Intelektinės nuosavybės registracija: kodėl tai svarbu?

Pramoninė nuosavybė saugo tai, kas yra nauja, pažangu ir skatina konkurenciją. Todėl įregistravęs pramoninės nuosavybės objektą jo savininkas įgyja turtines teises (išradimo ar dizaino atveju – ir neturtines) ir jos saugomos tam tikrą laikotarpį. Registravimo procedūra kiekvienoje valstybėje yra reglamentuojama įstatymais arba tarptautinėmis sutartimis. Pramoninė nuosavybė yra svarbi verslo nematerialaus turto dalis, tačiau asmuo, kuris jį sukuria, paprastai neturi teisių į tą turtą be registracijos. Įregistravus išradimą, dizainą, prekių ženklą yra daug lengviau ir paprasčiau įrodyti teises, jas apginti nuo neteisėto panaudojimo ar reikalauti, kad kiti šį turtą naudotų tik gavę savininko sutikimą.

Svarbus pirmumo momentas

Kas nutinka, jei teisės į pramoninę nuosavybę nėra registruotos? Ponios Mickienės teigimu, objekto neregistravusiam asmeniui bus sunku įrodyti, kad jis pirmasis sukūrė kažką naujo, pažangaus, išskirtinio rinkoje ir tai – tikrai jo nuosavybė.

„Pramoninės nuosavybės teisėje galioja principas „Kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“. Pats registracijos faktas patvirtina teisės atsiradimą laike ir savininko išimtines teises į tai. Pramoninės nuosavybės įstatymai iš esmės saugo tai, kas nauja. Visuomenės pažangai aktualu tai, kas nauja, kas padaro verslą tam tikrame etape išskirtiniu, patraukliu ir reikalingu. Todėl pirmumo momentas sąžiningoje konkurencijoje yra itin svarbus, o registracija jį ir patvirtina“, – paaiškina VPB direktoriaus pavaduotoja.

Registracija pradedama nuo paraiškos padavimo. Asmuo, kuris siekia išradimo patento, prekių ženklo ar dizaino registracijos, paraiškos padavimo metu turėtų būti įsitikinę, kad jis sukūrė kažką naujo, kad nepasinaudojo kito asmens jau anksčiau sukurtu ar naudojamu pramoninės nuosavybės objektu, kad nepažeidžia visuomenės interesų, nepagrįstai neapriboja konkurencijos. Todėl padavus paraišką įregistruoti prekių ženklą, dizainą ar išradimą atliekama jos ekspertizė ir nustatoma, ar pramoninės nuosavybės objektai yra registruotini ir saugomi įstatymais. Jeigu kyla ginčas dėl išradimo naujumo ar tapačių ir panašių prekių ženklų pirmumo, ypač teisių pažeidimo atvejais, pagrindinis įrodymas šioje byloje yra paraiškos padavimo diena: pirmas ją padavęs turi teisę neleisti kitam įregistruoti išradimo ar prekių ženklo, kuris buvo sukurtas vėliau ir nėra naujas.

„Registracija leidžia labai paprastai įrodyti ir apginti savo teises į anksčiau sukurtą pramoninės nuosavybės objektą, nes ne visada aiškus faktas, kada išradimas, prekių ženklas ar dizainas buvo sukurtas ar pradėtas naudoti, tačiau, kai viskas įregistruota – klausimų nekyla“, – sako p. Mickienė.

Registracija – apibrėžta teritorijos

Svarbu pabrėžti ir tai, kad pramoninės nuosavybės teisės galioja tik toje teritorijoje, kurioje objektas buvo įregistruotas.

„Kiekvienoje valstybėje yra pramoninės nuosavybės teisių tarnyba: Lietuvoje – tai VPB, kitose šalyse gali būti vadinama kitaip, pvz., intelektinės nuosavybės, patentų ar prekių ženklų tarnyba, tačiau iš pricipo tai tarnyba, kuri turi valstybės suteiktus įgaliojimus registruoti ir informuoti visuomenę apie saugomus pramoninės nuosavybės objektus, suteikti galimybę su jais susipažinti. Praktiškai mes saugome valstybės pramoninės nuosavybės kūrybinį potencialą ir paveldą“, – paaiškina p. Mickienė.

Kiekvienas verslas savo pramoninės nuosavybės registraciją dažniausiai pradeda kreipdamasis į savo nacionalinę tarnybą (Lietuvoje – VPB), tačiau, jei lietuviška įmonė nori vykdyti savo verslą ir kitose šalyse, brautis į užsienio rinką be registruoto ženklo, dizaino ar patentuoto išradimo apsaugos yra labai pavojinga. Anot p. Mickienės, prieš registraciją derėtų pagalvoti apie rinkas, kuriose planuojama plėtoti verslą, kad nebūtų prarastas konkurencinis pranašumas ir laiku užregistruoti naują verslą rinkoje išskiriantys objektai. Lietuvai, kaip ES narei, labai palanki nuosavybės registracija ES: viena registracijos paraiška galima įgyti į ją teises visose 28 ES šalyse. Norint plėsti verslą ir kitų šalių rinkose, teks objektą įregistruoti tų šalių pramoninės nuosavybės tarnybose.

Kad konkurentai svetur nenugvelbtų

VPB duomenimis, vidutiniškai kas 5 darbo minutės gaunama nauja paraiška ar prašymas, susiję su pramoninės nuosavybės objekto registravimu. 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojo VPB įregistruoti 9.054 nacionaliniai ir Europos patentai, 75.200 nacionaliniai ir tarptautiniai prekių ženklai, 695 nacionaliniai ir tarptautiniai dizainai. 2016 m. pabaigoje Lietuvoje galiojo ES intelektinės nuosavybės tarnyboje registruoti 1.325.777 ES prekių ženklai ir 975.549 Bendrijos dizainai.

Jei, prekei išpopuliarėjus, įmonė su savo produktu išeis į kitas rinkas neužregistravusi savo naujo verslo identifikatoriaus, pramoninės nuosavybės teisių į juos, tokiu atveju, p. Mickienė teigimu, konkurentams bus itin lengva pasinaudoti visa įmonės reputacija bei įdirbiu ir pradėti gaminti kažką panašaus.

„Be registracijos bus sunku apsiginti ir įrodyti, kad toks įmonės produktas atsirado pirmasis. Todėl Lietuvos verslininkams visada patariama pagalvoti apie verslo plėtimąsi ir intelektinės nuosavybės apsaugą ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse, ypač kai yra itin patogu naudotis ES teritorine apsauga“, – pataria specialistė.