Lietuvos energetikos laukia dideli pokyčiai: LEISA nariai tam ruošiasi

„Šiandien galime pasidžiaugti, kad LEISA vienija Lietuvai kuriančias aukšto lygio savo srities profesionalų komandas, kurios asociacijos lygiu siekia užtikrinti saugią ir kokybišką energetikos sektoriaus plėtrą. Manau, tai didžiausias trisdešimtmečio pasiekimas, – teigia Laimonas Cvirka, LEISA direktoriumi išrinktas 2020 m. lapkritį. – Esu UAB „Vilduja“ atstovas asociacijoje ir tarybos narys, todėl jau ne pirmus metus dalyvauju jos veikloje. Mano darbas asociacijoje paremtas idėja ir siekiu kurti pridėtinę vertę ne tik nariams, bet ir Lietuvos energetikos ūkiui.“

Dr. Kristina Norvaišienė, asociacijos narės nuo 1994 m. UAB „Ardynas“ direktorė, teigia, kad narystės asociacijoje nauda priklauso nuo kiekvieno jos nario norų, galimybių, iniciatyvos ir įsitraukimui į asociacijos veiklą skiriamo laiko. Anot jos, dirbant kartu paprasčiau augti profesinėje srityje, dalintis žiniomis ir aktualijomis, diskutuoti su savo srities profesionalais ir sistemingai siekti bendrų užsibrėžtų tikslų.

Tikroji asociacijos vertė

Anot LEISA direktoriaus, vien narystė ir buvimas asociacijoje kartu su rinkos lyderiais suteiks nebent moralinį pasitenkinimą.

„Tikroji asociacijos vertė pasireiškia, kai esi aktyvus jos narys tiek siūlydamas spręstinus klausimus, tiek dalyvaudamas jų sprendime. Viena įmonė dažniausia nepajėgi pakeisti valstybės bei valstybinių užsakovų sprendimų, todėl tiesiog turi prisitaikyti. Asociacija kuria kritinės masės sindromą, taip atstovaudama visų narių interesus. Mes neskirstome narių į senbuvius ir naujokus, tad kiekvienas narys gali kurti vertę ir gauti palaikymą tiek, kiek pats prisidės savo iniciatyva,“ – tvirtina L. Cvirka.

Jis taip pat akcentuoja, kad asociacijos nariai gauna naudos ir galėdami tinkamai apmokyti savo darbuotojus ar kelti jų kvalifikaciją, nes LEISA narys Energetikų mokymo centras (EMC) savo paslaugas teikia su nuolaida.

K. Norvaišienės nuomone, LEISA nariams vykdant veiklą energetikos srityje kyla daug iššūkių, todėl analizuoti ir spręsti aktualius energetikos veiklos klausimus kartu yra paprasčiau nei individualiai.

„LEISA vardu skleisti informaciją apie aktualias problemas, siekiant būtinų pasikeitimų rinkoje ir keičiant ar tikslinant teisinį reguliavimą, sprendžiant kitus darbinėje veikloje iškilusius klausimus, visais atvejais yra racionaliau, o taip pat didesnė tikimybė pasiekti norimą rezultatą. Taip pat planuojant naujovių diegimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą bei vystant kitą veiklą, nariams, kurie dirba įgyvendindami tuos pačius projektus, narystė asociacijoje visada racionalus ir pasiteisinantis sprendimas, leidžiantis ne tik optimizuoti kaštus, bet ir sutaupyti žmogiškuosius resursus,“ – įsitikinusi „Ardyno“ vadovė.

„LEISA nariais tapome 2016 m. Daug metų dirbome energetikos infrastuktūros sektoriuje – dujotiekio ir šilumos tiekimo tinklų statybose, – todėl nusprendėme, kad tapus asociacijos nariais bus lengviau spręsti kylančius klausimus, taip pat su kitais asociacijos nariais galėsime dalintis patirtimi ir inovacijomis“, – sako Andrius Grekauskas, UAB „Rimgauda“ direktorius.

