Miškų savininkai reikalauja kompensacijų už platesnes proskynas, ESO teigia, kad jiems liks mediena
Papildyta ESO pozicija.
Algio Gaižučio, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko, teigimu, priėmus sprendimą platinti proskynas šalia elektros tinklų, visoje šalyje būtų iškirsta apie 10.000 – 12.000 hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet.
Tuo metu ESO tikina, kad platinant proskynas būtų iškirsta tik apie 1% viso kasmet iškertamo miško.
„Nenorima atlyginti už tas proskynas. Vadinasi, energetikams nieko nekainuoja. Ir vietoje to, kad racionaliai, pavojinguose ruožuose nutiestų kabelius, kurie garantuotų stabilų elektros tiekimą, einama paprastesniu keliu, – BNS sakė A. Gaižutis. – Per metus Valstybinė miškų urėdija įveisia naujų miškų apie pusę tūkstančio hektarų, privačiuose įveisiama 100-200 hektarų, tai kiek metų reikėtų plotą didinti siekiant kompensuoti šituos praradimus“.
ESO teigimu, bendrovė tankiuose miškuose oro linijas keičia požeminiais kabeliais, tačiau šis procesas gali užtrukti ir iki 20 metų.
Ministerija pranešė, kad siekiant išvengti audrų ir griūvančių medžių nutrauktų elektros linijų ir žalos vartotojams, ji rengia įstatymo pataisas, kuriomis siūlys platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, skatinti savivaldybes įsigyti daugiau generatorių, o bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) – tiesti daugiau kabelinių linijų.
Ministerija siūlo 10 kW elektros oro linijų proskynas miškuose ir laukuose padidinti nuo trijų iki 10 metrų.
„Servituto vartotojas ESO pareiškė, kad nori privačių miškų savininkų žemės sąskaita keliskart praplatinti plotą be miško. Miškas ateityje ten augti negalės, vadinasi, panaikinama galimybė tą žemę naudoti pagal paskirtį. Ir už tai ESO nenori niekaip atlyginti“, – sakė A. Gaižutis.
ESO: miškų savininkams lieka iškirsta mediena
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tikina, jog su savininkais sieks kompromiso, jiems bet kokiu atveju liks visa iškirsta mediena.
„Tiek dabar galioja, tiek ir ateityje išliktų ta pati taisyklė, jog ESO atlikus proskynų valymą miškingoje vietovėje visa mediena lieka miško savininkui. Tai reiškia, jog jam nereikia pačiam rūpintis ir mokėti už proskynos valymą, o mediena, kaip žaliava, jam lieka“, – po Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LSMA) atstovų ir ESO vadovo Renaldo Radvilos susitikimo penktadienį teigė ESO.
„Esame atviri ieškoti sprendimo ar kompromiso, kaip sudaryti galimybes, jog už proskynų valymą kompensuoti miško savininkui, jei jis norėtų kirtimus atlikti pats. Nes kai kada tai yra susiję su administraciniais sprendimais bei tinkamu medienos paruošimu, jog jos vertė rinkoje būtų aukščiausia“, – nurodė ESO.
Pasak ESO, išvalius proskynas sumažės rizika, jog medžiai užvirs ant elektros linijų, bus atjungti vartotojai, sugriauta infrastruktūra. Be to, tai leistų greičiau pasiekti remontuojamas oro linijas.
ESO atlikta prieš mėnesį praūžusios audros „Kirsti“ padarinių analizė rodo, kad daugiausia – 76% tinklo pažeidimų buvo miškuose ir laukuose, o tai daugiausia lėmė ant linijų užvirtę medžiai.
ESO tikina, kad platinant proskynas būtų iškirsta tik apie 1% viso kasmet iškertamo miško – apie 8.000 hektarų.
„Leidus proskynas valyti iki 10 metrų kirtimų apimtys, palyginti su visos šalies kirtimais, būtų mikroskopiniai. Preliminariais skaičiavimais, tai sudarytų tik apie 1% viso metinio kirtimo Lietuvoje, tad kiekiai tikrai būtų maži“, – BNS nurodė bendrovė.
„Tai vis tiek labai ženkli apimtis“, – sakė A. Gaižutis.
Energetikos ministerija pranešė, kad siekiant išvengti audrų ir griūvančių medžių nutrauktų elektros linijų ir žalos vartotojams, ji rengia įstatymo pataisas, kuriomis siūlys platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų nuo trijų iki 10 metrų, skatinti savivaldybes įsigyti daugiau generatorių, o bendrovę ESO – tiesti daugiau kabelinių linijų.
ESO teigimu, bendrovė tankiuose miškuose oro linijas keičia požeminiais kabeliais, tačiau šis procesas gali užtrukti ir iki 20 metų.
ESO atlikta prieš mėnesį praūžusios audros „Kirsti“ padarinių analizė rodo, kad daugiausia – 76% tinklo pažeidimų buvo miškuose ir laukuose, o tai daugiausia lėmė ant linijų užvirtę medžiai.
Ministerija: vertinsime visų pusių pasiūlymus
Energetikos ministerija savo ruožtu BNS patikino, kad vertins visus pasiūlymus įstatymo pataisoms.
„Kiekviena audra suformuoja tam tikras pamokas ir jas išanalizavę turime ieškoti sprendimų, kad ateityje rizikas valdytume ir pasekmės būtų mažesnės. Šiuo metu esame pirminiame sprendimų paieškos etape. Viešų diskusijų metu vertinsime suinteresuotų pusių pasiūlymus, galimybes juos įgyvendinti“, – komentare BNS teigė ministerija.
