Kas tai? Veiklos sukaktis

Kaip nepatyrę entuziastai išaugino drabužių prekybos gigantę

Publikuota: 2018-04-10
„Aprangos“ grupė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse valdo 182 parduotuves, reprezentuoja daugiau kaip 200 prekių ženklų.
„Aprangos“ grupė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse valdo 182 parduotuves, reprezentuoja daugiau kaip 200 prekių ženklų.

Didžiausia drabužių mažmenos „Aprangos“ grupė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse gali pasigirti daugybe pasiekimų. 25 metų veiklos sukaktį mininti įmonė valdo 182 parduotuves, reprezentuoja daugiau kaip 200 prekių ženklų, yra žinoma ir jaunam, ir vyresniam vartotojui. Per tiek metų „Apranga“ ir jai nuo pirmų dienų vadovaujantis generalinis direktorius Rimantas Perveneckas stebėjo ne tik kaip kinta drabužių tendencijos, bet ir kaip auga vartotojo poreikiai, evoliucionuoja prekių ženklai ir drabužių prekyba. 

– 25 metai sėkmingo verslo – ilgas laiko tarpas. Kokie buvo pirmieji „Aprangos“ žingsniai?

– „Aprangos“ istorija unikali, mat planinės ekonomikos laikais įmonė buvo vienintelė didmeninė drabužių tiekėja Lietuvos parduotuvėms. Atkūrus nepriklausomybę paaiškėjo, kad tokio verslo nereikia, tad persiorientavome į mažmeninę drabužių prekybą, pasivadinome „Apranga“.

nuotrauka::1 left

Tuomet nebuvo vadovėlių, kur surašyta, kaip pradėti tokį verslą, nebuvo net žmogaus, iš kurio galėtume mokytis, tad stebėjome kitas rinkas. „Šukavome“ Rytų Europos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos gatves, lankėmės didžiausiose jų parduotuvėse, stebėjome, kaip atrodo jų interjeras, kaip vyksta darbas, kokie drabužiai ir prekių ženklai madingiausi. Tai nebuvo lengva, nueidavome dešimtis kilometrų per dieną, tačiau pamatėme ir išmokome tikrai daug.

1992 m. atidarėme pirmąją parduotuvę, kitąmet atvėrėme antrosios, žymiai didesnės, duris. Mums labai gerai sekėsi, vos po 3–4 m. tapome rinkos lyderiais. Stebėjome vartotojus, supratome, kad jų gyvenimo būdas įvairus, todėl reikalinga drabužių įvairovė. Pradėjome galvoti apie ekonominės, verslo klasės, prabangos parduotuves, tarp jų ir parduotuves jaunimui. Jau 1998 m. turėjome užuomazgas beveik visų parduotuvių, kurias turime šiandien.

– Veiklos pradžioje įmonėje dirbo vos keli žmonės. Kas paskatino plėsti komandą?

– Buvome jauna komanda be patirties, bet su dideliu entuziazmu. Kildavo labai daug klausimų, problemų, jas sprendėme 2–3 žmonės. Vienu metu supratome, kad tiesiog nebespėjame visko atlikti, verslą plėtėme itin agresyviai, akivaizdu, reikėjo plėsti ir komandą. Kadangi atgavus nepriklausomybę Lietuvoje nebuvo specialistų, mes samdėme tuos, kurių akys žibėjo ryškiausiai. Šiems žmonėms atiduodavome spręsti rimtas problemas, įmesdavome juos į „duobę“ ir stebėjome, ar išsikapstys. Tai buvo išbandymas. Žmonės, kurie išsikapstė, dabar yra tie, be kurių „Aprangos“ neįsivaizduotume – tai kertiniai mūsų komandos specialistai. Dabar labiausiai vertiname tuos komandos narius, kuriems „Apranga“ nėra vien tik darbas, bet dalis gyvenimo. Čia dirbant vien tik mylėti ar paviršutiniškai domėtis mada neužtenka, reikia ja gyventi.

nuotrauka::2 right

– Kokiais kriterijais atsirinkote ir kaip pritraukėte prekių ženklus?

– Dabar atstovaujame daugiau nei 200 prekių ženklų, bet ne su visais pradėti dirbti buvo paprasta. Mums buvo įdomūs tie priekių ženklai, kurie vyrauja Vakarų Europoje, o ne Rytuose ar Baltijos šalyse. Patikusius prekės ženklus stengėmės prisitraukti derybose, buvome labai atkaklūs. Kai kurie jų kėlė tokias sąlygas, kurias galėjome įvykdyti tik per metus kitus, su kitais tekdavo derėtis kelerius metus, bet atkaklumu tikslą pasiekdavome.

