D. Trumpo tarifai stato tiltus naujiems aljansams: ES kerta rankomis su Pietų Amerika

D. Trumpo grasinimai įvesti muitus didžiajai daliai likusio pasaulio verčia kai kurias šalis bandyti įvairinti savo prekybos santykius ir ieškoti kitų kelių savo produktams, nes jos siekia užbėgti už akių potencialiai žalingam prekybos karui, rašo „The New York Times“.

Pavyzdžiui, Europos Sąjunga (ES) ir penkios Pietų Amerikos šalys sudarė stambų prekybos susitarimą, pagal kurį turėtų būti panaikinami muitai daugiau kaip 90% tarpusavyje prekiaujamų prekių.

Pietų Amerikos prekybos bloką sudaro Argentina, Bolivija, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus.

Jei susitarimas bus ratifikuotas, bus sukurta viena didžiausių prekybos zonų pasaulyje, sumažės tarifai automobiliams, pramonės įrenginiams, vaistams.

Smūgis JAV eksportui

Dėl tokio susitarimo JAV eksportuotojai gali atsidurti nepalankioje padėtyje, nes daugelis šalių partnerių turi geresnes prekybos sąlygas tarpusavyje nei su Jungtinėmis Valstijomis. Pavyzdžiui, JAV ūkininkai, norintys parduoti jautieną, paukštieną ir sojų pupeles į Europą, gali būtų išstumti Pietų Amerikos eksporto, nes šios prekės dabar galės patekti į ES rinką su mažesniais tarifais.

Prekybos santykiai per pastaruosius aštuonerius metus išgyveno seisminį poslinkį, kai Jungtinės Valstijos atsitraukė nuo savo ilgalaikės globalizacijos ir laisvosios prekybos susitarimų lyderės pozicijos. Pirmąjį D. Trumpo prezidentavimą apėmė staigus posūkis protekcionizmo link, nes jis derėjosi dėl susitarimų pasauliniu mastu, tačiau galiausiai paliko daug didesnius muitus sąjungininkams, tokiems kaip Meksika ir Europa, ir konkurentams, tokiems kaip Kinija.

Nors prezidentas Joe Bidenas bandė sušvelninti santykius su daugeliu prekybos partnerių, jo administracija išliko labai protekcionistiška ir gali baigti eiti pareigas kaip mažiausiai aktyvi administracija derantis dėl naujų prekybos susitarimų per maždaug 50 metų.

Alanas Wolffas, Petersono Tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis ir buvęs Pasaulio prekybos organizacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, „The New York Times“ teigia, kad JAV nedalyvavimas prekybos derybose pastaruosius aštuonerius metus reiškė, kad daugelyje rinkų labiau diskriminuojamos tapo pačios JAV.

„Mūsų gaminiai patiria diskriminaciją, ir jos daugėja. Tai nėra pliusas JAV, tai pliusas mūsų konkurentams“, – sako jis.

Šį mėnesį Didžioji Britanija taps Ramiojo vandenyno prekybos pakto, kurį sukūrė Baracko Obamos administracija, bet iš kurio D. Trumpas pasitraukė per pirmąją kadenciją, nare. Per pastaruosius kelis mėnesius Kinija sudarė laisvosios prekybos susitarimą su Pietryčių Azijos šalių grupe, o kitą – su Peru.

„Akivaizdu, kad mūsų prekybos partneriai nestovi vietoje, nes JAV stabdo prekybą“, – komentuoja Wendy Cutler, buvusi prekybos derybininkė, kuri dabar yra Azijos visuomenės politikos instituto viceprezidentė.

Ji pabrėžia, kad daugelis prekybos sandorių, kurie šiandien bus įgyvendinami, buvo sudaryti prieš D. Trumpo pergalę, o pandemija ir geopolitinė įtampa taip pat skatino šalis diversifikuoti savo prekybos partnerius.

Tiesa, ji priduria, kad D. Trumpo išrinkimas davė stiprų postūmį paspartinti šias pastangas, siekiant diversifikuoti prekybos partnerius ir sumažinti priklausomybę nuo JAV.