Anot jo, prasminga yra ir tai, kad asociacijos nariai dalinasi bendra informacija, rengia susitikimus su kitomis asociacijomis, asociacijos vardu galima pateikti paklausimus ar siūlymus valstybės institucijoms – LEISA dažnai veikia kaip tarpininkas.

Vykintas Belickas, UAB DS-1, kuri asociacijos nare yra beveik nuo jos įkūrimo, direktorius, tikina, kad asocijuotiems nariams žymiai lengviau ir racionaliau kalbėtis su didžiaisiais užsakovais, išspręsti rūpimus klausimus, kurie kyla rangovams dalyvaujant konkursuose ar vykdant darbus.

„Asociacijos balsas skamba garsiau, jis geriau išgirstamas, jo išklausoma“, – tikina V. Belickas.

Ramūnas Sičiovas, nuo asociacijos įkūrimo jos veikloje dalyvaujančios UAB „Ardega“ direktorius, teigia, kad taip gali artimiau bendrauti su LEISA nariais, kurie yra partneriai daugumoje konkursų ir projektų. Šiuo metu „Ardega“ tiekia įrangą Lietuvos–Lenkijos dujotiekiui GIPL, kurio projektą įgyvendina konkursą laimėjęs UAB „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumas.

„Taip pat LEISA organizuoja daug prasmingų susitikimų su Lietuvos energijos tiekimo sektoriaus įmonių atsakingais asmenimis, kurių metu gauname įdomios informacijos iš pirmų lūpų“, – asociacijos teikiama verte dalinasi R. Sičiovas.

Narystės LEISA nauda

Vaidas Mugauskas, EMC direktorius, teigia, kad bendraujant su LEISA nariais gaunama informacija apie sektoriaus aktualijas ir darbuotojų kompetencijų poreikius, pagal tai galima atsinaujinti ir pasiūlyti aktualias darbuotojų mokymo ir sertifikavimo paslaugas. Su LEISA taip pat analizuojamas jų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir mokymų poreikis, derinamos energetikos darbuotojų mokymų programos.

Jis taip pat primena, kad LEISA narių veikla yra griežtai reglamentuojama Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), todėl būtina laikytis jų nustatytų kvalifikacinių specialiųjų reikalavimų.

„Bendradarbiaudami su LEISA nariais ir įsigilindami į jų realius poreikius dėl kintančių kvalifikacinių specialiųjų reikalavimų, mokymus organizuojame taip, kad jų darbuotojai gautų tinkamų praktinių, o ne teorinių „butaforinių“ žinių, – pasakoja V. Mugauskas. – Todėl daugelis šilumos ir dujų sektoriaus programų mutavo, mokymų nereikalingomis ir neaktualiomis temomis atsisakėme, kad darbuotojai būtų mokomi ir atestuojami tik to, ko tikrai šiandien ir rytoj reikės įmonių veikloje. Dabar mūsų mokymo programos parengtos pagal VERT reikalavimus ir suderintos su LEISA nariais.“

Anot EMC vadovo, būti LEISA nariu reiškia įsigilinti į asociacijos narių veiklą, suprasti jų naudojamas ir nuolat kintančias technologijas – jausti jų poreikius iš vidaus ir tiksliai atliepti rinkos tendencijas. Kadangi asociacijos narių veikla iš „dujininkų“ vis labiau orientuojama į šilumos ūkį, tenka keisti darbuotojų kompetencijas ir, atitinkamai, reikia kitokių žinių bei mokymų. EMC per metus Lietuvoje iš viso apmoko apie 12.000, o atestuoja ir sertifikuoja apie 5.500 specialistų.

V. Belickas dar papildo, kad narystė asociacijoje padeda kooperuotis su kolegomis įgyvendinant projektus, nes „DS-1 stiprioji pusė – magistralinių ir skirstomųjų dujotiekių statyba, jų apsauga nuo korozijos, o kai kuriuos specifinius darbus geriau patikėti tiems, kurie specializuojasi juos atlikti“.

