Vilniaus miesto savivaldybė ąžuolą nukirtusiai bendrovei paskaičiavo šimtatūkstantinę baudą
Papildyta bendrovės komentaru.
„Po šeštadienio įvykio ir pirmadienį mūsų išsiųsto kreipimosi į Generalinę prokuratūrą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savivaldžiavimo. Savivaldybė pagal savo tvarką taip pat yra paskaičiavusi atkuriamosios vertės baudą ir ta suma susidarė 141.000 Eur. Ji jau yra pateikta sklypo savininkui, vystytojui, tikimės greito jos apmokėjimo“, – trečiadienį po susitikimo su aplinkos ministru žurnalistams sakė V. Benkunskas.
„Tai bent kažkiek parodytų jų nuoširdų atgailavimą šitoje situacijoje, kas iš jų komunikacijos kelia tikrai didelę abejonę“, – pridūrė Vilniaus meras.
Kaip VŽ informavo Vilniaus miesto savivaldybė, skirta didžiausia galima bauda, kurią buvo galima išrašyti šioje situacijoje.
V. Benkunskas pakartojo, kad medį nukirtusios bendrovės veiksmai neturėjo teisinio pagrindo – pasak jo, medžio kirtimui buvo reikalingas atskiras leidimas.
„Detalusis planas, kuriuo bandoma remtis, šito konkretaus medžio likimo apskritai nenurodė. Jis nebuvo įvardytas nei kaip saugotinas, nei kaip šalinamas. Detalaus plano schemoje tiesiog ties medžio vieta yra uždėta aiškinamoji schema ir medžio apskritai nesimato“, – teigė V. Benkunskas.
Anot V. Benkunsko, nukirstas ąžuolas nuo inžinerinių tinklų apsaugos juostos buvo nutolęs maždaug tris metrus.
„Vienintelis argumentas, kurį dabar bandoma sakyti, neva kad šaknynas įvažiuoja į tą apsaugos juostą, kas yra visiška nesąmonė, žinant, kaip plačiai auga brandžių lapuočių šaknys į šonus“, – teigė sostinės meras.
„Dabar čia yra tiesiog paprastas vamzdis, kurį norint tikrai buvo galima nesudėtingai, be didelių investicijų pakreipti kita linkme ir perstatyti“, – pridūrė V. Benkunskas.
Sostinės meras pažymėjo, kad bendrovei „Rinktinės NT“ sklype, kur buvo nukirstas ąžuolas, statybos leidimas nebuvo išduotas.
Pasak Mindaugo Pakalnio, Vilniaus miesto vyriausiojo architekto, nukirstas ąžuolas nebuvo miesto saugotinų želdinių sąraše, tačiau 2021 m. savivaldybės išduotoje projektavimo užduotyje buvo nurodyta, kad sklype esantys ąžuolai turi būti išsaugoti.
„Tai jau tada buvo aiški žinutė, kad nieko su jais negalima daryti ir mūsų paskutinio pusmečio ginčas su statytoju buvo apie tai, kad tas reikalavimas būtų išimtas“, – teigė M. Pakalnis.
Tuo metu pati „Rinktinės NT“ VŽ informavo, kad šią naujieną kol kas analizuoja ir, ar žada baudą sumokėti, ar kreiptis į teismą, kol kas nepatikslina.
„Stengiamės palaikyti ryšį su visomis institucijomis visais aktualiais klausimais“, – teigiama bendrovės atsiųstame komentare.
Ministerija ketina griežtinti tvarką
Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, sako, kad planuoja įstatymų pokyčius, kurie neleistų išduoti bendrovėms statybos leidimų, jei ji nėra kompensavusi želdinių ar kitų gamtai vertingų objektų atkūrimo.
„Tai leistų savivaldybėms sustabdyti bet kokį vystytoją, kuris imasi negrąžintinų veiksmų prieš miesto medžius, želdynus, ir šita galia užkirstų kelią net prevenciškai medžių iškirtimui“, – trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru bei vyriausiuoju architektu žurnalistams sakė S. Gentvilas.
