Ukrainiečiams atvykstant į Lietuvą, sparčiai mažėja nuomojamo būsto
Nuo vasario 25-osios šalyje užregistruota beveik 30.000 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Dalis iš jų čia bando įsikurti patys, nepretenduodami į paramą ar nemokamą būstą, todėl nuo vasario pabaigos Lietuvos miestuose smarkiai išaugo nuomojamo būsto paklausa.
Padidėjo nuomos kainos
Viktoras Račkovskis, NT agentūros „1Partner“ direktorius, sako, kad Vilniuje dėl karo pabėgėlių išaugęs susidomėjimas butų nuoma lėmė jų trūkumą ir augančias nuomos kainas.
„Rinka peraugo iš normalios pasiūlos į deficitą, todėl seka kainos didėjimas ir pasiūlos mažėjimas, nėra ką siūlyti. Kainos pasikeitė, apčiuopiamo pokyčio dar negalima įvardinti, bet pagal skelbimus galima spręsti, kad 10-15% brangsta“, – BNS teigia jis.
Rima Mitkienė, Alytaus NT agentūros „Miroda“ vadovė, sako, jog būsto mieste ieškančių Ukrainos piliečių ėmė sparčiai daugėti praėjus maždaug savaitei nuo karinės invazijos Ukrainoje dienos.
„Dabar labai daug nuomotis norinčių ukrainiečių, deja, pasiūla – arti nulio. Šiuo metu galėčiau pasiūlyti bent kelis nuomininkus, tačiau siūlyti nėra kam“, – sako ji.
Alytuje veikiančiame pabėgėlių registravimo centre nuo vasario 25-osios iki šiol užregistruota beveik 3.000 iš Ukrainos atvykusių žmonių.
Kauno miesto ir regiono rinkoje padėtis dėl būsto ieškančių ukrainiečių šiuo metu neįprasta, sako Gintarė Meiluvienė, NT agentūros „Capital Kaunas“ vadovė.
„Tokio antplūdžio tokiu metu tikrai nebūdavo, nuomai tai būdavo labai ramus laikas, pats aktyviausias laikotarpis – nuo liepos iki rugsėjo, kai studentai suvažiuodavo. O šiuo metu turime labai didelę paklausą ir labai mažą pasiūlą. Skelbimų labai sumažėjo, o tie, kurie atsiranda, dingsta per valandą ar dvi“, – tikina ji.
Biuro vadovės teigimu, pastebimas ir nuomojamo būsto kainų augimas, siejamas su staiga padidėjusia paklausa.
„Kainos pakilo, ypač 1-2 kambarių butų: jeigu anksčiau vidurkis buvo apie 350 Eur, tai dabar gali siekti ir 450 Eur. Manyčiau, žmonės naudojasi padėtimi“, – kalbėjo G. Meiluvienė.
Butų kainos panašios ir Alytuje, pažymi R. Mitkienė. Už dviejų kambarių buto nuomą esą reikia mokėti apie 350 Eur.
„Tai pakankamai nemaža suma. Tenka tiesiogiai bendrauti su ukrainiečiais, daugeliui tokia kaina, o dar su komunaliniais mokesčiais, yra sąlyginai didelė“, – sako agentūros „Miroda“ vadovė.
Bijo nemokumo
R. Mitkienės teigimu, tuščių butų Alytuje yra, tačiau savininkai nesutinka jų nuomoti, o dalis neslepia, kad nenori turėti reikalų su karo pabėgėliais.
„Tai ne paslaptis, žmonės nenori. Dėl to, kad nuomininkai užsieniečiai, nežinia, kiek jie gyvens, yra baimė, kad nesusimokės, kad nebus svertų išieškoti skolas, kai jie po karo išvažiuos namo į Ukrainą. Yra manančių, kad butą išnuomojus dviem, jame gyvens šeši žmonės, tai irgi neramina“, – pasakoja ji.
Vilniuje kai kurie būstą nuomojantys gyventojai taip pat aiškiai įvardija panašias sąlygas jiems atstovaujančioms NT agentūroms, sako V. Račkovskis.
„Pastebime, kad atsiranda klientų, kurie grupuoja būsimus nuomininkus, objektas iki mūsų ateina su tam tikrais pageidavimais, kurių privalome laikytis. Įvardijama, kad ukrainiečių šeimos nepageidaujamos. Priežastys – baiminamasi nemokumo, jie atvyko čia su savo tragedijomis, su mažais vaikais, tokia situacija apsunkina galimybes įsitvirtinti svetimoje šalyje. Žmogiško noro padėti yra, tačiau ne visi turi galimybes padėti“, – kalbėjo V. Račkovskis.
