„Teltonikos“ savininkas stabdo 3,5 mlrd. Eur investicijas, politikai žada greitus veiksmus

Papildyta „Litgrid“, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, ministrės Aušrinės Armonaitės, susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, Arvydo Paukščio, verslo ir politikos atstovų komentarais

„Neįveikiama kliūtis – Lietuvoje nėra 63 MW elektros“, – socialiniame tinkle „LinkedIn“ rašo verslininkas.

Jo teigimu, prieš dvejus metus pasirašius 3 stambaus investicijų projekto sutartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, buvo žadėtas „žaliasis“ koridorius investicijoms. Energetikos ministras tikino, kad elektros tikrai bus.

„Kai kreipiausi į „Litgrid“, atsakė, kad turi svarbesnių projektų nei šis ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti ir įsirengti savo lėšomis Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110 kV 7km ilgio kabelius „Fast track“ principu“, – rašo A. Paukštys.

Bet ir tuomet verslininkas rankų dar nenuleido. Pasamdė projektuotojus, per metus paruošė projektą ir rugpjūtį turėjo gauti statybos leidimą. Derinimai užtruko, kol galiausiai valstybinių kelių tarnyba „VIA Lietuva“ esą užblokavo projektą pareikšdama, kad „ jie nuolat konfliktuoja su „Litgrid“, todėl neleis elektros laidų kloti kelių apsaugos zonoje. Pasak jo, buvo pasiūlyta projektuoti iš naujo per privačių savininkų sklypus.

„Tada prašiau ESO įrengti elektrinę gaminti elektrą iš gamtinių dujų vietoje. Bet nuo 2026 m. atsiranda aplinkosauginiai reikalavimai, kurie blokuoja ir tokią galimybę. Turėti elektrą iki 2027 m.  nebeliko vilties“, – nusivylimo neslepia investuotojas.

„Teltonika“ vadovas kaltina šalies biurokratinį aparatą nesugebant laiku padėti spręsti projektui iškilusius iššūkius, didžiausias kurių buvo elektros tiekimo užtikrinimas. A. Paukštys mini, kad problemą buvo galima nesunkiai išspręsti, jei būtų išduotas leidimas tiesti kabelį kelio apsaugos zonoje.

„Paskutinė vinis į tą karstą buvo „Via Lietuva“ kelių tarnyba, kuri uždraudė tiesti elektros kabelius kelio apsaugos zonoje ir pasiūlė mums tartis su privačiais sklypų savininkais. Aš sunkiai įsivaizduoju kaip 7 km trasoje tarp Rudaminos ir Liepkalnio galima susitarti su privačių sklypų savininkais“, – aiškina A. Paukštys, kurį cituoja ELTA.

Marius Skuodis, susisiekimo ministras tvirtina, kad tik šiandien sužinojo apie bendrovės infrastruktūros problemas. 

„Pripažįstu, kad iš anksto žinant šio projekto strateginę svarbą „Via Lietuva“ galėjo rasti sprendimų jį suderinti. Šiuo metu dedame visas pastangas, jog tai būtų padaryta jau artimiausiu metu.  Deja, iš „Litgrid“, kaip šio projekto vystytojo, „Via Lietuva“ klientų aptarnavimo centras skambučio sulaukė tik kiek mažiau nei prieš mėnesį.  Nei aš nei kiti įmonės vadovai laiku nebuvome informuoti apie šio vystomo projekto svarbą ir reikalingą mūsų indėlį“, – pranešime dėsto M. Skuodis.

Jis nurodo, kad vadovaujantis tik įstatymų nurodyta tvarka šio projekto nebuvo įmanoma suderinti. Tačiau tam yra kiti mechanizmai: teisėkūros bazės korekcijos ir pan. Ir tokiems strateginiams projektams privalo būti skiriamas individualus dėmesys, vadovų įtraukimas.

M. Skuodis viliasi, jog tai bus pamoka, kurią visos prie šio projekto įgyvendinimo prisidedančios įmonės išmoks ir kuo greičiau suras „Teltonikai“  palankų sprendimą.

Jau artimiausiu metu Susisiekimo ministerija žada inicijuoti reikalingą Kelių techninio reglamento pakeitimą dėl tinklų kelio juostoje tiesimo išilgai. 

