Kas tai? Veiklos sukaktis

Kaip nepatyrę entuziastai išaugino drabužių prekybos gigantę

Publikuota: 2018-04-10
„Aprangos“ grupė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse valdo 182 parduotuves, reprezentuoja daugiau kaip 200 prekių ženklų.
„Aprangos“ grupė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse valdo 182 parduotuves, reprezentuoja daugiau kaip 200 prekių ženklų.

Didžiausia drabužių mažmenos „Aprangos“ grupė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse gali pasigirti daugybe pasiekimų. 25 metų veiklos sukaktį mininti įmonė valdo 182 parduotuves, reprezentuoja daugiau kaip 200 prekių ženklų, yra žinoma ir jaunam, ir vyresniam vartotojui. Per tiek metų „Apranga“ ir jai nuo pirmų dienų vadovaujantis generalinis direktorius Rimantas Perveneckas stebėjo ne tik kaip kinta drabužių tendencijos, bet ir kaip auga vartotojo poreikiai, evoliucionuoja prekių ženklai ir drabužių prekyba. 

– 25 metai sėkmingo verslo – ilgas laiko tarpas. Kokie buvo pirmieji „Aprangos“ žingsniai?

– „Aprangos“ istorija unikali, mat planinės ekonomikos laikais įmonė buvo vienintelė didmeninė drabužių tiekėja Lietuvos parduotuvėms. Atkūrus nepriklausomybę paaiškėjo, kad tokio verslo nereikia, tad persiorientavome į mažmeninę drabužių prekybą, pasivadinome „Apranga“.

nuotrauka::1 left

Tuomet nebuvo vadovėlių, kur surašyta, kaip pradėti tokį verslą, nebuvo net žmogaus, iš kurio galėtume mokytis, tad stebėjome kitas rinkas. „Šukavome“ Rytų Europos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos gatves, lankėmės didžiausiose jų parduotuvėse, stebėjome, kaip atrodo jų interjeras, kaip vyksta darbas, kokie drabužiai ir prekių ženklai madingiausi. Tai nebuvo lengva, nueidavome dešimtis kilometrų per dieną, tačiau pamatėme ir išmokome tikrai daug.

1992 m. atidarėme pirmąją parduotuvę, kitąmet atvėrėme antrosios, žymiai didesnės, duris. Mums labai gerai sekėsi, vos po 3–4 m. tapome rinkos lyderiais. Stebėjome vartotojus, supratome, kad jų gyvenimo būdas įvairus, todėl reikalinga drabužių įvairovė. Pradėjome galvoti apie ekonominės, verslo klasės, prabangos parduotuves, tarp jų ir parduotuves jaunimui. Jau 1998 m. turėjome užuomazgas beveik visų parduotuvių, kurias turime šiandien.

– Veiklos pradžioje įmonėje dirbo vos keli žmonės. Kas paskatino plėsti komandą?

– Buvome jauna komanda be patirties, bet su dideliu entuziazmu. Kildavo labai daug klausimų, problemų, jas sprendėme 2–3 žmonės. Vienu metu supratome, kad tiesiog nebespėjame visko atlikti, verslą plėtėme itin agresyviai, akivaizdu, reikėjo plėsti ir komandą. Kadangi atgavus nepriklausomybę Lietuvoje nebuvo specialistų, mes samdėme tuos, kurių akys žibėjo ryškiausiai. Šiems žmonėms atiduodavome spręsti rimtas problemas, įmesdavome juos į „duobę“ ir stebėjome, ar išsikapstys. Tai buvo išbandymas. Žmonės, kurie išsikapstė, dabar yra tie, be kurių „Aprangos“ neįsivaizduotume – tai kertiniai mūsų komandos specialistai. Dabar labiausiai vertiname tuos komandos narius, kuriems „Apranga“ nėra vien tik darbas, bet dalis gyvenimo. Čia dirbant vien tik mylėti ar paviršutiniškai domėtis mada neužtenka, reikia ja gyventi.

nuotrauka::2 right

– Kokiais kriterijais atsirinkote ir kaip pritraukėte prekių ženklus?