G. Meiluvienė sako, jog pati Kaune rado laikiną būstą kelioms ukrainiečių šeimoms. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad nors laisvų butų mieste dar yra, ne visi savininkai linkę įsileisti nuo karo bėgančius žmones.
„Man asmeniškai niekas neatsisakė, suradau keturis butus, tačiau iš kolegų girdžiu, kad kai kurie lietuviai nelabai noriai nuomoja būtent ukrainiečiams. Tokius žmones norėčiau paraginti nebijoti, į Lietuvą atvyksta tvarkingi žmonės, pasiryžę čia dirbti“, – pasakoja G. Meiluvienė.
Bando pasinaudoti padėtimi
R. Mitkienė teigia, kad dalį laisvo ploto gyventojai karo pabėgėliams suteikia neatlygintinai, ji pati per iniciatyvą „Stiprūs kartu“ į vieno kambario butą priėmė gyventi moterį ir vaikus, įsipareigojo sumokėti komunalinius mokesčius, teikė kitokią pagalbą.
Tačiau, jos žiniomis, šia geranoriška pagalba kartais naudojamasi nesąžiningai: vienas darbdavys – krovinių vežimo įmonės vadovas, kurioje dirba Ukrainos piliečiai, per šią platformą ieškojo namų penkioms ukrainiečių šeimoms. Vėliau paaiškėjo, kad vyras yra iš vienos šeimos, kuris ne kariauja Ukrainoje, o vežioja krovinius.
„Jis mums pasakė, kad vyrai kariauja, o moterims ir vaikams reikalingas būstas, neatsisakėme padėti. Tik po kelių dienų paaiškėjo, kad vyras nekariauja, o vairuoja sunkvežimį ir po poros savaičių grįžta iš reiso. Tikėtina, kad ir kitų moterų vyrai taip pat“, – kalba R. Mitkienė.
Savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ atstovas Giedrius Galdikas teigė, kad tokių atvejų yra, tačiau užkirsti kelio jiems neįmanoma.
VERSLO TRIBŪNA
Dar vienas svarbus žingsnis į tvaresnės ir inovatyvesnės transporto infrastruktūros ateitį – mūsų šalyje pradedami klimatui neutralių kelio dangų bandymai realiomis eismo sąlygomis. Magistraliniame kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai jau įrengtas pirmasis bandomasis ruožas, kuriame naudojami specialiai sukurti asfalto mišiniai, mažinantys pasipriešinimą riedėjimui. Projektą „Klimatui neutralios kelių ir gatvių dangos“ įgyvendina AB „Kelių priežiūra“ ir VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas, bendradarbiaujant su Inovacijų agentūra.
Viena didžiausių nekilnojamo turto vystytojų Lietuvoje, bendrovė „Rewo“, sudarė sandorį su bendrovės “Novus Asset Managament” valdomu investiciniu fondu „Riverside real estate fund“ dėl projekto Bukčiuose pardavimo. Už neskelbtiną sumą projektą pardavusi „Rewo“ toliau susitelks į kitų NT projektų Vilniuje vystymą ir portfelio plėtrą, o Bukčiuose naujasis savininkas įgyvendins daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo projektą, kuriam yra išduotas statybos leidimas.
Pastatų gamintojai INHUS pasirašė sutartį su tarptautine nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Vastint UK“ dėl trijų gyvenamųjų pastatų statybos Londono „Sugar House Island“ kvartale. Tai jau trečiasis įmonės projektas Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius metus ir reikšmingas žingsnis tarptautinės plėtros kelyje.
Beveik tris dešimtmečius statybų sektoriuje veikianti statybos paslaugų bendrovė „Versina“ savo vardą jau įrašė į vienų reikšmingiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) projektų sąrašą. Tarp įgyvendintų projektų – nuo Kauno sporto halės rekonstrukcijos ir Telšių stadiono atnaujinimo iki Vilniaus bei Marijampolės regionų atliekų tvarkymo centrų statybų. Šiandien įmonė sėkmingai žengia į naują etapą – atsinaujinančios energetikos sektorių, kur jau įgyvendino pirmuosius vėjo jėgainių parkus Vaiguvoje ir Šakiuose.
„Kai registruojame žmones, tokios informacijos patikrinti nėra galimybės, tačiau paaiškėjus tokiems atvejams, jie mūsų centre atitinkamai pažymimi, dėl to antrą kartą sulaukti pagalbos jiems būtų sunku“, – BNS sako G. Galdikas.
„Stiprūs kartu“ duomenimis, Lietuvos gyventojai iki šiol jau pasiūlė apie 9.000 vietų, kuriose laikinai gali apsistoti karo pabėgėliai iš Ukrainos.
