Seimas pritaria dėl tiesioginių išmokų lubų stambiesiems
Seimo nariai po pateikimo pritarė Mykolo Majausko pristatytam Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektui, po kuriuo pasirašė 35 parlamentarai ir kuriuo siūloma iki 150.000 Eur riboti tiesiogines išmokas stambiesiems ūkininkams.
Įstatymo pakeitimų projekto aiškinamaje rašte rašoma, kad žemės ūkio ministro įsakymu 2019 m. Lietuva jau buvo pradėjusi taikyti pagrindinės tiesioginės išmokos mažinimą, tačiau ši tvarka nebuvo taikoma susietiems asmenims, kas sudarė galimybę skaidant nuosavybę išvengti šio apribojimo. Taip pat pagal 2019 m. galiojusią tvarką buvo leidžiama nuo vienam subjektui per metus priskaičiuotos tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos atskaičiuoti faktiškai išmokėtus atlyginimus ir su tuo susijusius mokesčius, todėl šis apribojimas nebuvo efektyvus.
Prognozuojama, kad patvirtinus dabar siūlomą išmokų lubų mechanizmą, tai sutaupytų apie 10 mln. Eur – šie pinigai galėtų būti paskirstyti keliems tūkstančiams smulkių ir vidutinių bei jaunųjų ūkininkų, ekologiškų ūkių savininkų.
Parlamentarams po pateikimo pataisoms pritarus, dabar siūlymas bus nagrinėjamas Seimo Kaimo reikalų komitete.
Jei Seimas šias pataisas priims, jos įsigalios nuo 2022 metų.
Tokiu atveju didžiausios žemės ūkio bendrovės, pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“, „Linas Agro Group“, „Auga Group“, valdančios po dešimtis tūkstančių hektarų, netektų milijonų eurų išmokų.
Pakeitimų iniciatorių duomenimis, „Agrokoncernas“ galėtų netekti 2,78 mln. Eur pagrindinių tiesioginių išmokų, „Auga Group“ – apie 2,77 mln. Eur, „Linas Agro Group“ – apie 1,2 mln. Eur.
„Šiaurės vilkas“ netektų 850.000 Eur, Valdas ir Aušra Lebedos su verslo partneriais – 757.000 Eur, „Litagra“ – 544.000 Eur, Jolanta Blažytė („Vikondos“ koncernas) – 282.000 Eur, „Groward Group“ – 253.000 Eur, Hansas Christianas Nissenas – 174.000 Eur, o 10-uką baigiantys Laima ir Aleksandras Stonkai – 154.000 Eur.
Lubos būtų taikomos tik išmokoms už dirbamą žemę – dabar ši išmoka siekia 74,7 Eur už ha, pernai buvo 68,2 Eur. Šiemet išmokoms skirta 220 mln. Eur.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad lubų efektą lems tai, kokie susijusių žemės ūkio įmonių ar ūkininkų kriterijai bus taikomi.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad projektą dar reikėtų tobulinti.
Pasak jos, dabartinėmis pataisomis neskatinama didesnės pridėtinės vertės veikla.
„Ne paslaptis, kad mūsų žemės ūkio kuriama pridėtinė vertė galbūt nėra tokia, kokios mes norėtume – mes norėtume daugiau tų veiklų, kurios kuria daugiau aukštesnės pridėtinės vertės: produkto gamybos, mažiau žaliavos pagaminimo ir išvežimo“, – ketvirtadienį Seime prieš svarstant pataisas žurnalistams sakė premjerė.
Jos teigimu, jeigu Seimas pritars ir paprašys Vyriausybės išvados, pokyčių projekte tikrai turėtų būti.
„Akivaizdu, kad išmokų ribojimas turėtų irgi būti derinamas su veiklomis, kurioms galbūt galėtų būti taikomos išlygos, taipogi sąsajos, kurios yra tiesiogiai pririštos prie gyventojų pajamų mokesčio įstatymo“, – kalbėjo I. Šimonytė.
ES vadovams 2020 metų liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, šalių vadovai paskelbė, kad tiesioginės išmokos stambiems ūkininkams turėtų būti apribotos iki 100.000 Eur, tačiau sprendimas paliktas valstybėms narėms.