Mėto karštą bulvę

„Verslo žinioms“ pateikti verslininko minėtų institucijų atsakymai glumina – atsakomybė mėtoma vieni kitiems. 

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ komentare tvirtinama, kad nėra kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje.

„Dėl elektros įrenginių prijungimo „Litgrid“ specialistai aktyviai bendradarbiauja su „Teltonikos“ atstovais jau apie metus, nuolatos konsultuoja dėl elektros įrenginių prijungimo, projekto įgyvendinimo. Bendrovei 2024 metų sausį išduotos techninės sąlygos prijungti 58 MW galios įrenginių – tiek, kiek buvo prašyta. Elektros įrenginių prijungimo projektas šiuo metu yra parengtas ir suderintas su visomis institucijomis, išskyrus „Via Lietuva“. „Litgrid“ vertinimu, gavus „Via Lietuva“ suderinimą, projekto įgyvendinimą visiškai realu užbaigti iki 2027 metų“, – nurodo elektros perdavimo sistemos operatorė.

Ingrida Šimonytė, kadenciją baigianti premjerė, pabrėžia, jog „Teltonikos“ aukštųjų technologijų parko projektas yra labai didelės svarbos projektas Lietuvai ir šiai Vyriausybei: „Todėl labai apgailestauju, kad kažkuriame jo koordinavimo etape atsirado nenumatytų kliūčių, kurioms išspręsti reikalingi sprendimai šiandien jau buvo atsakingų institucijų aptarti ir netrukus bus plačiau pristatyti ir parengti. Tuo patikinau ir įmonės vadovą A. Paukštį, su kuriuo asmeniškai šiandien kalbėjau. Taip pat pirmadienį jau inicijavau pasitarimą su atsakingų ministerijų ir valstybės įmonių, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir „Teltonikos“ atstovais, kad projektas galėtų būti sklandžiai tęsiamas.“

Ekonomikos ir inovacijų ministerija komentare tikina per pastaruosius kelerius metus padėjusi „Teltonikos“ įmonių grupei gauti lustų gamybos technologijas iš Taivano ir pradėti statyti savo gamyklų miestelį. Procesas vyko, pirmosios gamyklos Liepkalnyje statomos. Pagal Investicijų įstatymą, investuotojas per penkerius metus – iki 2027 m. pabaigos įsipareigojo Vilniaus mieste įgyvendinti savo projektą.

„Bendrovė yra neoficialiai informavusi ministeriją apie teritorijų planavimo kliūtis, kurios trukdo vystyti  projektą. Ministerija tarpininkavo įmonei derybose su kitomis valstybės institucijomis dėl sklypų, kuriuose kyla gamyklų miestelis, žemės paskirties keitimo ir nuomos. Pastaruoju metu pavyko išspręsti klausimą dėl sklypo, kuriame šiuo metu yra Valdovų rūmų sandėlis ir jo iškėlimo. Dėl kitų sklypų sprendimai priimami Vilniaus miesto savivaldybėje, kuriai priklauso žemė“, – informuoja ministerija.

Aušrinė Armonaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė, su kuria „Verslo žinioms“ nepavyko susisiekti, savo feisbuko paskyroje rašo, kad „Teltonikos“ komandai jos kabineto ir ministerijos durys visada buvo ir yra atviros. Todėl šio ryto žinia jai yra „nemaloni staigmena“. 

„Sprendėme problemas, matydami, kai kas nejuda prisiimdavom atsakomybę, kartais už procesus, kurie nuo mūsų ir nepriklausė. Gavom technologiją iš Taivano. Sirgom už bendrą reikalą ir niekada nežiūrėjom biurokratiškai“, – teisinasi ministrė.

Ji priduria, kad biurokratija Lietuvoje gyva. Ir prognozuoja, kad dabar kiekviena institucija stumia problemą nuo savęs, kad tik ji neliktų „kraštinė“ ir vienintelė kalta. Nes realybė yra tokia, kad kai vieni traukia investicijas, kiti suranda 1.000 argumentų ir kelių, kodėl jos negali vykti.

