Su telekomunikacijų patirtimi – į maitinimą: restoraną įrengė netikėtoje erdvėje

„Daug kas mus žinojo kaip maisto išsinešti vietą – atsiimti pas mus ar su pristatymu į namus piceriją. O dabar – daug erdvės, galima valgyti vietoje, yra ne tik picų, tiekiame ir dienos pietus. Bet visas naujienas iškomunikuoti klientams sudėtinga, reikia laiko“, – VŽ pasakoja Giedrius Latvėnas, UAB „Maistas plius“ vadovas ir vienas įkūrėjų.

Nuo 2016 m. pavasario veikiantis maitinimo verslas prieš daugiau kaip metus įsikūrė gerokai erdvesnėse, maždaug 160 kv. m ploto patalpose. Nors, žiūrint į „Picos+“ pastatą iš išorės taip neatrodo.

„Pastatas atrodo nedidelis, o atėję žmonės nustemba, kiek čia erdvės. Iki šiol komunikuojame, dedame, rodome nuotraukas – vis tiek netiki, kad čia gali būti tiek vietos“, – dalijasi verslininkas.

Apatiniame patalpų aukšte, kur įsikūrusi „Picos+“ virtuvė, išsitenka ir „Vakarienės prenumeratos“ maisto krepšių ruošimas. Tačiau G. Latvėnas neatmeta, kad ilgainiui, daugėjant užsakymų, šiam projektui reikės ieškoti daugiau erdvės ir personalo, kuris dabar turi galimybę užsidirbti papildomai. VŽ rašė, kad vasaros pabaigoje G. Latvėnas įsigijo „Vakarienės prenumeratos“ paslaugą iš jos įkūrėjos Jurgitos Levickienės.

„Galimybę vertinau atsižvelgdamas į tai, kas jau yra, todėl buvo logikos: turėdamas tuos pačius resursus, galėjau padidinti našumą. Nereikėjo papildomų darbuotojų, naujų patalpų – daug kas jau buvo. Kai turi, nuo ko atsispirti, visai kas kita, o jeigu viską reiktų kurti nuo nulio: patalpos, įrengimas, žmonės – tai milžiniški pinigai. Kai yra bazė, nuo ko startuoti, sutaupoma investicijų ir galima laisviau kvėpuoti“, – sako G. Latvėnas.

Intensyvesnės veiklos

UAB „Maistas plius“ jis įkūrė 2015 m. pabaigoje, o 2016 m. balandį atidarė „Picą+“ Mokyklos gatvėje. Patirtį iki tol kaupęs telekomunikacijų srityje, verslininkas pasakoja, kad minčių apie maitinimo verslą kilo, kai su savarankiškais projektais dirbo namuose: tada ir susidomėjo maisto gamyba, ir įgriso dirbti iš namų – trūko intensyvesnės veiklos.

„O mano pusseserė – technologė. Jeigu ne ji, nebūčiau ryžęsis kurti maitinimo verslo, nes jį reikia išmanyti, nepadėsi klientui bet ko, – prisimena jis. – Daug dirbdamas iš namų dažniau pradėjau gaminti maistą, atsirado noro bandyti įdomesnius receptus – ne cepelinų, ne kugelio. Taigi, po kurio laiko pasikalbėjome su pussesere ir nusprendėme, kad bandome daryti.“

Jis dalijasi, kada tada pirminė mintis buvo atidaryti vieną maitinimo vietą ir pažiūrėti, kaip seksis. Jeigu viskas gerai – sukurti kad ir nedidelį tinklą.

„Viena vizijų buvo turėti tokią vietą, kur klientai, šeimos galėtų ateiti pavalgyti, pasėdėti ilgiau, praleisti smagiai vakarą jaukioje aplinkoje, – pasakoja jis. – Taigi, pradėjome dirbti pirmojoje vietoje Mokyklos g., supratome, kad viskas kaip ir neblogai: žmonėms patiko, bet daug kas sakydavo, kad pas mus nėra kur prisėsti pavalgyti.“

Taip nuspręsta kraustytis kitur, bet tinkamų patalpų paieška užtruko.

