Kas tai? Veiklos sukaktis

„Beola“ – 25 m. aukščiausios kokybės ir išskirtinio dizaino

Publikuota: 2018-05-08
„Beola“ siūlo detalėmis neperkrautą, elegantišką, funkcionalią ir jaukią aplinką – būtent tai ir yra skandinaviško stiliaus pagrindas.
„Beola“ siūlo detalėmis neperkrautą, elegantišką, funkcionalią ir jaukią aplinką – būtent tai ir yra skandinaviško stiliaus pagrindas.

Gyvenimo aplinkos kartelę Lietuvoje aukštai pakėlusi UAB „Beola“ mini 25-ąjį gimtadienį. Per turiningą jos istoriją keitėsi ne tik interjero tendencijos, bet ir šalies gyventojų požiūris į gyvenimo stilių, daiktų dizainą, funkcionalumą ir kokybę. Nuo „Bang & Olufsen“ vaizdo ir garso technikos prekybos verslą pradėjusi bendrovė šiandien gali sukurti visą namų aplinką: nuo svetainės ir lauko baldų iki smulkių virtuvės įrankių. Apie interjero tendencijas, įmonę ir perspektyvas pasakoja Naglis Nasvytis, „Beolos“ direktorius.

Nuo ko prasidėjo UAB „Beola“ istorija?

Veiklą pradėjome 1993 m. Tuomet rinka buvo pustuštė, didžioji dalis baldų – lietuviški, geidžiamiausi – lenkiški. Dominuojantys baldai buvo masyvių formų, dažniausiai traukti aksomu. Baigiau studijas Dailės institute, domėjausi šiuolaikinio gyvenimo tendencijomis, teko keliauti, daug pamatyti. Turėjome norą, kad užsienyje vykstantys pokyčiai, susiję su dizainu ir kokybe, ateitų ir į Lietuvą. Taigi, nusibrėžėme tikslą į Lietuvą atvežti aukščiausio lygio gamintojų produkciją, kuri būtent ir atspindėtų šiuolaikinio dizaino galimybes bei tendencijas. Tai buvo ne tik verslas, tai turėjo ir tam tikrą edukacinę funkciją.

nuotrauka::3 right

Pradėjome nuo danų gamintojo „Bang & Olufsen“ garso ir vaizdo aparatūros. Šios technikos kokybė ir dizainas iki šiol nepralenkiami. Klientai, pamatę technologiniu meistriškumu ir dizainu išsiskiriančią unikalią techniką, ilgainiui pradėjo klausinėti, kaip prie jos derinti interjero detales, kokius baldus rinktis. Tai padiktavo antrąjį žingsnį: mūsų asortimente atsirado aukštos kokybės baldai ir interjero aksesuarai.

Kaip į Lietuvą pavyko prisitraukti žymiausius baldų gamintojus?

Pirmaisiais veiklos metais nuvykome į tuo metu didžiausią Skandinavijos baldų parodą Kopenhagoje. Turėjome puikų konsultantą iš Danijos, kuris papasakojo, kaip tokiose parodose reikia elgtis, kad susipažintume su baldų gamintojais ir pradėtume vaisingą bendradarbiavimą. Mums pavyko – užmezgėme ryšius su keliais žymiais gamintojais, sutarėme, kad pradėsime į Lietuvą vežti jų baldus. Iš pradžių buvo sunku, nes mūsų siūlomos aparatūros ir baldų kainos žymiai skyrėsi nuo tų, kurios vyravo šalyje. Klientams reikėdavo įrodinėti, kodėl verta rinktis šiuos nepigius gaminius. Prekiavome tokiais produktais, kurių vertė pasimato tik po ilgalaikio naudojimo, todėl įtikinti buvo sudėtinga, tačiau, kai pavykdavo, klientai grįždavo dar ir dar. Po kelerių metų kai kuriuos gamintojus, kurie nerado savo pirkėjų, teko pakeisti kitais. Pradėjome važinėti į vis daugiau parodų. Turėjome tikslą judėti pirmyn, Lietuvos rinkoje aktyviai propagavome labai kokybišką, minimalistinę, skandinaviško stiliaus gyvenamąją aplinką ir galiausiai mūsų koncepcija pasiteisino.

Kokius prekių ženklus atstovaujate šiuo metu? Kodėl klientai juos renkasi?

