Švari mada: „Utenos trikotažas“ įgyvendino 95% įsipareigojimų „Greenpeace“

Publikuota: 2018-08-25
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.,
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.,

Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ paskelbė ataskaitą, kurioje pateikiami švarios mados kampanijos „Detox“ pasiekimai pavojingų cheminių medžiagų valdymo srityje – AB „Utenos trikotažas“ įsipareigojimus vykdo sėkmingai, o atskiri pasiekimai ataskaitoje yra įvardijami kaip itin geras pavyzdys.

„Šiuo metu esame įgyvendinę apie 95% kampanijos reikalavimų, kurių pagrindas iš visų gaminamos produkcijos gyvavimo etapų – pradedant gamyba, baigiant produkcijos dėvėjimu ir perdirbimu – eliminuoti 11 „Greenpeace“ identifikuotų nepageidaujamų cheminių medžiagų grupių. Nors rezultatai nuteikia pozityviai, tačiau iki projekto pabaigos 2020 m. dar turime įveikti nemažai iššūkių. Sudėtingiausia šiame etape yra identifikuoti likusius nepageidaujamų medžiagų šaltinius ir užtikrinti, kad šios medžiagos nepatektų į mūsų gamybą,“ – aiškina Algirdas Šabūnas, „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius.

Bendrovė prie „Detox“ programos oficialiai prisijungė tik pernai, tačiau jau nuo 2014 m. investavo į laboratorinius tyrimus, detaliai peržiūrėjo kiekvieną gamybos proceso etapą.

„Mūsų gamyboje jau seniai nenaudojamos kenksmingos medžiagos – nedideli nepageidaujamų cheminių medžiagų kiekiai išsiskiria tik atskiruose gamybos etapuose. Šiuo metu iš 11 prioritetinių cheminių medžiagų grupių, kurias įsipareigojome eliminuoti, liko tik viena. Nors randamas jos kiekis yra mažesnis nei leidžiama norma geriamam vandeniui, pagal griežtus „Detox“ reikalavimus turime pasiekti nulinę reikšmę“, – pranešime spaudai cituojamas p. Šabūnas.

„Detox“ pasiekimams įvertinti „Utenos trikotaže“ buvo atliktas auditas, kurio metu pažanga buvo tikrinama pagal tris pagrindinius kriterijus. Pirma, atlikta gamybos nuotekų vandens analizė ir patikrinta, kaip įmonėje vykdoma reguliari nuotekų vandens stebėsena. Šioje srityje „Utenos trikotažas“ jau yra pasiekęs 95% reikalaujamos pažangos.

Antra, įvertintas ribojamų cheminių medžiagų naudojimas gamyboje ir išanalizuota, kaip vykdoma reikalingų alternatyvų paieška. Šioje srityje „Utenos trikotažas“ jau dabar yra įgyvendinęs 99% visų kampanijos reikalavimų, ir šis pasiekimas „Greenpeace“ ataskaitoje šalia kitų stambių pasaulio gamintojų yra pateikiamas kaip sektinas pavyzdys. Be to, ataskaitoje teigiamai įvertinti ir efektyvūs bendrovės gamybos kontrolės procesai.

Ir trečia – audito metu buvo detaliai išanalizuoti vidiniai procesai, susiję su efektyviu ribojamų cheminių medžiagų naudojimu, jų žymėjimu ir įgyvendinamais pokyčiais gamybos grandyse. Iš visų numatytų reikalavimų vadybos sektoriuje, „Utenos trikotažas“ yra įgyvendinęs 90% visų tikslų.

Skaičiuojama, kad nuo projekto pradžios 2011 m. prie „Detox“ prisijungė per 80 įvairių sričių tekstilės bendrovių, gaminančių arba prekiaujančių aukštosios mados, sporto, laisvalaikio ir kitais tekstilės produktais. Jų gretose gausu garsių prekių ženklų, tokių kaip „Burberry“, „Valentino“, „Nike“, „Levi‘s“ ir kt. Ataskaitoje skelbiama, kad dauguma kampanijos dalyvių efektyviai siekia tikslų ir tikėtina, kad iki projekto pabaigos 2020 m. joms pavyks įgyvendinti ambicingus „Detox“ reikalavimus.

Vis dėlto projekte dalyvaujančios bendrovės sudaro tik 15% viso pasaulio tekstilės rinkos – tokia statistika rodo, kad ne visi prekių ženklai ir gamintojai pasiryžę atsakingos gamybos įsipareigojimams.

SBA koncerno grupei priklausantis „Utenos trikotažas“ yra vienintelė šioje kampanijoje dalyvaujanti Lietuvos bendrovė ir viena iš kelių, kuriose veikia vertikaliai integruotas gamybos ciklas, t.y., po vienu stogu vykdomi visi gamybos procesai nuo medžiagų gamybos iki galutinio produkto, paruošto dėvėjimui.