„Aš tikiu, kad jeigu „Teltonika“ norės, Lietuva gali rasti sprendimus. Ir geras reikalingas Lietuvai projektas nežus biurokratijoje ir kaltų paieškoje“, – viliasi ministrė.

Vis tik, vėliau ministerija pripažino, kad apie teritorijų planavimo kliūtis „Teltonika“ ją buvo informavusi. Tiesa, neoficialiai.

Tuo metu Valdas Benkunskas, Vilniaus meras, atkerta, jog žemės sklypų paskirties keitimo procedūras esą vykdo ne Vilniaus miesto savivaldybė, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo šių metų vasario mėnesio, pagal Vyriausybės priimtą nutarimą pakeisti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius.

„Pranešimas dėl nutraukiamo projekto yra labai netikėtas, tačiau esu tikras, kad galima rasti visus sprendimus ir projektas bus sėkmingai užbaigtas. Dar liepos gale, pradedant plastiko ir mechanikos komponentų gamyklos statybas, kartu pasidžiaugėme, kad technologijų parko vystymas įgauna pagreitį, o visi atsirandantys klausimai yra greitai sprendžiami“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo V. Benkunskas.

VŽ šiandien publikavo redakcijos nuomonę apie Lietuvoje egzistuojančius biurokratijos brūzgynus.

Verslo atstovai piktinasi, politikai žada gelbėti

Lukas Savickas, potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras, „Eltai“ sakė, kad nauja Vyriausybė bandys išgelbėti šį projektą: „Ką prašė investicinio projekto vadovas, tai atrodo elementarūs klausimai, ir tiek laiko tęsti biurokratines klajones atrodo nepateisinama. Esu tikras, kad asmenys, kurie bus paskirti ekonomikos ir inovacijų ar energetikos ministrais, matys tai kaip prioritetinį klausimą ir stengsis visais būdais projektą gelbėti.“

Gintautas Paluckas, socialdemokratų kandidatas į premjerus, BNS vylėsi, kad projektą pavyks tęsti: „Tikiuosi, kad šis projektas nėra užbaigtas arba sustabdytas ir kad tikrai yra vilties jį atgaivinti. Situaciją vertiname, žiūrime, šiek tiek ir patys turime informaciją sukaupę. Tą atsakomybę, kurią tos institucijos, neatlikusios savo namų darbų, taip pat turės pajusti.“

Tuo metu Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas, ELTAI sako, kad šis įvykis – signalas Lietuvai skirti daugiau pastangų bei resursų ekonomikai vystyti: „Turime mažinti biurokratiją, greitinti sprendimus. Jei mes miegosime ir tikėsimės, kad kažkas viską čia puikiai padarys, o mes tik visa tai perskirstysime arba apmokestinsime daugiau uždirbančius, ir mūsų problemos išsispręs, tai galiu pasakyti, kad jos tik pagilės.“

LPK vadovo teigimu, problema yra ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES) – globalioje rinkoje reikšmingai kritęs konkurencingumas. Pasak jo, tai buvo nulemta pasirinkimo mažiau investuoti į inovacijas ir daugiau reguliuoti ekonomiką, plečiant biurokratinį aparatą.

„Kad ir kaip būtų sunku pasakyti, bet Kinija ir JAV yra atviresnės rizikoms bandyti ir investuoti į mokslinius tyrimus“, – teigė jis.

Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, prisiminė buvęs „Teltonikos“ gamykloje Molėtuose ir buvęs šokiruotas, kad ji pradėjo veikti  per 7 mėn. nuo statybos leidimo išdavimo.

„Klausiu – kaip taip įmanoma? Sako, Molėtų savivaldybė mums įjungė žalią šviesą visur, kur tik galėjo. Ir yra rezultatas. Viena iš priežasčių, kodėl ES skolina Lietuvai pinigus iš RRF – tai būtent „Teltonikos“ projektas. Ir štai –  BAM! Investicijų nebus. Kas kaltas? Dabar prasidės stumdymas vienas nuo kito ir tik vienas faktorius gali pakeisti situaciją – politinė lyderystė, nes tik politikas net galva gali pralaužti biurokratijos sieną. Vis dar turiu vilties“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo verslininkų atstovas.