Aišku, evoliucionuojant įmonei keičiasi ir prekių ženklų poreikis. Tačiau nei vienas prekių ženklas nebuvo pasirinktas atsitiktinai ar impulsyviai, darbas su prekių ženklais – ilgas ir apgalvotas. Visuomet siekiame dirbti tik su geriausiais rinkos žaidėjais, pvz., pasauliniu drabužių mažmeninės prekybos lyderiu „Inditex“, ir darome viską, kad nauji prekių ženklai pasiteisintų.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti per 25 metus?

– Buvo daug įvairių nuotykių, buvo ir iššūkių, nors, atvirai, – daugiausia laimėjimų. Aišku, ne visi mūsų priimti sprendimai buvo teisingiausi. Labiausiai nudegėme prieš pat krizę atidarę didžiausią ir prabangiausią savo parduotuvę „City“ sostinės Gedimino prospekte. Tikėjome, kad mūsų vartotojas darosi vis turtingesnis, kad jis nori vis prabangesnių prekių ženklų, tačiau apsirikome pasirinkę tokį laiką, gal kiek persistengėme. Galiausiai turėjome šią parduotuvę uždaryti, tai buvo skaudus sprendimas. Šia parduotuve mes labai aukštai pakėlėme universalinės ir, apskritai, drabužių parduotuvės kartelę. Mums svarbu parduotuvės išvaizda, vieta ir aukštas lygis, tai pagrindinės mūsų sėkmės sudedamosios dalys.

nuotrauka::3 right

– Ar nebijojote, ypač veiklos pradžioje, kad kartelę keliate per aukštai, kad pirkėjai nepasivys, kad didžioji pirkėjų masė nebus tam pasirengusi?

– Mes dirbome tuo metu, kai rinka buvo visiškai tuščia, iš esmės nuo mūsų ir priklausė, kaip ta rinka ir pasiūla formuosis. Buvome drąsūs, bet kartu ir atsargūs, atsižvelgėme į vartotojų galimybes. Juk negalėjome pardavinėti tokio lygio drabužių, kuriems nėra paklausos. Esminė šio verslo dalis – gerai pažinti vartotoją ir prognozuoti jo poreikius, tuomet net rizikingi sprendimai atsiperka.

– Mitas ar tiesa, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojai vėluoja pasivyti vakarietišką madą? Ar vežate naujausias tendencijas, ar prisitaikote prie vartotojų mados supratimo?

– Pripažinsiu, kad naujų, nepriklausomybės metais gimusių ir užaugusių vartotojų karta žymiai greičiau sužino, kas yra gražu ir madinga. To priežastys – internetas, galimybė nevaržomai keliauti, globalizacija. Vyresniems vartotojams sunkiau, jie prisirišę prie savo įpročių. Nors, iš tiesų, tai labiau taikoma vyrams. Lietuvos moterys labai imlios madai, jos drąsios. Joms itin patinka Viduržiemio jūros kraštų mada, jų skonis labai skiriasi nuo Vokietijos ar Skandinavijos moterų. Su vyrais kiek sudėtingiau, jie konservatyvesni, lėčiau priima madas, tačiau, panašu, kad net ir tai pamažu keičiasi – jauni vyrai tendencijas pagauna labai greitai.

– Kuo šiandien gyvena „Apranga“? Kokius tikslus sau ir kompanijai keliate galvodami apie ateitį?

– Šiandien daug kas keičiasi, tai naujas etapas mažmeninės prekybos versle, o mes turime prisitaikyti. Todėl pradėjome internetinę prekybą, kuri leidžia konkuruoti su žinomiausiomis ir didžiausiomis pasaulio interneto parduotuvėmis. Nors tai ir nėra paprasta, mes mokomės ir daug investuojame. Matant, kaip viskas keičiasi, sunku numatyti kas bus po 10 ar 20 metų. Natūralu, norime išlikti lyderiu, žinome, kad tai nebus lengva, bet padarius tiek daug nevalia sustoti, turime judėti tik pirmyn.

nuotrauka::4

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaip Lietuvai pasiekti turizmo proveržio  – ekspertų receptai 1

Prabėgę 2018-ieji Lietuvos turizmo sektoriui buvo puikūs – vien per devynis mėnesius į šalį atvyko 1,37 mln.

