Byla dėl „Veolia“ padarytos žalos stabdoma iki sprendimą priims ICSID arbitražas Vašingtone

Kaip rašoma teismo pranešime, pirmosios instancijos teismas šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė, kol bus išnagrinėti dviejose institucijose – Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre Vašingtone, JAV (ICSID arbitražas) ir Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institute (SCC arbitražas) – nagrinėjami ginčai.
Byloje nustatyta, kad nors ICSID arbitražo nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pareiškusi atsiimanti priešieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš „Veolia“ įmonių grupės, tačiau ICSID arbitražas iki šiol nėra priėmęs procesinio sprendimo dėl priešieškinio atsiėmimo (palikimo nenagrinėto).
Be to, ieškovė ir po pareiškimo apie priešieškinio atsiėmimą toliau dalyvavo ICSID arbitraže vykusiuose posėdžiuose, teikė procesinius dokumentus.
Nustatyta, kad ieškovė ICSID arbitraže siekia konstatuoti ir įvertinti atsakovų neteisėtus veiksmus, veikiant Lietuvos šilumos ūkyje, o šios aplinkybės sudaro esminę ieškinio faktinio pagrindo dalį ir apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad reikšminga ICSID arbitražo byloje nustatytų aplinkybių dalis gali būti svarbi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sutiko su apygardos teismo išvada, jog šios civilinės bylos apygardos teisme negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta ICSID arbitražo byla.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nenustatė ryšio tarp apygardos teismo ir SCC arbitražo nagrinėjamų bylų. Šiose bylose skiriasi ir ginčo šalys (Lietuva nėra SCC arbitražo bylos dalyvė), ir reikalavimai, todėl nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, kol bus išnagrinėta SCC arbitražo byla.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kaip jau rašyta, „Veolia“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ bandė įrodyti, kad apygardos teismas pažeidė Lietuvos investicijų įstatymą, netinkamai aiškino kitus teisės aktus bei pamatinius teisės principus, o Energetikos ministerija perėmė jai nepriklausančias galias ir kompetencijas pažeisdama valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principus.
Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.