Lietuvos pramonės lyderiai – apie efektyviausius sprendimus
Pramonės sektoriaus lyderių rinkimuose dalyvauja bendrovės, kurios iki 2017 m. gegužės 31 d. yra pateikusios savo finansines ataskaitas Registrų centrui ir patenka į didžiausių Lietuvos bendrovių sąrašą.
Pirmajame rinkimų etape buvo atrinktos įmonės, remiantis finansiniais kriterijais:
pardavimo pajamos 2016 m.;
pardavimo pajamų pokytis 2016 m., palyginti su 2015 m.;
ikimokestinis pelnas 2016 m.;
ikimokestinio pelno pokytis 2016 m., palyginti su 2015 m.;
pelningumas 2016 m.
Tai reiškia, kad į sąrašą pateko po 5 įmones, pramonės sektoriuje pirmaujančias pagal kiekvieną aukščiau išvardytą kriterijų. Be to, atrinktos tik pelningai 2016 m. dirbusios bendrovės.
Balsavimas pradedamas spalio 24 d. Antrasis etapas pradedamas spalio 30 d.
Pernai „Orlen Lietuva“, paskelbdama uždirbusi 214 mln. Eur ikimokestinio pelno, nurodė, jog „tai patys geriausi metai nuo 2006 m., kai bendrovę įsigijo „PKN Orlen“ grupė“.
Šiemet per 9 metų mėnesius įmonės grynasis pelnas augo 16% iki 165 mln. USD. Tokia pat dalimi augo ir pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (16% iki 203 mln. USD).
„Mes džiaugiamės pasiekę jau 165,4 mln. USD grynąjį pelną per pirmus devynis šių metų mėnesius“, – teigia Ireniuszas Fąfara, „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius.
Tokių rezultatų pasiekta nepaisant vykdytų gamyklos remonto darbų.
Pasak bendrovės vadovo, tai akivaizdžiai matomas investicijos į modernizavimą ir technologines kompetencijas rezultatas. Gamyklos pajėgumo panaudojimo rodiklis siekė 106%, o pardavimai buvo puikūs.
Susiklosčius palankioms aplinkybėms – esant palyginti nedidelėms naftos ir augančioms degalų kainoms – Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos apkrovimas buvo dešimtadaliu didesnis nei prieš metus.
Ilgametis ir nuoseklus darbas
Tautvydas Barštys, pagal 2016 m. pajamas lyderių lentelės 5 vietoje įsitvirtinusios AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius, tarp daugelio sėkmės priežasčių išskiria verslo valdymo modelį.
„Esame bendrovę suskirstę į aštuonis skirtingus verslus (Miltų bei jų produktų, Greitai paruošiamų makaronų, Augalininkystės, Kombinuotųjų pašarų ir premiksų, Ekstruduotų produktų, Veterinarinės farmacijos, Prekybos žaliavomis bei Kenkėjų kontrolės ir higienos prekių). Prie kiekvienų metų strategijos rengimo kiekvienam šiam verslui, dirba skirtingos specialistų komandos. Toks pats verslo modelis taikomas ir „KG Group“ paukštininkystės portfeliui“, - pabrėžia p. Barštys.
Tačiau, pasak jo svarbiausia – ilgametis ir nuoseklus darbas – tai didžiausia „Kauno grūdų“ ir visos įmonių grupės stiprybė.
Vertinant 2016 m. rezultatus, į pramonės lyderius iškilo medicininių kvėpavimo sistemų gamintoja UAB „Intersurgical“. Sigito Žvirblio, įmonės generalinio direktoriaus teigimu, tai tęstinių investicijų į naujas technologijas ir žmones rezultatas.
„Tokiai didelei įmonei, kaip mūsų, pasiekti staigių rezulatų nei per metus, nei per dvejus neįmanoma. Tai turi būti tęstinis procesas ir kompleksas investicijų į įrenginius, technologijas, žmones. Pastaruosius 6-7 metus nuolat investuojame, kasmet gamybos pajėgumas didinamas apie 10%, o tai ir naujos technologijos, ir nauji produktai ir inovacijų galimybės”, - vardina p. Žvirblis.
Jis atskleidžia, jog pernykštis daugiau nei 830% pelno augimas yra susijęs ir su didesnės pridėtinės vertės gaminių gamyba ir su valiutų kursų svyravimu.
Įvertinta sparta ir paprastumas
Padėklų ruošinių gamybos UAB „Juodeliai” praėjusiais metais ikimokestinio pelno taip pat uždirbo beveik 856% daugiau negu 2015 m. Andrius Zimnickas, „Juodelių“ vadovas geriausiu sprendimu įvardina įmonės atstovybių Vokietijoje bei Kinijoje atidarymą.
VERSLO TRIBŪNA
INIKTI jau ne pirmus metus sėkmingai vykdo generalinės rangos darbus atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Įmonė specializuojasi vėjo ir saulės elektrinių statybų projektuose - nuo kelių tiesimo, statybos aikštelių paruošimo, kabelių klojimo iki pamatų ir bokštų statybos bei jėgainių montavimo. Šiandien INIKTI vardas žinomas ne tik Lietuvoje - bendrovė sparčiai plečia veiklą ir užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.
Vilniaus pietinė dalis sparčiai keičiasi – už Liepkalnio viena po kitos kuriasi gamybos ir logistikos įmonės. Čia jau formuojasi pramonės ašis, tampanti naujuoju sostinės verslo magnetu.
