Viceministrė: pagrindinė „Rail Baltica“ problema – ne pinigai
Pasak L. Maskaliovienės, šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. Eur finansavimas, iš kurio panaudota 204 mln. Eur.
„Tempas yra pagrindinis klausimas – kaip paspartinti darbus, kad tie 1,5 mlrd. Eur būtų panaudoti kuo greičiau. Ir tai yra pagrindinis mūsų argumentas diskusijose dėl sekančios finansinės perspektyvos. Nes Europos Komisijai ir kitoms šalims-donorėms yra ypatingai svarbi projekto branda. Apie ką mes galime kalbėti kitoje perspektyvoje, jeigu šitų milijardų (įsisavinimo – BNS) ar pažangos neparodysime“, – Seimo Audito komiteto posėdyje trečiadienį sakė L. Maskaliovienė.
„Šitas argumentas mums yra labai svarbus, todėl visas dėmesys ir darbinės diskusijos vyksta apie tai, kaip paspartinti darbus“, – kalbėjo viceministrė.
Jos teigimu, projektui nėra panaudojami ir visi valstybės biudžeto skiriami asignavimai.
„Ne finansavimo trūkumas problema, o jo perteklius, nes mes turime tiek finansavimo, kurio nuolat nepanaudojame. Rizika daugiau yra, kaip spėti investuoti tuos pinigus ir spėti padaryti projektą laiku“, – teigė susisiekimo viceministrė.
Pasak L. Maskaliovienės, pastaraisiais metais peržiūrėjus „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdyseną bei projekto sutartį, daugiau atsakomybės už jo įgyvendinimą perkelta „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG).
Viceministrės teigimu, projektas nuo 2017 m. labai pabrango dėl pasikeitusios projekto sudėties, techninių parametrų, infliacijos.
„2017 m. mes turbūt projektavome namą, kurio dydžio nelabai įsivaizdavome. Nebuvo regioninių stočių, tam tikrų depų, tam tikrų jungčių, nebuvo karinio mobilumo reikalavimo“, – aiškino L. Maskaliovienė.
„Mes neturėjome net teritorijų planavimo dokumentų ir net neįsivaizdavome, per kur eis ta trasa“, – pridūrė ji.
Marius Narmontas, „RB Rail“ veiklos direktorius bei valdybos pirmininko pavaduotojas, teigė, kad 2017 m. „Rail Baltica“ projekto kaštų ir naudos analizė buvo parengta su „klaidinga prielaida“.
„Mūsų konsultantai „Boston Consulting Group“ (rengę naujausią kaštų ir naudos analizę – BNS) pasakė, kad 2017 m. 5,8 mlrd. Eur suma jau 40% neatitiko realybės tuo metu“, – Seimo komitete sakė M. Narmontas.
2017 m. visam projektui Baltijos šalyse buvo numatyta 5,8 mlrd. Eur. Dabar vien pirmajam etapui, per kurį siekiama iki 2030 m. nutiesti vieną eksploatuojamą „Rail Balticos“ liniją per tris Baltijos valstybes ir sujungti ją su Lenkija, reikės 15,3 mlrd. Eur.
Bendra Baltijos šalių projekto vertė 2017–2023 metais padidėjo 4,1 karto iki 23,8 mlrd. Eur.
Tuo metu Baltijos šalių auditoriai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose Baltijos šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. Eur, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. Eur.
Be to, auditorių teigimu, 2027–2028 metais– pasibaigus ES investicijų programai – atsiras europinio finansavimo spraga, kurią turės dengti pačios valstybės.
Marius Skuodis, susisiekimo ministras, yra sakęs, kad dėl išbrangusių ir nepakankamai sparčių „Rail Baltica“ statybos darbų atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.
Pirmą „Rail Baltica“ etapą, sujungiant Baltijos šalis su Europa viena vėže, numatyta užbaigti 2030 m., o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 km.