„Norėjosi atskiros vietos, kur galėtume įsirengti ir terasą, – sako jis. – Buvo minčių ir apie prekybos centrus, tačiau nuomos kainos ten labai didelės. Be to, į didžiuosius prekybos centrus niekaip nepateksi, o būti mažesniame, kur veikia maisto prekių parduotuvė ir kelios kirpyklos, – irgi ne, ne taip aš mačiau tą būsimą vietą.“

Tačiau jis pastebėjo remontuojamas patalpas Žaliųjų Ežerų g. – buvusią boilerinę. Jų savininkas, kaip pasakoja pašnekovas, kadaise pats turėjo su maitinimu susijusį verslą. Tad ir šiose patalpose, kurias suremontavęs jau planavo išnuomoti, savininkas buvo atskyręs erdves: vienoje pusėje numatė būsiant kavinę, kitoje patalpų pusėje – grožio saloną.

„Maitinimui jis ir planavo skirti dalį vietos, bet aš sakiau, jeigu žaisti, tai va bank – imu visas patalpas arba nieko. O kaip kitaip – paimsi 20 geriausių, gražiausių kvadratų, bet kaina nelabai skirsis nuo viso pastato nuomos“, – sako G. Latvėnas ir paaiškina, kad patalpas išsinuomojo su daline apdaila ir įsirengė „iki rozetės“.

Dirbi, kad dirbtum

Klausiamas apie investicijas į maitinimo verslą tokiu sektoriui įtemptu metu, kolegoms išsakant prognozes apie laukiančią bankrotų bangą ir prašant grąžinti lengvatinį PVM tarifą, G. Latvėnas, šiemet įsigijęs dar ir „Vakarienės prenumeratą“, sako, kad PVM tarifo sumažinimas daliai verslų leistų atsikvėpti ar turėti lėšų atsinaujinti, investuoti, o dabar – „dirbi, kad dirbtum“.

„Nieko naujo nepasakysiu: PVM tarifo sumažinimas tuo metu tikrai padėjo ir tuos pinigus galėjai reinvestuoti, atsinaujinti. Dabar valdžia sako, kad pajamos padidėjo, bet kažkodėl nekalba apie tai, kiek padidėjo sąnaudos. Elektra kainuoja tris kartus daugiau negu iki COVID-19. Maistas, pavyzdžiui, sūris, pabrango dvigubai, atlyginimai darbuotojams išaugo, – dėsto jis. – Taigi, sakyti, kad maitinimo verslui viskas gerai, kad pajamos auga, – taip, auga, nes natūraliai turi kelti kainą.“

Kalbėdamas apie pastarųjų metų iššūkius maitinimo verslui, COVID-19, kai „Pica+“ dar dirbo pirmoje vietoje ir kepė picas išsinešti, G. Latvėnas atsako, kad maitinimo verslas, toks, koks yra dabar, išgyvenęs nebūtų. Jis dalijasi, kad liūdina ir požiūris į itin smulkius maitinimo verslus, jų prilyginimą didiesiems, tinkliniams, ar vien pajamų augimo kriterijaus vertinimą.

„Manau, kad nesupratimas, kas įvyko šiam verslui, yra didelis: į vieną vietą suvažiavo atlyginimų kilimas, energijos kaštai, maisto brangimas, žmonių taupymas, maisto gaminimas namuose ir kita, – vardija jis. – Kiek yra mažų maitinimo verslų, į kuriuos užsienyje žiūrima kitaip. Jeigu turi 7 ar 10 darbuotojų, tu esi smulkus – žmogus susirgo, nėra kam pakeisti. Reikia suprasti, kad tai – labai mažas verslas, kuris nedirba su 60% antkainiu.“

Į „Picos+“ naujose patalpose įrengimą investuota apie 40.000 Eur. Pernai dėl plėtros picerija metus baigė su simboliniu nuostoliu. Šiuos metus planuojama baigti su 10–20% didesne apyvarta, tačiau G. Latvėnas pabrėžia, kad sąnaudų augimas yra nepalyginamai didesnis.

„Šiemet nieko įspūdingo nebus, nes kalba yra apie išgyvenimą, ne apie pelnus, – sako G. Latvėnas. – Produktų kainos kyla, pardavimai mažėja, minimali mėnesio alga kils, kol šiame sektoriuje kas nors nepasikeis, perspektyvos nekokios.“