Daugiausia dirbame su skandinavų, austrų ir vokiečių kompanijomis, nes lietuviams imponuoja baldų dizainas, kokybė. Ypač galimybės baldus transformuoti ar pritaikyti pagal asmeninius poreikius padeda žmonėms lengviau suvokti, kodėl daiktas tiek kainuoja. Šiandien atstovaujame tokius prekių ženklus kaip „Bang & Olufsen“, „Bulthaup“, COR, „Wittmann“, „Team7“, „Interlübke“, „Royal Botania“ ir daugelį kitų. Visi šie prekių ženklai yra pelnę pasaulinį pripažinimą, jų produktai – ilgaamžiai, o dizainas – išskirtinis.

nuotrauka::1 right

Prekių ženklų atstovavimo procesas nėra baigtinis, mūsų atstovaujami kai kurie ženklai kinta. Nors gal ir atrodo, kad viskas, kas geriausia – jau atrasta, mes vis dar domimės inovatyviausiais sprendimais ir, jeigu randame ką nors naujo, stengiamės atvežti į Lietuvą.

Per 25 metus matėte ne tik kaip keitėsi verslas, bet ir žmonių požiūris į gyvenamąją aplinką. Kada pajutote proveržį, kad jau renkasi ne paprastesnį ir pigesnį baldą, bet kokybiškesnį ir brangesnį?

Didžiausi pokyčiai pradėjo jaustis, kai žmonės ėmė keliauti ir domėtis, kaip gyvenama kitose šalyse. Gyventojams plečiant akiratį mums darėsi lengviau, klientams buvo paprasčiau suprasti kainų skirtumus. Kažkodėl visiems labai paprasta suvokti, kodėl taip skiriasi automobilių ar drabužių kainos, tačiau su baldais šis suvokimo procesas sudėtingesnis, tenka daug pasakoti. Mūsų atstovaujami baldų gamintojai neslepia, iš ko jų baldai pagaminti, jie demonstruoja pjūvius, matoma baldų konstrukcija paaiškina, kodėl kaina yra vienokia ar kitokia. Nors vis dar girdime klausimų šia tema, tačiau džiaugiamės galėdami mokyti žmones ir reprezentuoti kokybę.

Kaip kito interjeras ir stiliaus suvokimas Lietuvoje per 25 m.? Kokį stilių rinkosi žmonės?

Mes propaguojame skandinavišką stilių. Tai funkcionalus dizainas ir kokybė. Daiktai skirti ne tik grožėtis, bet naudoti – ir naudoti ilgai. Šis stilius buvo, yra ir bus madingas. Mums, lietuviams, tai yra žymiai artimiau nei kokie rytietiški motyvai ar perdėta prabanga. Blizgučiais namus linkę puošti žmonės dažnai stengiasi padaryti įspūdį kitiems, tačiau pamiršta, kad svarbiausia patogiai ir gražiai gyventi pačiam, o ne dėl kitų. Mes siūlome detalėmis neperkrautą, elegantišką, funkcionalią ir jaukią aplinką – būtent tai ir yra skandinaviško stiliaus pagrindas, būtent dėl jo dabar sugrįžta mūsų klientų vaikai, pratę ne tik prie tokio interjero, bet ir prie tokio gyvenimo būdo bei linkę jį tęsti.

Kokias perspektyvas ir tendencijas matote ateityje?

Mes jaučiame bendrą tendenciją, kad žmonės, ypač jauni profesionalai, linksta turėti geriau mažiau daiktų, bet kokybiškų. Tai lyderiai, neeiliniai žmonės. Tokie žmonės ne visada gali sau leisti daug iš karto, jie ateina ir renkasi ilgai, tačiau vis tiek geriau perka vieną gerą krėslą nei didelį pigų kampą. Noras turėti daug, matyt, daug ką nuvylė, o ir vienadieniškumas lietuviams nelabai patinka.

Dabar didelę įtaką daro el. prekyba. Šiandien, pamatęs norimą produktą parduotuvėje, jo kainas gali lyginti internete ir rinktis pigiausią arba net rasti patikusio produkto atitikmenį. Be to, visi nori išbandyti daiktus. Nors garso ir vaizdo aparatūros pavyzdžius turime beveik visus, su baldais yra sudėtingiau. Tačiau tie, kurie nori išbandyti, nepasikuklina nuvykti į Austriją ar Vokietiją tiesiai pas gamintojus ir pasėdėti ant patikusios sofos ar krėslo. O dėl tų, kurie nukeliauti svetur negali, stengiasi mūsų pardavimų vadybininkai: jie tobulinasi, vyksta į parodas, mokosi iš pačių tiekėjų, kad galėtų kuo geriau ir išsamiau pristatyti produktą, nes mūsų atstovaujami gamintojai turi kuo pasigirti. Taip pat aiškiai matome tendenciją, tiksliau, poreikį rasti viską vienoje vietoje – tą mes ir siūlome, dėl to mus klientai dažnai ir renkasi.

nuotrauka::2

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaip Lietuvai pasiekti turizmo proveržio  – ekspertų receptai 1

Prabėgę 2018-ieji Lietuvos turizmo sektoriui buvo puikūs – vien per devynis mėnesius į šalį atvyko 1,37 mln.

