininkams konkuruoti, teigia jis.
Spaudos konferencijoje „Rimi“ vadovai kalba ir apie naują augimo strategiją, kurios esminės nuostatos yra procesų skaitmeninimas, sveikos gyvensenos propagavimas ir aplinkosauga.
Siekdama paskatinti klientus gyventi sveikiau, prekybininkė toliau plėtoja prekių liniją „Rinkis sveikiau“. Be to, „Rimi“ turi naują šūkį. Iki šiol buvusį „Tai, ko nori tu“ keičia „Kiekvieną dieną geriau“ (angl. „Every Day a Little Better“).
Pardavimai auga
VŽ rašė, kad „Rimi“ pardavimai antrąjį ketvirtį ūgtelėjo 4,9%, o bendras rinkos augimas siekė 9,8%, teigiama Švedijos „ICA Gruppen“ ataskaitoje investuotojams. Čia
pat nurodoma, kad maisto prekių kainų infliacija Lietuvoje lyginamuoju laikotarpiu siekė 3% (Latvijoje šis skaičius sudarė 4,2%, o Estijoje siekė 2,8%). Šiuo metu Lietuvoje „Rimi“ turi 58 parduotuves. Tinklas vykdo intensyvią plėtrą, kurios metu planuojama iki 2023 m. pabaigos padvigubinti „Rimi“ parduotuvių skaičių iki 100 parduotuvių visoje Lietuvoje.
G. Fernstromas, „Rimi Baltic“ rinkodaros ir verslo plėtros vadovas, atsakingas už e. komercijos plėtrą Baltijos šalyse, interviu VŽ pasakojo apie pagrindinės įmonės „ICA Gruppen“, kuri Švedijoje turi populiariausią e. parduotuvę, patirtį, šiuo metu kuriamą daugiakanalės prekybos koncepciją ir siekį savo klientams iki 2020 m. pateikti didžiąją dalį „Rimi“ asortimento internete.
Taip pat VŽ rašė, kad pastaraisiais metais „Rimi Baltic“ sunkiai dirbo ir pasiruošė išaugsiančiai konkurencijai Latvijoje, duodamas interviu Švedijos leidiniui „Fri Kopenskap“ sako Peras Strombergas, prekybos tinklą valdančios Švedijos bendrovės „ICA Gruppen“ vadovas.
„Išmokome pamokas Lietuvoje ir sunkiai dirbome, kad pasirengtume pokyčiams Estijoje, o ypač Latvijoje“, – leidiniui „Fri Kopenskap“ sako P. Strombergas.
VERSLO TRIBŪNA
Vertinantys kokybišką mėsą ir tokios norintys nusipirkti jos, kaip taisyklė, ieško „Norfos“ parduotuvėse. Šiame mažmeninės prekybos tinkle technologiniai procesai sustyguoti taip, kad pirkėjui kas rytą patiekiama ką tik išpjaustyta mėsa. Apie 130 iš 160 „Norfos“ parduotuvių dirba mėsos išpjaustytojai, kurie į prekystalius patiekia čia pat paruoštą skerdieną.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) nacionalinėje konferencijoje priėmė rezoliuciją, kurioje kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama iš esmės peržiūrėti dabartinį šalies požiūrį į pluoštinę kanapę kaip augalą bei jos produktus ir nuo atskirų bei pavienių priemonių pereiti prie ilgalaikių, sisteminių, tvarių ir nuoseklių sprendimų parengimo ir įgyvendinimo. Šie sprendimai turėtų nugulti į siūlomą parengti kompleksinę kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“.
Vilniaus PC „Panorama“ veiklą pradėjo automobilių švaros centras „Hocus“. Tai naujos kartos švaros centras, kur automobiliai prižiūrimi tik rankomis. „Hocus“ siūlo platų spektrą paslaugų – nuo greitos kasdienės priežiūros iki išskirtinio detalaus automobilio švarinimo. „Hocus“ vardas keičia puikią reputaciją tarp vairuotojų užsitarnavusių „Švaros brolių“ švaros centrus.
Vilniaus gyventojai, ypač Karoliniškių mikrorajono, jau beveik tris dešimtmečius mėgsta apsipirkti vienoje pirmųjų „Norfos“ parduotuvių – „Kometoje“. Liepos pradžioje ji užvėrė duris pirkėjams, kad rugpjūtį juos pakviestų iš esmės atsinaujinusi. Šias permainas vietos gyventojai ir aplinkinių įstaigų darbuotojai įvertino – nuo pirmųjų atnaujintos parduotuvės valandų ją užplūdo pirkėjai.
Viena iš pamokų buvo ta, kad atėjus „Lidl“, savo pozicijų nepraranda pagrindiniai dalyviai, ypač „premium“ segmente, o žemesnės vertės pasiūlymai pradedami vertinti kitaip.
Tai viena priežasčių, kodėl „Rimi“ nusprendė atsisakyti žemų kainų prekių ženklų „Supernetto“ Latvijoje ir „Saastumarket“ Estijoje. Iš viso šis sprendimas palies 30–50 parduotuvių.
„Visada sudėtinga pakeisti žemų kainų koncepciją į aukštesnę, nes keičiasi ir klientai, tačiau su „Rimi“ prekės ženklu toms parduotuvėms pavyks daug geriau“, – įsitikinęs P. Strombergas.
Vokietijos mažmeninės prekybos tinklui „Lidl“ pradėjus veiklą Lietuvoje, vieno didžiausių tinklų „Rimi“ rinkos dalis sumažėjo. Lyginant tinklus pagal 2018 m. pardavimo pajamas, matyti, kad „Lidl“ turi 8,1% rinkos, o „Rimi“ – 7,2%. Greito apyvartumo prekių rinkoje lyderė išlieka „Maxima“ su 36,1% rinkos. Švedijos žiniasklaida pabrėžia, kad atėjus „Lidl“, Lietuvoje „Rimi“ prarado rinkos dalį.
[infogram id="9aa95a07-02a1-4e64-9246-f0a9b905801d" prefix="3Qi" format="interactive" title="Prekyba: Didžiųjų mažmeninės prekybos maisto produktais tinklų pajamos ir pelnas 2018 m."]
