Valstybės DC konsolidacijos projektas įsibėgėja

Planuojama Telecentro statomų valstybės duomenų centrų perteklinę šilumą tiekti Vilniaus ir Kauno miestų šilumos tinklams

Įsibėgėja 2020 metų rudenį Telecentro pradėtas valstybės duomenų centrų vystymo projektas, kurio tikslas – partnerystėje su IVPK sutelkti ir apsaugoti valstybės institucijų ir organizacijų valdomus serverius, informacinių sistemų įrangą bei duomenis juos perkeliant į keturis Uptime Tier III patikimumo lygį atitinkančius valstybės duomenų centrus (VDC). Kokių pasaulinių ir šalies tendencijų kontekste šis projektas vykdomas, kada planuojamas pirmojo VDC paleidimas ir kaip jo šiluma bus naudojama miestų šildymo reikmėms, pasakoja Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

– Gyvename informacijos amžiuje, kuomet duomenų kiekis auga ne dienomis, bet valandomis. Kaip šiame kontekste matote mūsų valstybės institucijų, o plačiau – viešojo sektoriaus – atsaką į kylančius iššūkius informacinių išteklių valdymo srityje?

- Išties, duomenų apimtys pasaulyje auga sprogimo greičiu. Jeigu 2010 metais pasaulyje buvo sukurta 1,2 zetabaito (1,2 trilijono gigabaitų) naujų duomenų, tai 2020-aisiais – jau 35 zetabaitai (35 trilijonai gigabaitų), t.y. per dešimtmetį generuojamų duomenų kiekis išaugo net 44 kartus. 2020 metais kiekvienas planetos gyventojas generavo apie 1,7 megabaito informacijos – ir ne kas dieną, nes kas valandą, bet kas sekundę. Ateityje mūsų laukia ne mažiau dinamiškas augimas – prognozuojama, kad jau 2025 metais pasaulyje bus sukurta 175 trilijonai gigabaitų naujų duomenų.

Šis procesas neaplenkė nei Lietuvos, nei, juolab mūsų viešojo sektoriaus. Akivaizdu, kad eksponentiškai augant informacijos srautams, duomenų apimtims bei didėjant saugumo reikalavimams, valstybės institucijos susiduria ir ateityje susidurs su vis didesniais iššūkiais, kaip užtikrinti reikiamą infrastruktūrą ir organizacinius išteklius jų patikimam ir saugiam valdymui bei saugojimui – kartu atsižvelgiant į šalies įsipareigojimus energetinio efektyvumo ir poveikio klimato kaitai srityse.

Valstybės DC sektoriaus racionalizavimo ir optimizavimo kryptis aiški – tai daugybės pavienių institucijų ir organizacijų serverinių sutelkimas į keletą centralizuotų duomenų centrų ir debesijos infrastruktūrą. Čia alternatyvos neturime – konsolidacijos keliu eina visas pasaulis.

Rinkos tyrimai rodo, kad duomenų centrų skaičius pasaulyje nuosekliai mažėja nuo 8,55 mln. 2015 metais iki – 8,4 mln., 2017 m. ir iki 7,2 mln. 2021 metais (prognozė). Lygiagrečiai vyksta duomenų centrų stambėjimas, ekspertų skaičiavimu, jau dabar pusę visos duomenų centrų energijos pasaulyje sunaudoja vadinamieji hyper dydžio DC (nuo 5000 serverių ir 500 spintų).

Kaštus skaičiuojantis verslas sparčiai atsisako nuosavų severinių ir perkelia fizinius ar virtualius išteklius į specializuotus duomenų centrus. Prognozuojama, kad šiemet nuosavas serverines valdančių įmonių dalis išsivysčiusiose šalyse neviršys 30 proc., o 2024 metais – nebeviršys 20 procentų. Viešasis sektorius išsivysčiusiose šalyse taip pat juda ta pačia informacinių išteklių konsolidacijos kryptimi. Antai JAV per 8 metus nuo 2010 iki 2018 metų buvo uždaryta 6250 valstybinių duomenų saugyklų.

Šiame kontekste galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje valstybės strategija dėl informacinių išteklių konsolidavimo yra suformuota, reikiami įstatymai ir poįstatyminiai aktai taip pat priimti. Gaila, kad perėjimas prie praktinio įgyvendinimo užtruko. Diskusijoms ir pasibandymams laiko buvo skirta nemažai, tačiau gerai, kad šiandien apie konsoliduotą valstybės duomenų valdymo infrastruktūrą mes jau kalbame esamuoju laiku. Džiaugiuosi, kad Telecentro pasiūlymas Vyriausybei per trumpą laiką savo lėšomis pastatyti 4 aukščiausio patikimumo duomenų centrus buvo sutiktas palankiai, o į juos sukėlus šimtų šalies institucijų serverius ir duomenis bus suaktyvinti konsolidacijos procesai visoje viešojo sektoriaus ITT ekosistemoje.

