Telecentro investicijos į nuosavas saulės jėgaines: tęsti ar stabdyti?

Birželio pradžioje pradėjo veikti ir energiją generuoti Telecentro saulės elektrinė Sitkūnuose (Kauno r.). Šiuo metu tai didžiausias ir technologiškai moderniausias nuosavas ne energetikos sektoriaus įmonės saulės parkas Lietuvoje. 5 megavatų galios elektrinė užima 10 ha plotą ir pasižymi išskirtiniu efektyvumu – čia įrengti saulės moduliai yra sumontuoti ant ašių ir sukinėjasi rytų-vakarų kryptimis. Tuo būdu moduliai seka saulės judėjimą dangaus skliautu ir sugeria iki 20-25 proc. saulės radiacijos daugiau negu įprasti fiksuotos pozicijos analogai.

Kartu su kitomis 5 mažesnės galios saulės jėgainėmis, įrengtomis Molėtuose, Raseiniuose, Telšiuose, Alytuje ir Viešintose Telecentras jau dabar iš saulės generuoja 6,1 MW galios. 2023 metų pabaigoje, įvedus saulės jėgaines Truikiuose (Plungės r.), Tryškiuose (Telšių r.), Bubiuose (Šiaulių r.) ir Plunksniuose (Šilalės r.) bendra Telecentro saulės energijos generacija išaugs iki 8,1 MW.

„Telecentras yra didelis elektros energijos vartotojas – per metus suvartojame apie 13 mln. kWh. Dėl šios priežasties į strateginius įmonės tikslus nuosavų saulės jėgainių vystymą įtraukėme dar 2020 metais, dar prieš pasaulinę energijos krizę ir jos sukeltą saulės energetikos bumą, tad pagal nuosavus generavimo pajėgumus šiuo metu esame vienas didžiausių Lietuvos gaminančių vartotojų“, – teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris. – „Pagrindinis šio investicinio projekto tikslas – amortizuoti elektros energijos kainų šuolius ir teikti klientams kokybiškas paslaugas, kurių kainą kaip galima mažiau įtakotų elektros energijos kainų šuoliai rinkoje“.

Seka tendencijas

Telecentras ne tik plėtoja nuosavus saulės parkus, bet ir aktyviai seka srities šios srities novacijas ir tendencijas. Praėjusią savaitę įmonės atstovai lankėsi Miuncheno parodoje Intersolar Europe 2023. Tai didžiausias kasmetinis saulės ir kitų naujosios energetikos sprendimų pristatymo renginys Europoje, o šiemet jis pasižymėjo didžiausiu per pastaruosius 10 metų dalyvių skaičiumi bei ekspozicijų plotu. „Šių metų Intersolar parodos mastai savaime liudija, kad saulės energetikos industrija yra pakilime, o pagrindinis gamybos regionas yra Azijos, Tolimųjų Rytų šalys, tokios kaip Pietų Korėja, Taivanas, Kinija“, – dalinasi įspūdžiais Telecentro Veiklos vystymo dep. direktorius Arnas Zuikis. Europos Komisijos duomenys taip pat patvirtina tendenciją – pernai bendra elektros energijos generacija iš saulės ES šalyse pasiekė rekordinę 41 GW galią.

Jo žodžiais, saulės energetikoje taikomos technologijos ir sprendimai sparčiai tobulėja, dėl kol auga ir saulės modulių našumas. Jeigu šiuo metu rinkoje parduodamų modulių galia siekia 500-600 KW, kai kurie gamintojai Intersolar parodoje pristatė analogiško dydžio modulius, kurie pasiekia net 700 KW galią. Kitas reikšmingas parodos akcentas – energijos kaupimo įrenginiai, nuo buitinių iki didelės galios, skirtų duomenų centrams. Akumuliacinių sprendimų kiekis ir įvairovė taip pat aiškiai nurodo kryptį, kuria link juda saulės energetikos industrija, sako A. Zuikis.

Keičiasi žaidimo taisyklės

Remdamasis ES ir Lietuvos deklaruojama žaliojo kurso politika ir joje esančios atsinaujinančios energetikos plėtros gairėmis Telecentras buvo numatęs per keletą etapų investuoti į nuosavas saulės jėgaines, kurių bendra galia siektų 20 MW, o metinė generacija – 22 GWh. „Tačiau dabar matome, kad šį verslo planą gali tekti gerokai pakoreguoti dėl besikeičiančios reguliacinės aplinkos“, – sako saulės elektrinių plėtros projekto vadovas Aloyzas Koryzna. – „Taip gali nutikti dėl neseniai inicijuotų LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų, kuriais siūloma esamą elektros kiekio apskaitos (angl. – net metering) modelį keisti į grynojo atsiskaitymo (angl. – net billing) modelį. Numatoma, kad grynojo atsiskaitymo modelis gali įsigalioti nuo 2024 m. pradžios ir bus privalomai taikomas pelno siekiantiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams.“

Pasak A. Koryznos, pagal naują tvarką elektros kiekio apskaitos metodas liktų galioti tik toms įmonėms ir jų elektrinėms, kurios iki įstatymo įsigaliojimo bus gavusios VERT leidimus gaminti. Elektrinės, kurioms leidimas gaminti bus suteiktas po 2024 01 01, negalės dirbti pagal Elektros kiekio apskaitos metodą. Tai reiškia, kad įmonės nuosavose saulės elektrinėse pagamintą elektros energiją, kurią nepanaudojo savo reikmėms, turės parduoti pigiai, nes saulės energija generuojama dienos metu, kuomet energijos kaina yra santykinai maža. Gi už vakare iš tinklų pasiimamą energiją jos turės mokėti gerokai daugiau, nes prie didesnės vakarinės elektros kainos dar papildomai prisidės energijos perdavimo ESO tinklais mokestis.

Verčia peržiūrėti investicijų planus

Tokie reguliacinės aplinkos pokyčiai privers peržiūrėti investicijų į nuosavas saulės jėgaines planus ne tik Telecentrą, bet ir daugelį kitų gaminančių nebuitinių vartotojų, įsitikinęs A. Koryzna. Jo nuomone, turėtų būti numatytas 10-ties metų pereinamasis laikotarpis, per kurį gaminantys vartotojai gautų laiko užbaigti suplanuotus projektus pagal galiojantį reguliavimą, o grynojo atsiskaitymo metodas būtų taikomas tik naujiems projektams, skaičiuojant nuo galios rezervavimo momento. Taip pat turėtų būti įdiegta aiški, investicijas skatinanti ir ilgalaikė grynojo atsiskaitymo metodo kainų metodologija.

Šioms Telecentro specialistų pastaboms pritaria ir Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas. „Suprantame, kad ateityje perėjimas prie net billing veiklos modelio yra neišvengiamas, tačiau tai turi būti daroma atsakingai. Lietuva yra perkėlusi ES „Švarios energijos paketo“ nuostatas, kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra galių suteikimas vartotojams aktyviai dalyvauti rinkoje. Siekdama, kad vartotojai dalyvautų elektros energijos rinkoje ir norėtų investuoti į gamybos bei kaupimo pajėgumus, valstybė turi užtikrinti tam tikrą stabilumą ir vengti drastiškų pokyčių reguliavime“, – teigia A. Karazinas.