– Dabar atstovaujame daugiau nei 200 prekių ženklų, bet ne su visais pradėti dirbti buvo paprasta. Mums buvo įdomūs tie priekių ženklai, kurie vyrauja Vakarų Europoje, o ne Rytuose ar Baltijos šalyse. Patikusius prekės ženklus stengėmės prisitraukti derybose, buvome labai atkaklūs. Kai kurie jų kėlė tokias sąlygas, kurias galėjome įvykdyti tik per metus kitus, su kitais tekdavo derėtis kelerius metus, bet atkaklumu tikslą pasiekdavome.

Aišku, evoliucionuojant įmonei keičiasi ir prekių ženklų poreikis. Tačiau nei vienas prekių ženklas nebuvo pasirinktas atsitiktinai ar impulsyviai, darbas su prekių ženklais – ilgas ir apgalvotas. Visuomet siekiame dirbti tik su geriausiais rinkos žaidėjais, pvz., pasauliniu drabužių mažmeninės prekybos lyderiu „Inditex“, ir darome viską, kad nauji prekių ženklai pasiteisintų.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti per 25 metus?

– Buvo daug įvairių nuotykių, buvo ir iššūkių, nors, atvirai, – daugiausia laimėjimų. Aišku, ne visi mūsų priimti sprendimai buvo teisingiausi. Labiausiai nudegėme prieš pat krizę atidarę didžiausią ir prabangiausią savo parduotuvę „City“ sostinės Gedimino prospekte. Tikėjome, kad mūsų vartotojas darosi vis turtingesnis, kad jis nori vis prabangesnių prekių ženklų, tačiau apsirikome pasirinkę tokį laiką, gal kiek persistengėme. Galiausiai turėjome šią parduotuvę uždaryti, tai buvo skaudus sprendimas. Šia parduotuve mes labai aukštai pakėlėme universalinės ir, apskritai, drabužių parduotuvės kartelę. Mums svarbu parduotuvės išvaizda, vieta ir aukštas lygis, tai pagrindinės mūsų sėkmės sudedamosios dalys.

nuotrauka::3 right

– Ar nebijojote, ypač veiklos pradžioje, kad kartelę keliate per aukštai, kad pirkėjai nepasivys, kad didžioji pirkėjų masė nebus tam pasirengusi?

– Mes dirbome tuo metu, kai rinka buvo visiškai tuščia, iš esmės nuo mūsų ir priklausė, kaip ta rinka ir pasiūla formuosis. Buvome drąsūs, bet kartu ir atsargūs, atsižvelgėme į vartotojų galimybes. Juk negalėjome pardavinėti tokio lygio drabužių, kuriems nėra paklausos. Esminė šio verslo dalis – gerai pažinti vartotoją ir prognozuoti jo poreikius, tuomet net rizikingi sprendimai atsiperka.

– Mitas ar tiesa, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojai vėluoja pasivyti vakarietišką madą? Ar vežate naujausias tendencijas, ar prisitaikote prie vartotojų mados supratimo?

– Pripažinsiu, kad naujų, nepriklausomybės metais gimusių ir užaugusių vartotojų karta žymiai greičiau sužino, kas yra gražu ir madinga. To priežastys – internetas, galimybė nevaržomai keliauti, globalizacija. Vyresniems vartotojams sunkiau, jie prisirišę prie savo įpročių. Nors, iš tiesų, tai labiau taikoma vyrams. Lietuvos moterys labai imlios madai, jos drąsios. Joms itin patinka Viduržiemio jūros kraštų mada, jų skonis labai skiriasi nuo Vokietijos ar Skandinavijos moterų. Su vyrais kiek sudėtingiau, jie konservatyvesni, lėčiau priima madas, tačiau, panašu, kad net ir tai pamažu keičiasi – jauni vyrai tendencijas pagauna labai greitai.

– Kuo šiandien gyvena „Apranga“? Kokius tikslus sau ir kompanijai keliate galvodami apie ateitį?

– Šiandien daug kas keičiasi, tai naujas etapas mažmeninės prekybos versle, o mes turime prisitaikyti. Todėl pradėjome internetinę prekybą, kuri leidžia konkuruoti su žinomiausiomis ir didžiausiomis pasaulio interneto parduotuvėmis. Nors tai ir nėra paprasta, mes mokomės ir daug investuojame. Matant, kaip viskas keičiasi, sunku numatyti kas bus po 10 ar 20 metų. Natūralu, norime išlikti lyderiu, žinome, kad tai nebus lengva, bet padarius tiek daug nevalia sustoti, turime judėti tik pirmyn.

nuotrauka::4

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Darbo vietų žudikė, pakilusi iš pelenų Premium

Paskutinis Donaldo Trumpo 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanijos renginys Grand Rapidso miestelyje...

