Dar 100 gamyklų per ateinančius penkerius metus

Daugiau nei pusė užsienio investicinių projektų, paskelbtų 2010-2017 m., buvo sutelkta į pramoninės gamybos sritis – automobilių, metalo pramonę, elektroniką. Kitas išsiskiriantis sektorius yra gyvybės mokslai, kuriam priskiriamas kas dešimtas to paties laikotarpio projektas.

„Ryškiai matomą proveržį automobilių pramonės srityje, įvykusį pastariausiais metais, turėtume suvokti ne kaip izoliuotą sėkmės atvejį, bet kaip vieną iš požymių, kad gamyba Lietuvoje gali būti vystoma aukštos pridėtinės vertės produktams. Kalba eina ne tik apie elektroniką bei išmaniųjų įrenginių gamybą, bet ir apie tokias perspektyvias atšakas, kaip medicinos įrenginiai bei gyvybės mokslai. Šios atšakos galėtų būti sėkmingai vystomos Vilniuje ir Kaune – kur jau yra sukaupta daug mokslinio potencialo, vykdomi pasaulinio lygio tyrimai, rengiami ateities ekonomikos iššūkiams pasirengę specialistai“, – pranešime spaudai cituojamas Mantas Katinas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

„Lietuvos gamybos sektoriaus apžvalga“ vakar pristatyta pirmąkart surengtoje „Manufacturing Leaders’ Summit 2018“ konferencijoje.

Kaip teigia renginyje dalyvavęs Scottas Druckas, „Oxford Strategic Consulting“ direktorius, Lietuva yra pasirengusi darbo rinkos pokyčiams.

„Viso pasaulio gamintojai varžosi, kas greičiau pasinaudos ketvirtosios pramonės revoliucijos teikiamais privalumais. Žinant, kad Lietuva yra antra šalis Europoje pagal duomenų mainus tarp tiekėjų, ir tai, kaip šalies valdžia remia skaitmenizavimo programas, Lietuva turi potencialo iškilti kaip vieta gamybai“, – sako p. Druckas.

Anot „Investuok Lietuvoje“ pristatytos apžvalgos, užsienio investuotojai vis labiau į Lietuvą žvelgia ne vien kaip į patrauklią lokaciją gamykloms, bet taip pat kaip į tinkamą vietą vystyti tiriamajai veiklai. Net 40% apklaustų investuotojų teigia vykdantys arba ketinantys vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) programas savo Lietuvos padaliniuose.

„Norėdama kilti gamybos vertės grandinėje, Lietuva turi būti ne tik fabrikas, bet ir technologijų kūrėja. Norint toliau vystyti automobilių komponentų, medicinos įrenginių ir gyvybės mokslų gamybos pramonę, būtina turėti ir pakankamą inovacinį potencialią, nes svarbiausi šių industrijų investuotojai, rinkdamiesi vietą gamybai, vertina ir jos galimybes vykdyti tyrimų ir vystymo funkcijas“, – akcentuoja ūkio ministras.

Pasak jo, vertinant gamybos sektoriaus transformaciją, itin svarbu tai, kad Lietuva prisitraukė ne tik didelį daug darbo vietų sukurti planuojančių investuotojų, bet ir investicinių projektų, kurie šalyje sukurs sąlyginai nedidelį skaičių darbo vietų, tačiau statys ateities tendencijas atliepiančias gamyklas. O besiplečiančių investuotojų įgyvendinami automatizuotų gamyklų modeliai leis tiek specialistams, tiek industrijai aktyviau taikyti „Pramonė 4.0“ gamybos principus.