Didmeninė elektros kaina mažėjo 4%, daugiausia elektros Lietuvoje pagamino saulės elektrinės
Birželio 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4% nuo 99 Eur/MWh iki 95 Eur/MWh, skelbia perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.
Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje.
„Įdomu, kad praėjusią savaitę, pirmą kartą nuo balandžio pabaigos, nebuvo pagerintas saulės elektrinių valandinis rekordas: jis siekia 996 MW. Nepaisant kiek vėsesnių orų, elektros suvartojimas Lietuvoje ir toliau šiek tiek augo“, – pranešime cituojama Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1% nuo 212 GWh iki 213 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 64% šalies elektros energijos suvartojimo.
Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 135 GWh elektros energijos, tai yra 9% daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 124 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba sumažėjo 7% nuo 59 GWh iki 55 GWh. Vėjo jėgainių gamyba augo 52% nuo 24 GWh iki 37 GWh.
Hidroelektrinių generacija išaugo 21% nuo 14 GWh iki 17 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino panašų energijos kiekį kaip ir praėjusią savaitę – apie 16 GWh. Kitos elektrinės pagamino 11 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 40% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 27%, hidroelektrinės – 13%, šiluminės elektrinės – 12%, o kitos elektrinės – 8%.
Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išaugo 2% nuo 164 GWh iki 168 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 69% buvo importuoti iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 31% elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 22% nuo 49 GWh iki 61 GWh. 94% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 6% eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 6% Lenkijos kryptimi ir 63% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0% Švedijos kryptimi ir 99% Lietuvos kryptimi.