A. Paukštys: vilčių yra

Penktadienio popiete A. Paukštys, po institucijų reakcijos dėl investicijų stabdymo, kalba, kad „yra vilčių“, jog Vilniuje jau statomos keturios technologijų parko „Teltonika High-Tech Hill“ gamyklos galės veikti, jei joms bus užtikrintas elektros tiekimas.

„Yra vilčių, kad jei mums pavyktų bent jau tų statomų gamyklų nepalikti be elektros. Tai jau būtų didelis pliusas“, – žurnalistams sako A. Paukštys.

Reaguodamas į Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pareiškimą, kad „Teltonika“ nepateikė oficialaus prašymo pratęsti investicijų sutartį norint spėti gamyklas pastatyti laiku, jis pabrėžia, jog pakeisti teritorijos sklypų paskirties į pramoninę ministerija negali apie metus.

„Jūs juokaujate? (...) Neturiu komentarų. Jau metus laiko deriname ir savivaldybė pateikė jiems sąlygas, pagal ką turi būti keičiamas bendrasis planas. Kiek žinau, kad buvo ir premjerės įsakymas, kad tas bendras planas būtų pagreitinta tvarka keičiamas“, – A. Paukštį cituoja BNS.

Jo teigimu, ministerija meluoja.

Reaguodami į verslininko išsakytas problemas, energetikai suskubo patikinti, kad jos sprendžiamos.

Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas primena, kad „Teltonika“ dėl trumpesnių procedūrų pasirinko statyti elektros įrenginius „fast track“ principu – statyti juos savo lėšomis, o vėliau juos perduoti „Litgrid“. 

Anot jo, jei įrenginius būtų stačiusi „Litgrid“, ji turėtų skelbti viešuosius pirkimus, o tai užtruktų iki pusantrų metų.  

„Turėjau labai aiškias instrukcijas iš savo ministro (Dainiaus Kreivio – BNS) – duoti visas galias, kokių reikia „Teltonikai“. (...) Mes pasiruošę tą elektrą tiekti, kai tik „Teltonika“ pasistatys likusią infrastruktūrą“, – spaudos konferencijoje pažymi R. Masiulis. 

Renaldas Radvila, ESO vadovas, patikina, kad projekto darbai vyksta greičiau nei numatyta.

„Šiandien projektas yra suderintas. Nors dar statybos leidimo dokumentų nėra, bet jau iškart daromi rangos pirkimo darbai“, – sako R. Radvila. 

„Litgrid“ tvirtina, kad elektros tiekimas „Teltonikos“ projektui yra užtikrintas, o 58 megavatų (MW) galios įrenginių, kurių prijungimui techninės sąlygos išduotos metų pradžioje, projektas yra suderintas su visomis institucijomis, išskyrus „Via Lietuvą“.  

Sugaišti 2 metai

Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Teltonikos“ įgyvendinamiems projektams, pagal stambių investicijų sutartį, suteikė teisę išsinuomoti kelis valstybinės žemės sklypus 4 puslaidininkių lustų gamykloms ir projektavimo centrui statyti. Projektus privalu įgyvendinti per 5 metus. Tačiau žemės paskirties keitimas į pramonės paskirtį jau trunka 2 metus ir truks gal dar metus Vilniaus miesto savivaldybėje, toliau dėsto A. Paukštys.

„Mes negalime net pradėti pastatų projektavimo, nes neaišku nei koks aukštingumas, nei užstatymo techninės sąlygos. Prašėme ministerijos pratęsti sutartį, nes nerealu per likusius 2 metus pastatyti tokias gamyklas. Gavome atsakymą – „ne“, –  atvirai pasakoja A. Paukštys.

Be jokios valstybės paramos, skirtingai nei gauna ateinantys užsienio investuotojai, per 2 metus jau investuota virš 300 mln. Eur. Šiuo metu statomos 4 naujas gamyklos, kurios vasarą bus baigtos. Tačiau iš reikalingų joms 22 MW elektros bus patenkinta tik 7,2 MW.

Anot A. Paukščio, kažkurias gamyklas reiks laikyti užkaltais langais, nekurti ten darbo vietų, gražinti kreditus, nors veikla jose nevyks.

