Būsto energijos taupymo agentūra pirmą kartą priims paraiškas mažajai renovacijai vykdyti

Aplinkos viceministras Marius Narmontas teigia, kad paraiškas gali teikti daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės paskirtų energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, daugiabučio namo butų savininkai bei kiti.

„Nors paraiškų laukiame iš plataus grupių spektro, tačiau visiems teikiantiems paraiškas bus skiriama vienoda parama, siekianti 30 proc. “, – sako Aplinkos viceministras.

Nuo šilumos punktų iki radiatorių atnaujinimo

Daugiabučių gyventojai, norintys gauti valstybės paramą, turės rinktis iš kelių energinį efektyvumą didinančių priemonių: senų, elevatorinių šilumos punktų atnaujinimo, pakeičiant juos į automatizuotus, arba susidėvėjusių automatinių šilumos punktų, nepalaikančių nurodytos karšto vandens temperatūros automatiškai, modernizavimo. Be to, valstybė kompensuos ir radiatorių ar vamzdynų keitimą, termostatinių ventilių įrengimą bei kitas priemones.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad vykdant mažąją renovaciją gyventojai gali įsirengti ir individualias šilumos reguliavimo sistemas, leidžiančias šilumą vartoti pagal savo poreikius bei pasiekti dar didesnius šilumos energijos sutaupymus.

Šildymo sistemų modernizavimas neišvengiamas

V. Lukoševičius akcentuoja, kad didelės dalies Lietuvos daugiabučių šildymo sistemų būklė yra prasta, todėl jų atnaujinimas – neišvengiamas.

„Daugelis sovietmečių statytų daugiabučių namų operuoja su nepatikimomis, o kartais net avarinę būklę pasiekusioms šildymo sistemomis. Dėl to būtent dabar, kai gyventojai turi galimybę gauti kompensaciją iš valstybės, rekomenduojama vykdyti mažąją renovaciją“, – pasakoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Jis prognozuoja, kad spartus mažosios renovacijos vykdymas gali turėti įtakos ir spartesniam didžiosios renovacijos vykdymui.

„Praktika rodo, kad renovacijos procesas daro įtaką žmonių bendravimui, pasitikėjimui vieni kitais. Dėl to gali būti, kad mažas namo modernizavimo projektas suveiks kaip katalizatorius ir paskatins gyventojus atnaujinti ne tik šildymo sistemas, bet ir visą pastatą“, – sako pašnekovas.

Šilumos sutaupymai – iki 20 proc.

BETA direktorius Valius Serbenta pažymi, kad įgyvendinti mažąją renovaciją yra gerokai pigiau, nei atnaujinti visą daugiabutį, todėl kainos aspektas gali pasirodyti patrauklesnis nemažai daliai gyventojų, kurie nuspręs pritarti mažajai renovacijai.

Skaičiuojama, kad kompleksinės daugiabučio renovacijos kaina gali siekti apie 200 eurų kv. m. Tuo tarpu mažosios renovacijos projektas kainuoja kur kas pigiau, o gyventojų investuojama suma priklauso nuo šilumos punkto galingumo.

V. Serbenta priduria, kad vykdant mažąją renovaciją stengiamasi spręsti netolygaus šilumos pasiskirstymo tarp butų problemą: „Sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, priklausomai nuo aukšto, kuriame gyvenama, temperatūra butuose gali skirtis net 10 laipsnių Celsijaus, tačiau visi gyventojai už šildymą moka tiek pat.“

Specialisto teigimu, mažoji renovacija padės sutaupyti nuo 15 iki 20 proc. šilumos energijos, o modernizavus inžinerines būsto sistemas, ateityje gyventojai galės pasinaudoti parama viso pastato renovacijai, kurios metu būtų apšiltinamos sienos ir stogas, keičiami langai, įrengiama rekuperacinė sistema ir kt.

BETA duomenimis, nuo 2013 m. Lietuvoje yra atnaujinta 2350 daugiabučių namų, o dar 427 daugiabučiai pastatai yra modernizuojami. Paraiškas mažajai renovacijai gyventojai galės teikti visuose BETA regioniniuose padaliniuose iki 2019 m. gruodžio 31 d. Mažosios renovacijos kvietime numatyta 5 mln. eurų suma finansuoti pateikus projektus.

nuotrauka::1 nocrop

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“