Sparčiausiai besiplėtę prekybininkai 2018 m.

Lietuvoje 2018 m. daugiausiai į plėtrą investavo rinkoje įsitvirtinti siekiantys nauji žaidėjai: Vokietijos...

Turizmas 2018 m.: stagnuojanti Ispanija ir atostogų kelionių renesansas 3

Turkija atsigauna, Ispanija ima stagnuoti, o europiečiai vėl atsigręžia į atostogų keliones – tokias...

Maitinimo įmonių apyvarta per metus išaugo beveik dešimtadaliu

Šiemet lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, maitinimo ir gėrimų...

Pirkėjai skundžiasi „Lidl“ pirktoje ledų pakuotėje radę skutimosi peiliuką 7

Prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėje Panevėžyje pirktoje vanilinių ledų pakuotėje rastas skutimosi peiliukas,...

„Hondos“ atstovybė Vilniuje tapo „Autoerdvės“ nuosavybe 7

Estijos įmonės „Nippon Auto“ Lietuvoje įkurta „Hondos“ atstovybė galutinai perėjo į Lietuvos verslininkų...

Transportas
2018.12.28
Mažmenininkų apyvarta per metus išaugo 7%

2018 m. lapkritį, palyginti su 2017 m. lapkričiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos...

ES direktyvoje – baigtinis įrodymų sąrašas taikant 0% PVM Premium

Europos Sąjungos Taryba patvirtino „greitus“ PVM direktyvos pataisymus, kurie palengvins verslui 0% PVM...

Finansai
2018.12.28
2019 m. laukia 30 mokesčių pakeitimų, amnestija ir gėdos stulpas 15

Kitais metais laukia mažesnė mokesčių našta darbo užmokesčiui, kitokių pajamų mokesčių lengvatų. Taip pat bus...

Finansai
2018.12.28
Licencijas prekiauti degalais išduos Kainų komisija 1

Vyriausybė siūlo, kad licencijas prekiauti nefasuotais naftos produktais išdavinėtų ne savivaldybės, bet...

Teismas: Konkurencijos taryba neprivalo vaistinėms grąžinti paimtų dokumentų 1

Konkurencijos taryba neprivalo grąžinti tyrimo metu paimtos informacijos vienus didžiausių vaistinių tinklų...

„Panoramai“ dešimt metų – penkios išmoktos pamokos Rėmėjo turinys 4

Dešimt metų prekybos versle – daug. Per tokį laikotarpį gali pasikeisti klientų poreikiai, prekybos kanalai,...

„Lidl“ investicijos šiemet stelbė kitus rinkos dalyvius 5

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovė „Lidl Lietuva“ į plėtrą šiemet investavo 47 mln. eurų –...

Svarbiausi prekybos sektoriaus sandoriai 2018 m. Premium

2018 m. mažmeninės prekybos rinkoje netrūko įsigijimų. Tiesa, kai kurie planuoti sandoriai neįvyko, dalis...

Svarbiausi mokesčių pokyčiai: prekybos sektoriui 2019 m. bus sunkūs Premium 1

Ateinančiais metais prekybos sektoriuje bus labai daug pasikeitimų, verslui tai bus sunkus laikas. Vien jau...

Prekybos sektoriaus teisinis reguliavimas: svarbiausi pokyčiai Premium

2019 m. Vyriausybės programoje numatyta imtis priemonių, siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį tarp priežiūros...

Kova su šešėliu: centralizuos degalų prekybos leidimų išdavimą 7

Vyriausybė užsimojo centralizuoti ir sugriežtinti prekybos nefasuotais naftos produktais licencijavimą.

Verslo aplinka
2018.12.25
Nepamiršta idėjos riboti prekybos centrų darbą 9

Valdantieji tikisi, kad kitąmet bus priimti įstatymai, apribojantys didelių prekybos centrų darbą...

Verslo aplinka
2018.12.25
Turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė per 2017 metus padidėjo 12%

2017 m., palyginti su 2016 m., turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė padidėjo 11,9% ir sudarė 1,2 mlrd.

Kūrė žvakes, kurios atrodytų „nelietuviškai“ 1

Prekybinės mugės didina ne tik smulkiųjų pardavimus, bet ir padeda susipažinti su klientais, sužinoti, ko jie...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau