Miškų įstatymo pataisos nesustabdė sektoriaus konsolidacijos

Lietuvos miškininkystės sektorius išgyvena permainų laikotarpį. Po naujų kontroversiškų miškų įstatymo pataisų susvyravęs užsienio investuotojų dėmesys šalies miškų ūkiams sukėlė nerimo, ar dėl to nenukentės medienos kainos bei vietos bendrovių pajamos. Nepaisant to, kai kurios Lietuvos miškininkystės įmonės sugebėjo ne tik prisitaikyti, bet ir modernizuotis bei nežinomybės laikotarpį išgyventi fiksuodamos stebėtinai gerus augimo rodiklius.

Būti mažiems pavojinga

Pradėjusi savo veiklą kaip smulkusis verslas, lietuviško kapitalo bendrovė „Miškų fondas“ per trejus metus sugebėjo padidinti metinę apyvartą iki 4,5 mln. Eur. Įmonės sėkmės pagrindu tapo šiam sektoriui gana nestandartinė partnerystė tarp medienos sektoriaus veteranų Irmanto Gylio ir Gintauto Bartaškos bei jaunosios kartos verslininkų Dariaus Juškos bei Pauliaus Žukausko. Beveik 20 metų skirtumas tarp strateginių partnerių nesutrukdė sujungti patirtį ir ekspertines žinias su šviežiu požiūriu į verslo procesus bei padėjo įveikti miškininkystės sektorių užklupusius neeilinius pastarųjų metų iššūkius.

Kompanijos atstovai pripažįsta, kad 2020 m. įsigaliojusi Europoje precedentų neturinti nuostata, neleidžianti plėsti miško valdų daugiau nei 1500 ha žemės turintiems asmenims, tapo nemenku išbandymu. Mat nuo pat pradžių būtent darbas su stambiais investuotojais buvo pagrindinė strateginė bendrovės kryptis.

„Iki šiol daugiausiai užsiėmėme miško sklypų konsolidacija bei jų paketiniu pardavimu užsienio investuotojams. Po įstatymo pataisų didžiųjų investuotojų dėmesys Lietuvai sumažėjo perpus, kadangi jų nedomina maži plotai. Buvome priversti staigiai ieškoti naujų kelių bendrovės augimui išlaikyti“,- teigia „Miškų fondo“ atstovas Skandinavijai Gintautas Bartaškas.

Dėl šios priežasties buvo diversifikuota įmonės veikla, daugiau dėmesio skiriant stačio miško pirkimo, kirtimo bei medienos eksporto sritims. Kaip pripažįsta bendrovės direktorius Darius Juška, pradžia tikrai nebuvo lengva. Viena vertus, susirūpinimą kėlė bendra miškininkystės sektoriaus padėtis kitose Europos šalyse: Lenkijoje, Vokietijoje bei kitose šalyse pradėta masiškai kirsti džiūstančius miškus, o šie sanitariniai kirtimai sąlygojo medienos perteklių rinkoje. Maža to, dėl įsisiūbavusios COVID19 pandemijos pirmąjį 2020 m. pusmetį dalis medienos pirkėjų reikalavo mažinti kainas, o kai kurie iš jų apskritai stabdė pirkimus. Tiesa, šiandien situacija stabilizavosi ir medienos kainos grįžo į priešpandeminę padėtį.

„Nors miško įstatymo pataisos turėjo ginti smulkiųjų žaidėjų interesus, dėl bendrų tendencijų rinkoje vis didesnė jų dalis pasitraukia“,- pažymi „Miškų fondo“ vadovas: „Mes taip pat, norėdami išlikti, turėjome ieškoti patikimų partnerių, vienyti jėgas ir ieškoti būdų konsolidacijai. Nes šiame sektoriuje, norėdamas išlikti, privalai augti“.

Kaip pabrėžia kolegoms talkinantis vyresnysis bendrovės akcininkas Irmantas Gylys, konsolidacijos reikalauja jau pati miškų ūkių specifika: labai ilgas medžių augimo ciklas sąlygoja, kad išsilaikyti ir juolab uždirbti siekiančiam miškų ūkiui reikia didelių plotų ir masto ekonomijos. I. Gylio teigimu, dabartinė konkurencija tiek įsigyjant brandų mišką su žeme, tiek perkant mišką išsikirtimui, yra labai didelė. Tai lemia santykinai mažėjančias veiklos maržas, kurios vis didesnę dalį smulkiųjų žaidėjų gali „varyti į neviltį“.

Augimo pagrindas – pasitikėjimas

Už „Miškų fondo“ plėtrą atsakingo Paulius Žukausko teigimu, dėl pasikeitusių rinkos sąlygų labiausiai nukentėjo tie, kas nespėjo laiku investuoti į nuosavą infrastruktūrą ir verslo procesų efektyvinimą: „Mes pasirinkome priešingą kelią. Aktyviai investuojame į naujausią miško techniką, pavyzdžiui, įsigydami miškovežius ir vilkikus. Didelį dėmesį skiriame specialistų komandai, kurią ateityje planuojame stipriai plėsti. Žinoma, visa tai kainuoja ir verčia pertvarkyti valdomų verslų portfelį, parduodant arba atsisakant ir tų sričių, kuriose ilguoju laikotarpiu savęs nematome. Tačiau pasinaudodami banko pagalba bei Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis, siekiame įtvirtinti ne tik pažangų, bet ir tvarų verslo modelį.“

Vis tik svarbiausia augimo sąlyga bendrovės atstovai laiko ne materialinę bazę, o per pastaruosius kelerius metus užsitarnautą užsienio ir vietos partnerių, miškininkų, geodezininkų ir brokerių pasitikėjimą. Glaudūs santykiai su šių grandžių atstovais stipriai prisideda prie klientų rato augimo.

„Mūsų sferoje egzistuoja dar viena opi problema – žmonėms trūksta žinių tiek apie jų turimą mišką, tiek apie procedūras, galiojančias juo rūpinantis, parduodant ar išnuomojant išsikirtimui“, — tvirtina P. Žukauskas: „Kai padedi šiose procedūrose neįklimpti ir kai elgiesi skaidriai, vienas aptarnautas klientas iš paskos atveda du naujus.“

Miškininkystės sektoriuje pasitikėjimui kurti ar juolab išlaikyti ypač aktualus visuomenės švietimas. Dažna situacija, kuomet savininkai palieka savo mišką be priežiūros, manydami, kad taip prisideda prie jo išsaugojimo. Tačiau dėl priežiūros stokos miške įsiveisia ligos, mediena gali sudžiūti ar supūti, kas drastiškai sumažina bendrą miško vertę.

Kaip rasti pusiausvyrą tarp ekonominę vertę kuriančios bei žaliąjį turtą tausojančios miškininkystės – tai klausimas, reikalaujantis ne tik efektyvių rinkos priežiūros mechanizmų, bet ir suvokimo visuomenėje, jog medžių kirtimas – tada, kai jis atliekamas atsakingai – pačiam miškui yra gyvybiškai reikalingas. Ne atsitiktinai būtent žmonių švietimas bei konsultavimas tvarios miškininkystės klausimais numatomi tarp prioritetinių artimiausio laikotarpio „Miškų fondo“ veiklos krypčių.