Didžiausia pramonininkų saulės elektrinė – „Retal Lithuania“ gamykloje

Ant tarptautinei „Retal Industries“ grupei priklausančios PET ruošinių gamyklos Lentvaryje stogų pradedami 1,389 megavato (MW) galios saulės elektrinės įrengimo darbai.

„Retal Lithuania“ įgyvendinamo projekto vertė – per 1 mln. Eur, iš jų beveik 0,47 mln. Eur įmonei yra skirta pagal ES investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Planuojama, kad saulės elektrinės rangos darbai bus baigti iki šių metų lapkričio 30 d.

„Retal Lithuania” skelbtą konkursą projektui įgyvendinti, nurungusi kelias kitas dalyves, laimėjo bendra Lietuvos ir Ispanijos saulės jėgainių rangos bendrovė „I+D Energias Lietuva“.

„Norėjome išsirinkti kokybiškiausią įrangą, kuri atitiktų ateities poreikius – tai ilgalaikis projektas, kuris turi duoti didžiausią elektros generacijos naudą bei padėti mažinti taršą anglies dvideginiu“, – tvirtina Albertas Trakimavičius, „Retal Lithuania“ energetikas.

Rinkdamasi techninį sprendimą, bendrovė atsižvelgė į galimybę maksimizuoti energijos gamybą būtent ant stogo įrengiamoje saulės jėgainėje, įrangos ilgaamžiškumo ir galios kritimo garantijas, apsaugą nuo gaisrų ir kitų nelaimingų įvykių prevenciją, galimybę detaliai stebėti jėgainės veikimą ir nustatyti gedimus.

Su tarptautinė komanda

Anot Andriaus Terskovo, „I+D Energias“ verslo vystymo direktoriaus, siekdama išgauti didžiausią energijos kiekį ir efektyviai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, „Retal Lithuania“ taikė itin aukštus atrankos standartus. Jo teigimu, tarptautinei „I+D Energias“ komandai šis projektas itin įdomus tiek dėl savo masto – jėgainės įrenginiai ant stogų bus išdėstyti 1,4 ha plote, tiek dėl pritaikytų unikalių sprendimų.

„Visa mūsų komanda susitelkė sprendimo, kuris būtų ir technologiškai pažangus, ir itin konkurencingas pagal kainą, sukūrimui. Tai buvo rimtas iššūkis, be tiesioginio įrangos gamintojų įsitraukimo ir intensyvaus darbo su jų inžinieriais toks sprendimas būtų sunkiai įmanomas“, – tvirtina p. Terskovas.

Pasak jo, į „Retal Lithuania“ saulės jėgainės sprendimo kūrimą tiesiogiai įsitraukė viena didžiausių pasaulyje įtampos keitiklių gamintoja „SolarEdge“ iš Izraelio, Austrijoss saulės jėgainių konstrukcijų gamybos bendrovė „Aerocompact” bei saulės modulių gamintoja „Bisol” iš Slovėnijos.

Paraiškoje ES paramai gauti „Retal Lithuania“ nurodo, kad investicijos į saulės jėgainę turėtų atsipirkti beveik per 7 metus, o taip pat įvardija papildomą šio projekto naudą – įmonei vietinė elektros gamyba padės išvengti produkcijos broko arba darbo prastovų, kurios atsiranda dėl iš ESO tinklo tiekiamos elektros įtampos trikdžių.

„Dėl sumažėjusių prastovų pagerėtų gamybos ciklo laikas, palengvėtų darbo sąlygos technikams, nes jie galėtų daugiau skirti laiko prevencinei priežiūrai, o ne įrangos gedimų dėl elektros trikdžių šalinimui“, – nurodo PET ruošinių gamybos bendrovė.

Jėgainių bumas

Šiuo metu didžiausią Lietuvoje ant pastatų stogų įrengtą saulės jėgainę turi „Švyturys-Utenos alus“ – ant alaus daryklos Utenoje stogų buvo sumontuota ir nuo balandžio padėjo veikti 1 MW galios saulės jėgainė. Įmonė skaičiuoja, kad dėl to sąskaitos už elektros energiją mažės apie 12%.

Šio projekto, kuris taip pat buvo įgyvendintas su daline ES parama pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, vertė – apie 1 mln. Eur.

Elektrinės projektavimo ir montavimo darbus atliko bendrovė „Modus Energy Solutions“, kuri ant 3 alaus daryklos pastatų sumontavo 3.703 „Canadian solar“ gamintus modulius.

1 MW galios saulės jėgainių projektus pagal šią ES investicijų priemonę taip pat įgyvendina pramonės įmonės „Krekenavos agrofirma“, „Stronglasas“, „Neo Group“ ir kt.

Mažina savikainą

Paraiškas gauti ES finansavimą saulės jėgainėms ant gamybos pastatų įrengti teikę pramonininkai skaičiuoja: tai atpigina gaminių savikainą, padeda išvengti elektros tiekimo trukdžių, o tuo pačiu prisideda prie klimato kaitos mažinimo.

Statyti 0,9 MW galios jėgainę planuojanti AB „Šilalės mediena“ nurodo, kad taip ji pasigamins iki 15% metinio elektros poreikio, energijos sąnaudos sumažės apie 9,1%, o elektros dedamoji produkcijos savikainoje – iki 5%.

SBA koncernui priklausantys „Klaipėdos baldai“ skaičiuoja, kad saulės elektrinė per metus generuos 900 megavatvalandžių (MWh) elektros energijos, o tai sudarytų apie 7% viso „Klaipėdos baldų“ elektros poreikio, kuris dabar siekia 13.300 MWh per metus. Jėgainė atsipirks vidutiniškai per 7 metus.

„Kita vertus, projektuodami įvertinome ne tik tiesioginę naudą, bet ir papildomus saulės jėgainės pranašumus. Pirmiausia tai leistų išvengti trukdžių. Įmonė dirba ir savaitgaliais, švenčių dienomis, pasitaiko, kad dėl kintančio vartojimo sukeltų pokyčių tinkle energijos tiekėjai negali užtikrinti nepertraukiamo elektros tiekimo“, – paaiškina Vidas Mišeikis, „Klaipėdos baldų“ direktorius.