JAV muitai plieno ir aliuminio importui: deguto statinėje yra ir šaukštas medaus

Respublikonas Baltuosiuose rūmuose pasirašė du vykdomuosius įsakymus ir pareiškė, kad tarifai turėtų būti taikomi importui iš visų be išimties šalių. Dar dviejuose teisės aktuose, kuriuos vėliau paskelbė JAV vyriausybė, nurodyta, kad įvairios išimtys skirtingoms šalims nebegalios nuo kovo 12 d. Jas pakeis visiems vienodas 25% tarifas.

Europos Sąjunga tokiam žingsniui tikina nematanti priežasčių. Už prekybos politiką atsakinga Europos Komisija Briuselyje patikina sieksianti apsaugoti Senojo žemyno įmonių, darbuotojų ir vartotojų interesus nuo nepagrįstų priemonių.

Slovėnijos verslo leidinys „Finance.si“ primena, kad šalis turi tris plieno gamyklas. Ir problema ne ta, kad JAV yra antra pagal dydį plieno gamintojų eksporto kryptis po Turkijos. Kur kas svarbiau, kur keliaus kiniškas plienas, kai jis nebus vežamas į JAV. Nes plieno paklausa pasaulyje jau mažėja.

Kinijos plieno eksportas per 2024 m. išaugo 25%. ES gamyklose plieno paklausa sumažėjo 3–4%, o kainos smuktelėjo 11%.

Tai reiškia, kad dar iki D. Trumpo muitų Europos geležies ir plieno pramonės padėtis nebuvo rožinė, o 2025 m., kaip prognozuojama, dar pablogės.

Vien Kinijoje plieno paklausa, kaip manoma, sumažės 1,5% ir jo pasiūla Europai būtų didelė net be JAV tarifų. Kaip prognozuojama, šiemet pasaulinė plieno paklausa smuks 0,7%. Žinoma, jei dėl prekybos karo nesumažės dar labiau.

Skaičiuojama, kad net be muitų valcuotas plienas per šiuos metus būtų pigęs dar 4%.

Slovėnijoje yra trys plieno gamyklos. Dvi jų– „Acroni Jesenice“ ir „Metal Ravne“, priklauso SIJ grupei, kurią kontroliuoja Rusijos oligarchas Andrejus Zubickis.

SIJ grupė dar praėjusių metų pabaigoje informavo, kad, kaip ir visa Europos plieno pramonė, yra susidūrusi su sunkia padėtimi. Jos veikla buvo nuostolinga. Pirmiausia buvo sutrumpintos darbo valandos, sumažinti atlyginimai, apkarpytos visos nebūtinosios išlaidos, o investicijos arba sustabdytos, arba atidėtos.

Trečioji yra „Štore Steel“, kurios didžiausias savininkas yra „Unior“, taip pat turi finansinių problemų. „Štore Steel“ buvo bandyta parduoti, tačiau pasiūlymų nesulaukta.

Poveikis nebus niokojantis

Jei visas plienas, kuris buvo skirtas JAV, pasieks Europą, Senojo žemyno gamintojų „kainų struktūra“ gali sugriūti. Vokietija yra didžiausia plieno gamintoja ES ir užima septintą vietą pasaulyje po Kinijos, Indijos, Japonijos, JAV, Rusijos ir Pietų Korėjos. Ir visuose sektoriuose JAV yra svarbiausia pardavimo rinka Vokietijos eksportuotojams. Todėl Berlynas susirūpinęs, kad tarifai kirs per kojas į eksportą orientuotai šalies ekonomikai.

Vokietijos pramonės asociacijos „Wirtschaftsvereinigung Stahl“ teigimu, 2023 m. į JAV iš visos ES buvo eksportuota apie 4 mln. t, iš Vokietijos kasmet eksportuojama maždaug 1 mln. t, daugiausia specialaus plieno.

Tačiau Gabrielis Felbermayras, buvęs Kylio pasaulio ekonomikos instituto vadovas, tikisi, kad padėtis bus valdoma, ir ragina įžvelgti ir pozityvą.

„Tai nemalonu mūsų ekonomikai, bet poveikis nebus niokojantis“, – naujienų agentūrai DPA sako G. Felbermayras.

Anot jo, tikėtina, kad jeigu daugiau plieno liks Vokietijoje, o kitos šalys jo tieks daugiau Vokietijai, o ne JAV, tai, pavyzdžiui, galėtų atpiginti vėjo jėgainių statybą.

Šiuo metu Vienoje dirbantis ekonomikos profesorius mano, kad JAV tarifai pirmiausia yra „grėsmės instrumentas“.

„Jungtinės Valstijos taip pat neturi ilgalaikio intereso iš tikrųjų izoliuotis ir statyti muitų sienas“, – profesorių cituoja Vokietijos verslo leidinys „Deutsche Wirtschafts Nachrichten“.

Visgi Europa šiandien yra sunkesnėje padėtyje nei prieš aštuonerius metus, kai buvo pasiektas susitarimas su D. Trumpu, išvengiant muitų. Be to, europiečiai šiuo metu yra labiau priklausomi nuo JAV, pavyzdžiui, dėl suskystintų dujų tiekimo. 

Susivienijusi Europos plieno pramonė – gamintojai, savininkai ir darbuotojai – kreipėsi į  Europos institucijas, reikalaudama imtis skubių veiksmų, kad būtų atkurtas sektoriaus konkurencingumas ir išsaugota tūkstančiai darbo vietų. 

ES žada reaguoti į nuo kovo JAV įvedamus 25% tarifus plienui ir aliuminiui.

„Labai apgailestauju dėl JAV sprendimo įvesti muitus Europos plieno ir aliuminio eksportui“, – antradienį paskelbė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė. – Nepagrįsti tarifai ES neliks be atsako – jie sukels stiprias ir proporcingas atsakomąsias priemones.“