Sprogimą BASF gamykloje Vokietijoje galėjo sukelti organinio tirpiklio nuotėkis
Kilusį gaisrą užgesino bendrovės priešgaisrinė tarnyba. Liudininkai praneša, kad po sprogimo virš gamyklos pakilo juodų dūmų debesis. Užfiksuotas padidėjęs angliavandenilių kiekis ore gamyklos teritorijoje ir gretimose vietovėse.
Bendrovės teigimu, išmetami teršalai nėra pavojingi. Tačiau priešgaisrinė tarnyba vakar ragino vietos gyventojus uždaryti langus ir išjungti vėdinimo sistemas bei oro kondicionierius, rašo dw.com.
BASF yra didžiausia pasaulyje chemijos bendrovė. Ji tiekia žemės ūkio produktus, vaistus, gumą, plastiką, dažus ir lakus, baldus ir kitus medienos gaminius, chemikalus statyboms, elektros įrangą ir kitus produktus.
Koncernas veikia daugelyje pasaulio regionų. Bendrovės pagrindinė būstinė yra Liudvigshafene.
Šiuo metu gamykloje vysta dideli struktūriniai pokyčiai. Metų pradžioje BASF paskelbė, kad Liudvigshafene pradeda taikyti papildomas taupymo priemones. Užsibrėžta, kad iki 2026 m. pabaigos metinės gamybos sąnaudos čia sumažėtų daugiau kaip 2 mlrd. Eur. Iki to laiko jau buvo sumažintos amoniako ir trąšų gamybos apimtys. Planuojama, kad iki 2026 m. gamykloje bus panaikinta iki 700 darbo vietų iš beveik 39.000.
2022 m. ir 2023 m. BASF Vokietijoje veikia nuostolingai – kitaip nei jos padaliniai kitose Europos, Azijos ir Amerikos šalyse. Prieš Rusijos sukeltą karą Ukrainoje koncernas buvo didžiausias Vokietijos pramoninis „Gazprom“ klientas, su kuriuo jį siejo itin glaudūs ryšiai dėl antrinės įmonės „Wintershall Dea“.
Dabar BASF, neturėdamas rusiškų dujų, pradėjo diversifikuoti energijos tiekimą. Koncerno gamykla Liudvigshafene pereina prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo.
„Norime, kad Liudvigshafenas taptų vienu iš chemijos pramonės lyderių mažo CO2 išmetimo, didelio pelningumo ir tvarumo požiūriu“, – sako Martinas Brudermulleris, BASF generalinis direktorius.