Verslo klasė
2018.04.11
Kauno kavos perdirbėjai stumdosi su pasaulio gigantais  Premium

Kai 2017 m. pabaigoje UAB „Kavos bankas“, prekiaujanti Kaune perdirbta kava, pasiūlė rinkai kavos su savo...

Pramonė
2018.04.11
Euroazijos sąjunga didina internetinės prekybos muitus 1

Rusijos finansų ministerija pasiūlė apmokestinti Rusijos piliečių pirkinius užsienio šalių internetinėse...

Finansai
2018.04.11
Prekybos centre „Europa“ – nauji vardai

Vilniaus prekybos centre „Europa“ 2018 m. atidarytos trys naujos įstaigos, dar du atidarymai suplanuoti – į...

„Barbora“ startuoja Latvijoje

Nuo balandžio 11 d. „Maximos“ elektroninės prekybos maistu ir kasdienėmis prekėmis verslas Rygoje bei...

Kada komunikacija atveria kelius į sėkmę Rėmėjo turinys 2

Turite puikų produktą, apie kurį klientai atsiliepia geriausiais žodžiais, jo kaina – konkurencinga rinkoje,...

Vadyba
2018.04.11
„Zaros“ vitrinose diegia papildytąją realybę

Ispanijos tarptautinės mažmeninės prekybos bendrovei „Inditex“ priklausančių „Zaros“ parduotuvių vitrinose...

Kauno prekybos miestelis „Urmas“ atnaujino prekybos salę 3

Kauno prekybos miestelis „Urmas“ šią savaitę planuoja atidaryti atnaujintą prekybos erdvę. Vakarinės prekybos...

Nedzinskas apie Trakų stoties projektą: esu 100% tikras savo teisumu 15

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį panaikino 2016 m. pasirašytą mainų sutartį, kuria remiantis vėliau būtų...

Statyba ir NT
2018.04.10
„Pigu“ ir „Barbora“: jau 40% pirkėjų apsiperka telefonu 4

Interneto prekybininkai fiksuoja augantį srautą pirkėjų, kurie į elektronines parduotuves užsuka ir apsiperka...

„Lidl“ mažina leistiną pesticidų likučių kiekį savo asortimente 6

Prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ paskelbė vaisių ir daržovių asortimento pirkimų strategiją. Viena iš...

Agroverslas
2018.04.10
Kinijos prezidento reformų pažadai – ne ypač įtikinami 2

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pažėrė pažadų atverti šalies ekonomiką, gerinti investicijų...

Verslo aplinka
2018.04.10
Kaip nepatyrę entuziastai išaugino drabužių prekybos gigantę Rėmėjo turinys 4

Didžiausia drabužių mažmenos „Aprangos“ grupė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse gali pasigirti daugybe...

Didžiausios algos sporto centruose vasarį 2

VŽ surikiavo šalies sporto klubus ir centrus pagal šiemet vasario mėnesį mokėtą vidutinį mėnesio atlyginimą.

„Julia Janus“ iš „Europos“ išsikraustė į „Panoramą“ Premium 2

Lietuvos dizainerė Julija Janulaitytė įsitikinusi, kad Žvėryno mikrorajone esantis PC „Panorama“ yra...

Kepyklėlių tinklo plėtros taikinys – autobusų stotys Premium

UAB „Juviga“, valdanti tinklą „101 kepyklėlė“, šiemet tikisi pasiekti trečdalį simbolinio tikslo – įkurti 101...

Gamintojų darbotvarkę diktuoja prekių įvedimo į lentynas „langai“ Premium

Didieji prekybos tinklai kiekvienos kategorijos asortimentą peržiūri ir naujas prekes į lentynas įveda pagal...

Trumpas mano, kad Kinija paklus Vašingtono spaudimui 2

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Kinija panaikins savo rinkoje taikomus prekybinius barjerus.

Verslo aplinka
2018.04.09
„American Express“ nutraukia veiklą Baltijos šalyse 1

Prekybos vietose jau nebegalima atsiskaityti „American Express“ kortelėmis. Pokyčiai susiję su...

VCUP keičia statusą

Sostinės prekybos centras VCUP nusprendė persitvarkyti iš akcinės bendrovės į uždarąją akcinę bendrovę.

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau