Rekordinė vėjo elektrinių gamyba savaitės didmeninę elektros kainą mažino 55%
Be to, penktadienį per pietus fiksuotas naujas vėjo jėgainių gamybos rekordas – 13 valandą ji siekė 1.135 MW, skelbia elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.
Rugsėjo 23–29 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 98 Eur/MWh iki 45 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 46 Eur/MWh.
„Praėjusią savaitę vėjo elektrinių generacija augo daugiau nei 4 kartus, palyginti su savaite prieš tai, ir siekė 95 GWh. Taip pat penktadienį pagerintas nuo balandžio laikęsis vėjo jėgainių gamybos rekordas. 13 valandą vėjo generacija Lietuvoje vidutiniškai siekė 1.135 MW. Įdomu, kad 13 valandą taip pat fiksuota ir didelė saulės elektrinių generacija – 544 MW. Todėl šią valandą vietinės vėjo ir saulės jėgainės užtikrino visą Lietuvos elektros suvartojimą. Mažesnė savaitinė kaina šiemet buvo tik kartą balandį“, – pranešime cituojama Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1% nuo 214 GWh iki 216 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 76% elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 165 GWh elektros energijos, tai yra 44% mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 114 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo daugiau nei 4 kartus nuo 21 GWh iki 95 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 25% nuo 41 GWh iki 30 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko stabili – apie 16 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 40% mažiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 30 GWh iki 18 GWh. Kitos elektrinės pagamino 6 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 57% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 18%, hidroelektrinės – 10%, šiluminės elektrinės – 11%, o kitos elektrinės – 3%.
Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 21% nuo 175 GWh iki 138 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 67% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 23% importuoti iš Latvijos, o likę 10% – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko stabilus – 60 GWh. 40% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 60% eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 61% Lenkijos kryptimi ir 17% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0% Švedijos kryptimi ir 88% Lietuvos kryptimi.