Statistika skelbia, kad mados industrija yra viena labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų. Sintetiniams pluoštams pagaminti naudojama nafta, medvilnei užauginti – milžiniški kiekiai pesticidų ir vandens. Vien tik tekstilės dažymui kasmet sunaudojama 1,7 mln. tonų įvairių chemikalų, kurie po kiekvieno skalbimo patenka į nuotėkų vandenį, o vėliau – ir į aplinką. Apie tokius faktus vartotojai retai susimąsto, kai parduotuvėje matuojasi dar vieną nebrangų drabužį iš naujausios kolekcijos. Vis dėlto sąmoningas gyvenimo būdas, sveika gyvensena ir aplinką tausojantys įpročiai ateina į madą ir pasaulinės tendencijos pamažu diktuoja naujas taisykles tekstilės gamintojams.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekspertai: pramonės smukimui įtakos turi ir naftos kainos

Rugsėjį pirmą kartą fiksavus metinį Lietuvos pramonės gamybos mažėjimą, ekspertai aiškina, kad tam didelės...

Pramonė
09:40
Šiaulių regiono apžvalga: kas verslininkams čia patraukliau negu kur kitur Premium

Šiaulių pramonės parkas, laisvoji ekonominė zona, daugybė ilgus metus veikiančių gamyklų ir naujai sukurtų...

Pramonė
09:02
Planas B dėl GPAIS – gruodžio pradžioje Premium

Verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad...

Kauno viešosios erdvės lygiuosis į Nyderlandus Premium 2

Kauno m. savivaldybė pirmoji šalyje pasitvirtino viešųjų erdvių kokybės ir želdinių priežiūros standartus,...

Ar Vokietija išgyvens „iPhone“ akimirką“ automobiliams? Premium 7

Pelningi Vokietijos automobilių gamintojai daug greičiau, nei tikėtasi, pajuto smūgių dėl elektrinių...

Transportas
2018.11.17
Investicija Kėdainių LEZ didina vokiečių investuotojų susidomėjimą 2

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovės „AGA“20 mln. Eur investicija į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.17
Interviu su „Linpra“ viceprezidentu: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę Premium

Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalį...

Pramonė
2018.11.17
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium 8

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
2018.11.16
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 7

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 6

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

„Achemos“ stabtelėjimą „Amber Grid“ pajuto finansiškai

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ pajamos per tris šių metų ketvirčius,...

Energetika
2018.11.15
Kauno metalo apdirbėjai ant bangos: stato gamyklas ir plečiasi Vakarų Europoje Premium 2

Strateginiai sprendimai prekiauti Vakarų Europoje, Kauno metalo perdirbėjams šuoliais augina milijoninius...

Pramonė
2018.11.15
„World Courier“: Lietuvoje svarbu būti vietiniu Premium

„Į Lietuvą atsekėme paskui klientus“, – tvirtina Lietuvoje biurą oficialiai atidarę pasaulinės specializuotos...

Transportas
2018.11.14
„Alfa Bank“ siekia perimti V. Kučinsko įmonių akcijas Premium 3

Rusijos „Alfa Bank“, siekiantis iš verslininko Vidmanto Kučinsko atgauti iki 20 mln. Eur skolą, siūlo...

Pramonė
2018.11.14
Vokietijos „seca“ įsteigė programinės įrangos kūrimo centrą Vilniuje 1

Medicinos matavimo sistemų ir svarstyklių gamintoja Vokietijos bendrovė „seca“ savo 15-ąjam padaliniui...

Pramonė
2018.11.13
AGA už 20 mln. Eur statys dujų gamyklą Kėdainių LEZ 5

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovė AGA investuoja 20 mln. Eur į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.13
„Narbuto“ patirtis: kaip prisibelsti iki „Amazon“ ar BMW Premium 4

Daugiau nei 90% savo gaminių eksportuojančios „Narbuto“ įmonių grupės pardavimai nuo 2010 m. iki praėjusių...

Rinkodara
2018.11.13
Per metus pramonės produkcija brango 9,1% 2

Per metus (2018 m. spalio mėn., palyginti su 2017 m. spalio mėn.) visos gamintojų parduotos pramonės...

Pramonė
2018.11.12
Metinė infliacija pagal SVKI – 2,8%

2018 m. spalį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų...

Lietuvos pramonė aplinkosaugai pernai išleido 152,8 mln. Eur

Lietuvos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2017 m. siekė 152,8 mln. Eur ir, palyginti su 2016 m.,...

Pramonė
2018.11.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau