„Achema“ 2018 m. patyrė 28,9 mln. Eur grynojo nuostolio
„Susidariusios nepalankios „kainų žirklės“, į aukštumas šovusios apyvartinių taršos leidimų kainos ir kiti gamyklą slegiantys mokesčiai lėmė nuostolingą bendrovės veiklą“,– pranešime spaudai cituojamas Ramūnas Miliauskas, AB „Achema“ generalinis direktorius.
2018 m. didžiausia Baltijos šalyse azotinių trąšų gamykla pagamino 2,3 mln. tonų produkcijos. Lyginant su 2017 m., kai buvo pasiektas produkcijos pardavimų kiekio rekordas ir pagaminta 2,7 mln. tonų produkcijos, praėjusiais metais azotinių trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos apimtys sumažėjo 14%. Tradiciškai didžiausią produktų krepšelio dalį, per 60%, sudarė skystųjų trąšų (KAS) ir amonio salietros pardavimai. Kiti produktai išlaikė stabilias pozicijas rinkose.
„Jau 2018 metų pradžioje pajutome paklausos kritimą. Nepalankūs orai – drėgni ruduo ir praėjusių metų žiemos pradžia, šaltas pavasaris – sudarė nepalankias sąlygas augalininkystei ir sumažino trąšų poreikį pagrindinėse „Achemos“ rinkose. Nuo balandžio mėnesio gamtinių dujų kaina, priešingai daugiametėms tendencijoms, didėjo, trąšų kainos, pasibaigus tręšimo sezonui, krito, todėl vasarą sumažinome gaminamos produkcijos apimtis“,– teigia p. Miliauskas.
2018 m. SkGD terminalo išlaikymas „Achemai“ kainavo 20,1 mln. Eur, VIAP – 5,4 mln. Eur, iš kurių 2,6 mln. Eur sumokėta už nuosavoje elektros jėgainėje pasigamintą elektros energiją. 2018 m. taip pat ženkliai išaugo ir apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos – nuo 4,7 mln. Eur 2017 m. iki 12,3 mln. Eur 2018 m.
Iš viso per praėjusius metus įmonė į valstybės biudžetą sumokėjo 53,1 mln. Eur, iš kurių 8,7 mln. Eur sudarė mokėjimai „Sodrai“.
2018 m. bendrovė eksportavo savo produkciją į beveik 30 šalių. Pardavimai Baltijos šalyse sudarė apie 25 %, iš jų Lietuvoje parduota 21% produkcijos. Pagrindinėmis AB „Achema“ eksporto šalimis ir toliau išlieka Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Vidurio Europos, Skandinavijos šalys. Praėjusiais metais bendrovė taip pat padidino pardavimą į Ukrainą.
Dalis azotinių trąšų pasiekė Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų šalis: JAV, Kanadą, Argentiną bei Urugvajų. Likusią „Achemoje“ pagamintų trąšų dalį įsigijo pirkėjai iš Australijos, Pietų Afrikos Respublikos bei kitų pasaulio šalių.
Pasak p. Miliausko, net ir sudėtingu laikotarpiu bendrovė toliau nuosekliai investavo į gamybos atnaujinimą, kuriam pernai skyrė 11 mln. Eur.
„Mūsų svarbiausiais prioritetais išlieka gamybos efektyvumo didinimo, produkcijos kokybės, klientų poreikių patenkinimo, saugaus gamybos proceso ir veiklos stabilumo užtikrinimas. Nuolat investuodami galime mažinti žaliavų dalies įtaką produkcijos savikainai ir tuo pačiu gerinti aplinkosaugos rodiklius. Nuo 2000 m. gamyklos tarša sumažėjo 7 kartus, ir nepaisant didesnio pagaminamo produkcijos kiekio, išlaikome stabilius rodiklius“,– pažymi p. Miliauskas.
Praėjusiais metais baigtas statyti ir pradėtas eksploatuoti modernus formalino agregatas, kurio pajėgumai siekia 100.000 tonų per metus. Į šį objektą pernai investuota 2,3 mln. Eur, o bendra investicijų suma siekia 8,9 mln. Eur. „Achema“ praėjusiais metais toliau vykdė elektros skirstymo sistemos modernizavimo darbus. Šis projektas, kuriam pernai skirta 1,5 mln. Eur, yra iš dalies finansuojamas ES fondų lėšomis. 2018 metais taip pat įgyvendinti pasiruošimo amoniako cecho modernizavimui darbai. Reikiamai įrangai įsigyti ir pasiruošimo darbams vykdyti praėjusiais metais skirta 2,7 mln. Eur. Amoniako cecho modernizacija bus atliekama šiemet. Už 0,7 mln. Eur pernai taip pat atnaujinta gamyklos salietros cecho valdymo ir avarinės apsaugos sistema.
Trąšų rinka – sunkiai prognozuojama
Pasak p. Miliausko, šių metų I ketvirtį „Achema“ dirba stabiliau ir produkcijos gamina daugiau, nei pernai tuo pačiu metu.
„Paklausa dar nepakankama, todėl ir šiais metais nedirbame pilnu pajėgumu. Metų pradžia geresnė, tačiau kokia situacija bus nuo III ketvirčio, kai dėl sezoniškumo sumažėja trąšų paklausa ir kainos, šiuo metu sunku prognozuoti. Turime tikslą 2019 m. užbaigti pelningai, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo situacijos pasaulinėje trąšų ir gamtinių dujų rinkose. Taip pat nuo valstybės institucijų pažadų sumažinti „Achemai“ tenkančią SkGD terminalo išlaikymo naštą įgyvendinimo“,– sako „Achemos“ vadovas.