ES žvilgsnis į veidrodį

ES vadovai gali atrasti daugybę būdų, kaip kovoti su tokiomis agresyviomis priemonėmis, apie kurias kalba D. Trumpas. Vienas būdų yra išplėsti europiečių prekybą su kitomis pasaulio šalimis. Žinoma, visos JAV prekybos negalima pakeisti naujomis rinkomis – 2023 m. Europos eksportas į Pietų Korėją, Meksiką, Kanadą, Braziliją ir Indiją kartu sudarė maždaug pusę eksporto į Ameriką.

Tačiau europiečiai gali iš anksto sumažinti ekonominę žalą, greitai sudarydami naujus prekybos sandorius su alternatyviomis rinkomis. To siekdami ES sprendimus priimantys asmenys turėtų imtis keturių pagrindinių veiksmų, rašo Europos tarptautinių santykių tarybos ekspertai. 

Pirma, ES turėtų pažvelgti į veidrodį – ir pripažinti didžiulę, nepakankamai išnaudotą galimybę sukuriant bendrąją rinką. Tai neabejotinai yra bauginanti užduotis, nes dėl to valstybės narės daugumą likusių ekonominės politikos priemonių atiduotų ES. Tai taip pat reikštų konsolidaciją mažiau konkurencingoms įmonėms (kartais toms, kurias saugo nacionalinės vyriausybės), nes jos yra išstumtos iš savo rinkų ir priverstos užsidaryti. Nepaisant to, bendrosios rinkos sukūrimas duotų didelę ekonominę naudą – manoma, kad ES dėl išlikusių vidinių prekybos kliūčių praranda 10% savo potencialaus BVP.

Antra, laisvos prekybos susitarimai turėtų būti pasiekiami greičiau, o Pietų Amerikos šalys nėra vienintelis scenarijus. Galimybės susitarti, pavyzdžiui, su Indija taip pat sustiprėjo, tačiau jei artimiausiu metu visiškas susitarimas liks nepasiekiamas, ES turėtų pasiūlyti paspartinti mažesnių sektorių susitarimus, kad pagerintų dvišalę prekybą. 

Rytų Azijoje ES derasi dėl skaitmeninės prekybos susitarimo su Pietų Korėja – plataus susitarimo, suteikiančio galimybę plėsti dvišalę prekybą augančioje skaitmeninių produktų rinkoje. D. Trumpas dažnai kritikavo Seulą, o JAV ir Pietų Korėjos prekybos santykiai rodo daug dinamikos, kuri naujajam prezidentui ypač nepatinka, įskaitant didžiulį prekybos su JAV deficitą. Taigi sustiprinti ryšiai su ES būtų patrauklūs korėjiečiams, norintiems rasti savo būdų, kaip atlaikyti D. Trumpo sugrįžimo audrą.

Trečia, bandyti pasiekti JAV per jos kaimynes. Nors D. Trumpas pažadėjo persvarstyti JAV, Kanados ir Meksikos susitarimą, dėl kurio jis pats derėjosi per pirmąją kadenciją, abi šalys greičiausiai išlaikys lengvatinę prieigą prie JAV. Atsižvelgiant į tai, prekybos su jomis sistemos gilinimas galėtų sudaryti sąlygas Europos įmonėms patekti į JAV rinką esant transatlantinei trinčiai.

Ketvirta, ES neturėtų nuošalyje palikti besivystančių ekonomikų. Bendrija jau derasi dėl prekybos susitarimo su Indonezija, šalimi, kuri iki 2030 m. pasieks beveik 300 mln. gyventojų ir kuri paskelbė apie didelius muitus Kinijos produktams.

Teigiama, kad europiečiai Indonezijai gali pasiūlyti daug. Pavyzdžiui, Europos įmonės pirmauja pasaulyje gamindamos ir eksportuodamos pramoninę įrangą, kuri ypač domina šalis, norinčias skatinti savo pramonę ir pagerinti dalyvavimą vertės grandinėse. 

„Naujas eksportas į besivystančias šalis ir geresni ryšiai su esamais partneriais nepakeis JAV rinkos. Tačiau tai gali padėti apsisaugoti nuo D. Trumpo pažadėtų didelių tarifų“, – apibendrina Alberto Rizzi, Europos tarptautinių santykių tarybos ekspertas.