K. Norvaišienė teigia, kad su kitais LEISA nariais nuolat vyksta glaudus bendradarbiavimas: „Kartu esame įgyvendinę daug bendrų valstybinės svarbos projektų ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. 2019 m. kartu su  UAB „Alvora“ buvo įgyvendintas dujotiekio „Balticconnector“ projektas Estijoje, kuris atlieka reikšmingą vaidmenį ne tik Estijos ir Suomijos energetikoje, tačiau yra ir vienas iš ES energetikos strategijos sudedamųjų dalių. Įgyvendintas projektas leido sujungti Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkas bei integruoti jas į bendrą ES energijos rinką. Šiuo metu Lietuvoje kartu su LEISA nariais yra įgyvendinamas ne mažesnės valstybinės svarbos  projektas „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statyba“.

[infogram id="5b6a6619-4076-490d-8416-ddbff7e641d9" prefix="Eqv" format="interactive" title="UAB Leisa2"]

Asociacijos perspektyvos

Tarp svarbiausių šiandienos klausimų LEISA direktorius išskiria aktualiją dėl A++ energetinės klasės namų statybos – asociacijos nariai, kurių veikla susijusi su naujų gamtinių dujų vartotojų prijungimu, susiduria su teisės aktų spragomis priduodant objektus.

„Ruošiame techniškai argumentuotus siūlymus teisės aktų pakeitimams, – tvirtina L. Cvirka. – Taip pat nuo metų pradžios valstybinėms įmonėms naujuose projektuose reikalaujant BIM (angl. Building Information Modelling) projektų bei atitinkamo statybos darbų atlikimo, siekiame, kad užsakovų ir narių programinių įrangų platformos būtų suderinamos.“

Anot LEISA direktoriaus, asociacijos perspektyvas diktuoja aktyvus ir besikeičiantis Lietuvos energetikos sektorius.

V. Belicko nuomone, kuo daugiau kolegų prisijungtų prie LEISA veiklos, tuo būtų galima iškelti daugiau visiems aktualių klausimų ir juos racionaliau spręsti, vienoje vietoje būtų sutelkta daugiau kompetencijų ir atsirastų didesnės galimybės jomis dalintis.

R. Sičiovas mano, kad LEISA turi dideles perspektyvas: „Kuo daugiau energetikos infrastruktūros statybos įmonių dalyvautų asociacijos veikloje, tuo LEISA būtų naudingesnė dėl naujų kontaktų ir verslo santykių bei gaunamos svarbios informacijos iš dominančių sektorių.“

„Tikimės didesnio visų asociacijos narių įsitraukimo – ne tik diskusijų, bet ir konstruktyvių veiksmų. Keliame uždavinį užmegzti glaudesnius santykius su kitomis asociacijomis ir bendrus klausimus spręsti kartu, o taip pat teikti rekomendacijas ir pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo. Matyt, būtų prasminga pradėti bendradarbiauti su kaimyninių šalių asociacijomis, kurios pasidalintų savo gerąja praktika“, – mano „Rimgaudos“ direktorius.

V. Mugauskas tiki, kad platesnis LEISA narių ratas dar pagerintų visų energetikos infrastruktūros statybos įmonių bendravimą su pagrindiniais Lietuvos užsakovais, informacijos gavimą apie būsimas investicijas, teisės aktų pokyčius ir jų pakeitimų iniciavimą. Jis primena, kad per artimiausius ketverius metus bus keičiama daugybė eksploatavimo taisyklių, reikalavimų, o „ministerijos ir kitos valstybės institucijos tikrai nederins aktų pagal atskirų rinkos dalyvių pageidavimus ar pasiūlymus, todėl jau artimiausioje ateityje LEISA – kaip asocijuotos struktūros – vaidmuo tik didės“.

[infogram id="bb8da444-b606-459c-971b-95994eb34365" prefix="ZXn" format="interactive" title="UAB Leisa"]