Sparčiausiai besiplėtę prekybininkai 2018 m.

Lietuvoje 2018 m. daugiausiai į plėtrą investavo rinkoje įsitvirtinti siekiantys nauji žaidėjai: Vokietijos...

Turizmas 2018 m.: stagnuojanti Ispanija ir atostogų kelionių renesansas 3

Turkija atsigauna, Ispanija ima stagnuoti, o europiečiai vėl atsigręžia į atostogų keliones – tokias...

Maitinimo įmonių apyvarta per metus išaugo beveik dešimtadaliu

Šiemet lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, maitinimo ir gėrimų...

Pirkėjai skundžiasi „Lidl“ pirktoje ledų pakuotėje radę skutimosi peiliuką 7

Prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėje Panevėžyje pirktoje vanilinių ledų pakuotėje rastas skutimosi peiliukas,...

„Hondos“ atstovybė Vilniuje tapo „Autoerdvės“ nuosavybe 7

Estijos įmonės „Nippon Auto“ Lietuvoje įkurta „Hondos“ atstovybė galutinai perėjo į Lietuvos verslininkų...

Transportas
2018.12.28
Mažmenininkų apyvarta per metus išaugo 7%

2018 m. lapkritį, palyginti su 2017 m. lapkričiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos...

ES direktyvoje – baigtinis įrodymų sąrašas taikant 0% PVM Premium

Europos Sąjungos Taryba patvirtino „greitus“ PVM direktyvos pataisymus, kurie palengvins verslui 0% PVM...

Finansai
2018.12.28
2019 m. laukia 30 mokesčių pakeitimų, amnestija ir gėdos stulpas 15

Kitais metais laukia mažesnė mokesčių našta darbo užmokesčiui, kitokių pajamų mokesčių lengvatų. Taip pat bus...

Finansai
2018.12.28
Licencijas prekiauti degalais išduos Kainų komisija 1

Vyriausybė siūlo, kad licencijas prekiauti nefasuotais naftos produktais išdavinėtų ne savivaldybės, bet...

Teismas: Konkurencijos taryba neprivalo vaistinėms grąžinti paimtų dokumentų 1

Konkurencijos taryba neprivalo grąžinti tyrimo metu paimtos informacijos vienus didžiausių vaistinių tinklų...

„Panoramai“ dešimt metų – penkios išmoktos pamokos Rėmėjo turinys 4

Dešimt metų prekybos versle – daug. Per tokį laikotarpį gali pasikeisti klientų poreikiai, prekybos kanalai,...

„Lidl“ investicijos šiemet stelbė kitus rinkos dalyvius 5

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovė „Lidl Lietuva“ į plėtrą šiemet investavo 47 mln. eurų –...

Svarbiausi prekybos sektoriaus sandoriai 2018 m. Premium

2018 m. mažmeninės prekybos rinkoje netrūko įsigijimų. Tiesa, kai kurie planuoti sandoriai neįvyko, dalis...

Svarbiausi mokesčių pokyčiai: prekybos sektoriui 2019 m. bus sunkūs Premium 1

Ateinančiais metais prekybos sektoriuje bus labai daug pasikeitimų, verslui tai bus sunkus laikas. Vien jau...

Prekybos sektoriaus teisinis reguliavimas: svarbiausi pokyčiai Premium

2019 m. Vyriausybės programoje numatyta imtis priemonių, siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį tarp priežiūros...

Kova su šešėliu: centralizuos degalų prekybos leidimų išdavimą 7

Vyriausybė užsimojo centralizuoti ir sugriežtinti prekybos nefasuotais naftos produktais licencijavimą.

Verslo aplinka
2018.12.25
Nepamiršta idėjos riboti prekybos centrų darbą 9

Valdantieji tikisi, kad kitąmet bus priimti įstatymai, apribojantys didelių prekybos centrų darbą...

Verslo aplinka
2018.12.25
Turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė per 2017 metus padidėjo 12%

2017 m., palyginti su 2016 m., turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė padidėjo 11,9% ir sudarė 1,2 mlrd.

Kūrė žvakes, kurios atrodytų „nelietuviškai“ 1

Prekybinės mugės didina ne tik smulkiųjų pardavimus, bet ir padeda susipažinti su klientais, sužinoti, ko jie...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau