Seimas priėmė svartyti atnaujintą energetinės nepriklausomybės strategiją
Seimas priėmė jį svarstyti: už balsavo 71 parlamentaras, vienas buvo prieš, o 22 susilaikė. Dabar projektą įvertins komitetai.
Pristatydamas projektą, Dainius Kreivys, energetikos ministras, pabrėžė, kad žaliasis kursas Lietuvai yra didelė galimybė.
„Šiaurės ir Pietų šalys turės didžiulį žalios energijos perteklių, kai tuo tarpu Centrinė Europa turės nepriteklių, nes didžiuliai pramonės centrai yra būtent sutelkti Centrinėje Europoje. Jiems reikės daug elektros energijos, tiek vandenilio“, – tvirtino ministras.
Strategija numato, kaip artimiausiais dešimtmečiais bus siekiama pereiti prie klimatui neutralių energijos šaltinių ir pakeisti šiuo metu naudojamą iškastinį kurą.
Energetikos ministras anksčiau yra sakęs, kad strategijoje numatytų tikslų daugiausia bus siekiama verslo investicijomis.
Dokumente nurodoma, kaip Lietuvai iki 2050 metų pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuos pramonę į netaršią aplinkai.
Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140.000 naujų darbo vietų bei iki 11% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. Eur.
Visgi prieš projekto pateikimą energetikos ministras pateikė skaičius, kad, norint strategiją sėkmingai įgyvendinti, reikės apie 150 mlrd. Eur investicijų. Numatoma, kad liūto dalis jų tektų privačiam verslui.