„Aš nepabūgau karo grėsmės, atsisakiau investuoti kitose šalyse. Dabar supratau, kaip brangiai suklydau. Niekada nerėmiau jokios politinės partijos, gal būt todėl mūsų investicijoms Lietuvoje uždegtas „raudonas“ šviesoforas“, – svarsto investuotojas.

Verslininkas atskleidžia, kad „Teltonikos“ projektas nebūtinai turi būti įgyvendintas Lietuvoje, jis sako sulaukęs kvietimų statyti gamyklą JAV, Italijoje ir kitose šalyse.

„Turėjau iš JAV, Italijos ir iš kitų šalių kvietimus. (...) Kvietė investuoti 2 mlrd. USD, tuomet 1 mlrd. USD suteiktų kaip dotaciją. Sakiau, kad šiandien dar neturiu milijardo ir jie sakė, kad gali paskolinti. Bet aš atsakiau, kad labai Lietuvą myliu ir dar norėjau čia padaryti. Iki vakar“, – kalba A. Paukštys.

Atsiprašydamas 3.000 „Teltonikos“ darbuotojų, kad žlugo svajonė pastatyti „gražiausią Europoje aukštųjų technologijų parką“, jis viliasi, jog „gal pavyks kitur“.

Tačiau tai praradimas visai Lietuvai. Investicijos 50 ha teritorijoje buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m. kovo. Sukurti 6.000 darbo vietų su vidutiniais 10.000 Eur /mėn. atlyginimais. Verslininkas reziumuoja, kad tai leistų kasmet sukurti kelis milijardus Eur Lietuvos BVP.

Tačiau dėl valdžios neveiklumo, vertina verslininkas, nebus sukurta nauja Puslaidininkių lustų pramonė Lietuvoje: „Teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms. Valstybės biudžetas kasmet negaus apie 500 mln. Eur mokesčių.“

Ministerijos teigimu, dar nėra priimtas sprendimas dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo. Be to, ministerija nėra gavusi oficialaus įmonės prašymo, nors prašė tai padaryti. Bendrovė šiuo klausimu konsultavosi tik neoficialiai. 

Įstatymai griežtai reglamentuoja sutarčių pratęsimą. Oficialiai gavusi įmonės prašymą ministerija žada dėti visas pastangas sutarčiai pratęsti. 

Įsibėgėjusios statybos

VŽ jau prieš metus lankėsi pagreitį įgavusioje didžiausioje statybų aikštelėje Vilniuje –technologijų parke „Teltonika High–Tech Hill“ Liepkalnyje. Tuomet A. Paukštys kalbėjo, kad su tokiu parku Lietuva „tampa įdomi žaidėja Europoje“ ir svarstė galimybes tokio projekto imtis Kaune.

Tokio dydžio projektui generalinio rangovo „Teltonika“ nesamdė, o grupės bendrovė „AP Constructions“ užsiima projekto valdymu.

Planuota, kad vienu metu čia dirbs ir apie 500 statybininkų, kelios dešimtys rangovų. 2023 m. rugpjūtį buvo pradėta statyti 33.000 kv. m ploto gamykla, kuri veikti turėjo pradėti 2025 m. vasarį.

Tačiau tai tik dalis didžiulio projekto.

„Bus 11 pastatų, skaičiuojant su dabartine gamykla. Planavome daugiau, bet kai kuriuos pastatus padarėme stambesnius, nes paprasčiau statyti didesnį objektą ir tada vykdyti technologinę plėtrą. Iš viso investicijos sieks apie 1,7 mlrd. Eur. Per kitus penkerius metus investuosime į technologinę plėtrą. Ir tada, galų gale, iki 2033 m., investicijos pasieks 3,7 mlrd. Eur“, – skaičiavo A. Paukštys.

2023 m. spalį verslininkas su VŽ dalijosi, kad statybos vyksta greitai, nuo terminų neatsiliekama.

„Viską norime užbaigti 2028 m. Paskutinį objektą planuojame pabaigti tų metų kovo 1 d. Tai 450.000 kv. m turi būti pastatyta per 4,5 metų! Mums kas dvejus metus reikia gamyklos“, – kalbėjo A. Paukštys.