– Kokią naudą gaus valstybė iš DC konsolidavimo?

– Didelę, ir ne vieną. Visų pirma, ekonominę: Europos komisijos 2018 m. atliktos analizės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje valstybė kasmet išleidžia virš 40 mln. Eur neefektyvių duomenų centrų ir serverinių išlaikymui. Išanalizavaus daugiau nei 350 viešojo sektoriaus duomenų centrų ir serverinių veiklą, buvo nustatyta, kad vidutiniškai vienas serveris viešajame sektoriuje per metus kainuoja per 14.000 Eur. Lyginant tai su serverių talpinimu šiuolaikiniuose duomenų centruose, nuosavų serverinių eksploatacijos sąnaudos ne procentais, o kartais yra didesnės. Kaip jau minėjau, JAV uždarius per 6000 pavienių DC, 2016-2018 metais buvo sutaupyta 2,37 milijardo dolerių biudžeto lėšų.

Antra, pavienių saugyklų fizinė ir aparatinė, elektros tiekimo ir duomenų perdavimo jungčių būklė dažnu atveju neužtikrina reikiamo patikimumo bei duomenų pateikiamumo. Tuo tarpu Telecentras stato aukščiausius Uptime Tier III reikalavimus atitinkančius centrus. Pagaliau, žmogiškieji ištekliai – tikriausiai nereikia įrodinėti, kad specializuota veikla visad yra pranašesnė žinių, patirties ir kompetencijos prasme už „natūrinį ūkininkavimą“. Valstybė taip pat išlaikys pilną DC infrastruktūros kontrolę, nes Telecentras yra valstybės valdoma akcinė bendrovė, turinti didelę patirtį vykdyti valstybės pavestas funkcijas ir užduotis.

- Kokios Telecentro VDC projekto apimtys? Kiek duomenų centrų planuojama pastatyti ir kiek institucinių duomenų saugyklų į juos turėtų būti perkelta?

– Pagal projektą iš viso turėtų būti pastatyti keturi VDC – 2 Vilniuje ir 2 Kaune, jų bendra startinė talpa numatoma 400 spintų, su galimybe išplėsti. Pirmojo VDC šalia Vilniaus TV bokšto projektavimo ir statybos darbai jau vyksta. Šio VDC startinis pajėgumas būtų 100 spintų su galimybe išplėsti iki 200. Objektą į eksploataciją numatoma priduoti 2022 m. II ketvirtį. Taip pat vyksta paruošiamieji darbai antrojo VDC projektavimui ir statybai Vilniuje.

Šie keturi VDC turėtų sutalpinti 650 valstybės institucijų ir organizacijų serverines, jas sukeliant kaip fiziniu, taip ir virtualiu būdu.

– Augant duomenų kiekiui pasaulyje sueikvoja vis daugiau elektros energijos jų apdorojimui, perdavimui ir saugojimui, kas sukuria vis didesnį poveikį klimato kaitai. Kokį poveikį klimato kaitai ir šalies energetiniam efektyvumui darys naujai įvedami Telecentro VDC pajėgumai?

– Absoliučiai teigiamą. Visų pirma, energijos suvartojimas kris dėl gausybės viešųjų serverinių ir jų aušinimui sueikvojamos energijos konsolidavimo į keletą didelių duomenų centrų. Norint šį kritimą išreikšti skaičiais, reikalinga daugiau informacijos, bet manyčiau, kad mes kalbame ne apie procentus, bet kartus.

Naujai statomus VDC numatome „maitinti“ nuosavų saulės elektrinių energija. Pirmoji 0,5 MW saulės jėgainė jau statoma prie Molėtų TV bokšto, perspektyvoje elektros gamybą iš nuosavų atsinaujinančių energijos išteklių numatome išplėsti iki 15 MW. Energija, kurią Telecentras perka rinkoje, taip pat 100 proc. yra žalia, sugeneruota iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Dar vienas projektas tiesiogiai susijęs su VDC, kurį mes inicijavome – tai VDC serverių atliekinės šilumos panaudojimas Vilniaus miesto centriniam šildymui, o ateityje – analogiškus sprendimus ketiname pritaikyti ir Kaune. Šiuo metu dalyvaujame taržinybinėje darbo grupėje, kuriančioje praktinį DC šilumos integracijos į šilumos tinklus modelį, taip pat prisijungėme prie tarptautinio projekto „ReuseHeat“, kurį koordinuoja Švedijos aplinkos tyrimų institutas ir kuriame dalyvauja Londono ekonomikos mokykla, Hamstado ir Alborgo universitetai, Electricite de France, Nicos municipalitetas ir didelis skaičius inžinierinių sprendimų bendrovių ir organizacijų. Tuo būdu, mūsų vykdomas VDC projektas ne tik nepadidins šalies CO2 pėdsako, bet nemenkai prisidės prie jo sumažinimo.

Komentarai