Vilniaus kogeracinė jėgainė iki metų pabaigos veikti nepradės
Sutartis su bendrove pasirašyta balandžio 27-ąją, pagal ją suomiai atliks biokuro katilų, dūmų valymo ir kondensacinių ekonomaizerių sistemų tiekimo, montavimo ir derinimo darbus, praneša „Ignitis grupė“.
„Pasirašėme vieną svarbiausių ir kritiškiausių sutarčių Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro projektui. Dėsime visas pastangas, kad darbai būtų baigti kuo anksčiau artėjantį šildymo sezoną, tačiau suprantame, kad karas Ukrainoje kelia iššūkių ir rangovams“, – pranešime teigia Mantas Burokas, VKJ generalinis direktorius.
„Valmet“ taip pat apmokys jėgainės personalą ir parengs instrukcijas. Manoma, jog jėgainė veiklą pradės kitų metų pirmąjį ketvirtį, sako bendrovės atstovė.
„Visgi, reikia turėti omenyje, kad geopolitinė krizė ir karas Ukrainoje veikia tiekimo grandines bei kelia iššūkių statybų projektams visoje Europoje“, – aiškina Niina Ollikka, „Valmet“ Energetikos verslo padalinio katilų rekonstrukcijos ir konversijos direktorė.
2020 metų rudenį VKJ vienašališkai nutraukė sutartį su buvusia pagrindine rangove – didžiausia Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, nes ši dėl restruktūrizacijos tapo nepajėgi įgyvendinti projekto. Po to „Ignitis grupė“ skelbė atskirų darbų rangovų konkursus.
2020 metų lapkritį jėgainė pradėjo tiekti šilumą iš komunalinių atliekų – jų bus sudeginama apie 160.000 tonų, o pastačius ir biokuro įrenginius planuoja deginti apie 500.000 tonų biokuro per metus.
Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 megavatų (iš jų apie 70 MW iš biomasės), o šiluminė galia – apie 230 MW (apie 170 MW iš biomasės).
Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluoja maždaug metus. Dėl vėluojančių statybų sostinėje 44% šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75% jos gaminama iš biokuro.