Europos Sąjunga imasi revoliucinės pakuočių politikos reformos. 2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), pakeisiantis daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią Direktyvą 94/62/EB. Naujas teisės aktas žymi aiškų perėjimą nuo bendrų principų prie vienodų, privalomų ir išmatuojamų taisyklių. Jos paveiks kiekvieną gamintoją, importuotoją, platintoją, kuris išleidžia į bendrijos rinką supakuotus produktus, o taip pat vartotoją, akcentuoja Živilė Ramoškienė, RecyClass auditorė ir MB „Ecogrant“ vadovė.
Kasmet Lietuvoje susidaro apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau perdirbama vos mažiau nei 1 proc. Dauguma nebereikalingų drabužių sudeginami arba nugula sąvartynuose. Nors Europos Sąjunga (ES) jau nubrėžė aiškią kryptį – didesnę gamintojų atsakomybę ir privalomą tekstilės surinkimą, – pokyčiai kol kas juda vangiai.
„Tai leido mums pagilinti ir pagreitinti pardavimo kanalų bei rinkų diversifikavimo procesą, taip pat užtikrinti žymiai sklandesnį klientų aptarnavimą. Tuo pačiu tai sudarė galimybę peržiūrėti įmonės vidinius procesus, kuomet į jos kolektyvą įsilieja visiškai kitos kultūros kolegos“ – atskleidžia p. Zimnickas.
Gelžbetonio ir metalo konstrukcijų UAB „Markučiai“ savo sėkmės receptu laiko paprastumą įgyvendinant sudėtingus sprendimus bei siekį sukurti klientams vertę, kuri didintų abipusį pasitikėjimą ir leistų palaikyti ilgalaikius santykius.
„Norint įgyvendinti didelio masto statybų projektus turi dirbti taip, kad užsakovams viskas būtų aišku, patogu bei paprasta, todėl didžiąją dalį savo projektų vykdome pagal „Design – build“ modelį, kai esame atsakingi už pastatų konstrukcijų projektavimą, gamybą, logistiką bei statybą. Siekdami kokybiško procesų valdymo projektų įgyvendinimo metu, visoje įmonės tiekimo grandinėje naudojame BIM – statinio informacinį modeliavimą, kurio dėka bendradarbiavimas tarp visų projekto dalyvių vyksta skaidriai ir efektyviai. Esame prisitaikę prie aukščiausių tarptautinių reikalavimų, tad sugebame dirbti užsienio ir Lietuvos projektuose bei projektuose, kur BIM yra taikomas pilna apimtimi“, – aiškina Audrius Tulaba, generalinis direktorius.
Toliau augina pajamas
Statistikos departamento duomenys rodo, kad apdirbamosios pramonės įmonės pirmąjį pusmetį pardavimo pajamas padidino 17%, iki 9,5 mlrd. Eur, tačiau ikimokestinis jų pelnas, palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, sumenko 20,7%, iki 567 mln. Eur.
Nuostolingai dirbo tik vienas gamybos sektorius – odos ir odos dirbinių pramonė: pirmąjį pusmetį baigė turėdami 83.000 Eur nuostolį. Prastesni nei pernai yra gėrimų ir vaistų pramonės pelno rezultatai. Abu sektoriai pajamas nesmarkiai išaugino, tačiau ikimokestinis pirmojo 2017 m. pusmečio pelnas, palyginti su 2016 m. pusmečio pelnu, gėrimų pramonėje smuko beveik 89% (nuo 113 iki 12,7 mln. Eur), vaistų pramonėje – 73% (nuo 35 iki 9 mln. Eur). Tiesa, gėrimų pramonė 2016 m. pirmąjį pusmetį fiksavo beveik 100 mln. Eur ikimokestinio pelno, kurį gavo iš finansinės ir investicinės veiklos. Tad šis su tipine veikla nesusijęs rezultatas iškreipė ir sektoriaus, ir visos pramonės rezultatus.
Solidžiausią pelną ankstesniais metais uždirbusių chemijos produktų gamintojų ikimokestinis pelnas per pusmetį sumažėjo beveik penktadaliu – nuo 101 iki 77 mln. Eur, o maisto pramonės – nuo 57 iki 38 mln. Eur.
Pasak Indrės Genytės-Pikčienės, „Luminor“ banko vyriausiosios analitikės, apdirbamosios gamybos ūkinės veiklos pelnas šiemet, palyginti su pernai, smuko palyginti nedaug – 4,7%. O reikšmingą 21% apdirbamosios gamybos pelno prieš mokesčius smukimą lėmė finansinės ir investicinės veiklos rezultato eilutė.
„Nagrinėjant bendrą apdirbamosios pramonės pelno ir nuostolio ataskaitą, į akis krinta stipriai išaugusios veiklos sąnaudos – 28%. Smulkiau jas išskleidus matyti, kad bendrosios ir administravimo sąnaudos šoktelėjo 41% ir stipriai apkarpė apdirbamosios pramonės ūkinės veiklos pelną, palyginti su praėjusiais metais. Kadangi viena iš reikšmingesnių bendrųjų ir administravimo sąnaudų kategorijų yra valdymo ir aptarnavimo personalo darbuotojų atlyginimai, matome pavyzdį, kaip šias eilutes reikšmingai išpūtė Lietuvoje ypač ryški atlyginimų augimo tendencija“, – aiškina p. Genytė-Pikčienė.
Kitas svarbus veiksnys, didinantis pramonės įmonių sąnaudas, – žaliavų kainos. 2016 m. pradžioje fiksuotas energijos išteklių kainų dugnas ir daugelio žaliavų kainos buvo nusiritusios į keleto metų rekordines žemumas, o šiemet daugelis žaliavų brango.
„Tačiau gamintojai, siekdami palaikyti savo produkcijos konkurencingumą, neskuba iškart kelti produkcijos kainų arba kelia jas nuosaikiau savo pelno sąskaita“, – atkreipia dėmesį analitikė.
REKOMENDUOJAME