Anot jo, taip pat Aplinkos ministerija įpareigos visus vystytojus ar rangovus susiderinti su savivaldybe želdinių, esančių inžinerinių tinklų apsaugos juostoje, kirtimą ir gauti tam leidimą.
Pasak S. Gentvilo, tai numatančias pataisas Seimui ketinama pateikti birželio viduryje kartu su šiuo metu derinimui pateiktais Statybos įstatymo pakeitimais.
Aplinkos ministro teigimu, už medžių naikinimą nekilnojamo turo vystytojams taip pat planuojama didinti pinigines baudas.
„Kartais matome, kad NT projektai, ypač Vilniuje, turi didelę komercinę vertę, todėl net ir didesnės baudos gali neatgrasyti, todėl kalbame ir apie Baudžiamojo kodekso pakeitimą, kai yra didelė žala gamtai“, – teigė S. Gentvilas.
V. Benkunskas sako, kad vystytojų šimtatūkstantinės baudos gali neatbaidyti, todėl reikalingos prevencinės priemonės.
„Vystytojai labai greitai gali pasiskaičiuoti – nupjaunu medį, išsisprendžiu problemą, susimoku 100.000 ar 200.000 Eur siekiančią baudą, bet vystau projektą ir iš to uždirbu milijonus. Dėl to reikalingas prevencinių priemonių paketas, kuris atgrasytų nuo tokių veiksmų“, – teigė V. Benkunskas.
„Šitas paketas – baudos, baudžiamasis įstatymas ir Statybos įstatyme numatyta teisė mums neišduoti statybos leidimo – gali pasiekti tą principą, kad prevenciškai veiktume prieš tokius veiksmus“, – pridūrė jis.
Anot jo, birželio 7 d. vyksiančiame Vilniaus tarybos posėdyje ketinama peržiūrėti baudas už želdinių naikinimą, taip pat priimti nutarimus, kurie savivaldybei leistų už tai skirti maksimalias baudas.
VERSLO TRIBŪNA
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ vystytojas AS „PN Project“, valdomas Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“, sėkmingai užbaigė ketvirtąją obligacijų emisijos dalį. Šiame etape pritraukta 3,85 mln. eurų ir tai gerokai viršijo pradinį 2,5 mln. eurų tikslą. Tokia didelė paklausa dar kartą parodo stiprų investuotojų pasitikėjimą ir stabilų visų Baltijos šalių susidomėjimą Rygoje plėtojamu projektu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ išpirko dvejų metų laikotarpio 2,5 mln. eurų vertės obligacijas. Ši emisija bendrovei užtikrino plėtrą sostinės Naujamiestyje bei Žirmūnuose statomuose projektuose.
Turto bankas, valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė, imasi naujo vaidmens viešųjų įstaigų segmente ir startuoja bendradarbiavimu su Klaipėdos valstybine kolegija. Turto banko viešuosiuose aukcionuose atsidurs net 25 kolegijos objektai, kurių bendra vertė sieks ne mažiau kaip 10 mln. Eur. Tai svarbaus etapo pradžia – naujas teisinis reglamentavimas leido Turto bankui tarpininkauti viešosioms įstaigoms parduodant jų turtą. Šia galimybe jau domisi ir kitos įstaigos, turinčios nebenaudojamo turto.
„Saugomų medžių arba vertingų medžių, net jeigu jie nėra įtraukti į saugomus objektus, yra labai daug. Dėl to tokia tvarka ir baudimo sistema turėtų galioti viso miesto teritorijoje“, – teigė V. Benkunskas.
VŽ jau rašė, kad Estijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Kapitel“ pirmadienio pavakare oficialiai patvirtino stabdanti daugiau nei 45 mln. Eur vertės projektą prie sostinės Rinktinės gatvės, kurio sklype savaitgalį nukirto ąžuolą, tuo papiktindama tiek visuomenę, tiek verslo bendruomenę, tiek politikus.
