Teismas: „Litgrid“ neprivalėjo įtraukti „Radviliškio vėjo“ į tinklų pralaidumų rezervaciją
Ginčas kilo dėl 2023 metų gegužės 12 dieną sudaryto tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai registro, kuriame „Radviliškio vėjas“ buvo pirmas eilėje, tačiau tų pačių metų birželio 22 dieną „Litgrid“ bendrovę informavo, kad ji į galimų elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervacijos sąrašą neįtraukta dėl anksčiau teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. „Litgrid“ taip pat nurodė, kad šiuo metu yra sustabdžiusi tinklo linijos Šeduva-Panevėžys galios rezervavimą.
Vilniaus apygardos teismas liepos 23 dieną atmetė „Radviliškio vėjo“ skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės kovo 18 dienos sprendimą atmesti bendrovės ieškinį. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, jog „Litgrid“ neprivalėjo į sąrašą įtraukti „Radviliškio vėjo“ ir pripažinti įmonės pranašumą eilėje.
„Įpareigoti atsakovę „Litgird“ įtraukti ieškovę „Radviliškio vėją“ į galimą elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervacijos sąrašą iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (...) nėra įmanoma, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones 2022 metais ieškovės prašymas atsakovei dar net nebuvo pateiktas“, – nurodė Vilniaus apygardos teismas.
„Radviliškio vėjas“ teismui teigė, jog 2023 metų Vilniaus apygardos teismo spalį priimtu sprendimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nuspręsta, kad „Litgrid“ į galimą tinklų pralaidumų rezervacijos sąrašą linijoje Šeduva–Panevėžys negali įtraukti kitų įmonių iki kol bus išspręstas ginčas tarp bendrovių, reiškė, kad sprendimas draudė tik rezervuoti, o ne pripažinti, kad gamintojas turi prioritetą prieš kitus gamintojus rezervuoti elektros perdavimo linijos pralaidumus.
„Nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas suspendavo konkretaus veiksmo atlikimą – linijos rezervavimą, ir tai reiškia, kad būtent tas konkretus veiksmas ir negali būti atliekamas, o veiksmai, kurių atlikimas nėra suspenduotas, turi būti atlikti“, – teismui teigė „Radviliškio vėjas“.
Tuo metu „Litgrid“ teismui teigė, jog įtraukimas į rezervacijos sąrašą reiškia, kad vystytojo prašymas atitinka visus kriterijus, o tai prieštarautų Vilniaus apygardos teismo sprendimui, todėl „Radviliškio vėjo“ į sąrašą įtraukti negalėjo.
„Tinklų naudotojo prašymo įtraukimas į sąrašą sukelia teisines pasekmes – laikiną elektros perdavimo tinklo galios rezervavimą. Į sąrašą įtraukiamas ne konkretus asmuo, bet jo pateiktas prašymas gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervaciją“, – teismui teigė „Litgrid“.
„Elektros tinklo galia laikinai rezervuojama nuo sąrašo paskelbimo dienos į sąrašą įtrauktiems tinklų naudotojams. Vadinasi teisės aktai ieškovės įtraukimo į sąrašą be elektros perdavimo tinklo rezervacijos galimybės taip pat nenumato“, – nusprendė teismas.
2023 metų kovą „Radviliškio vėjas“ prašė patvirtinti pralaidumų rezervaciją dėl 67 megavatų (MW) įrengtosios galios prijungimo prie tinklo, tačiau „Litgrid“ prašymą atmetė motyvuodama tuo, kad tai uždraudė teismas, nagrinėjantis ginčą su bendrove „Windlita“, kurią iš dalies valdo Vilniuje registruota „New Energy Group“. Ši įmonė taip pat valdo ir „Radviliškio vėją“.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad tai negali trukdyti „Radviliškio vėjui“ prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užsitikrinti pralaidumus elektros tinkle.
„Bylose iš esmės skiriasi šalių įgytų teisių pagrindas ir ginčo dalykas, nors ir abejose bylose ieškovės yra susijusios įmonės, tačiau svarbu pabrėžti, jog abi ieškovės yra savarankiški ūkio subjektai, todėl kiekviena iš jų gali kreiptis į teismą su atitinkamais reikalavimais, siekiant ginti savo pažeistas teises, savarankišką interesą“, – skelbia teismas.
Registrų centro duomenimis, bendrovė „Radviliškio vėjas“ įregistruota 2019 metų vasarį.
