Miegantis milžinas: kiek galėtų uždirbti laisvos įmonės lėšos?

Dar vienas pajamų šaltinis

Šiandien įmonių vadovai ir finansininkai vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip efektyviai panaudoti laisvas lėšas, kurios gulėdamos sąskaitose ne tik neuždirba papildomų pajamų, bet dėl infliacijos dar ir nuvertėja.

Europos centrinio banko duomenimis, 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) apie 30 proc. įmonių laikė savo grynąsias lėšas banko sąskaitose, neįdarbintas jokiuose finansiniuose instrumentuose.  Neįdarbintų lėšų suma milžiniška – net apie 1,5 trilijono eurų.

Neseniai vykusioje vienoje  didžiausių Lietuvoje finansų konferencijoje, kurioje dalyvavo apie 600 įmonių atstovų – finansų vadovų ir vyr. buhalterių, „Letsinvest“ atliko interaktyvią apklausą ir paprašė šio renginio dalyvių atsakyti į klausimą, ar jų įmonės investuoja laisvas lėšas. 41% apklausoje dalyvavusių finansininkų atsakė, kad jų įmonės neinvestuoja.

„Sąskaitose turime miegantį milžiną, kuris šiuo metu tiesiog nedirba. Neleiskime šiam milžinui miegoti, jis turi uždirbti lėšas, kaip ir kiti darbuotojai“, – apie neįdarbintas laisvas įmonių lėšas, kurios yra pilnavertis pajamų šaltinis, kalbėjo V. Kinduris.

Galimi finansų instrumentai

Nemaža dalis Lietuvos įmonių neinvestuoja laisvų lėšų bijodamos galimos rizikos. „Kalbėdami su įmonių akcininkais ir vadovais matome, kad didžiausias kliuvinys investuoti yra psichologinė baimė, ar tai yra saugu. Be abejo, pagrindinis tikslas įmonei yra uždirbti iš pagrindinės veiklos, bet vis dažniau kyla klausimas, o ką daryti su sąskaitose gulinčiais laisvais pinigais“, – kalbėjo V. Kinduris.

Kaip pavyzdį jis pateikė JAV įmones, tokias kaip „Apple“ ir „Microsoft“, kurios aktyviai investuoja laisvas lėšas ir uždirba milijardus dolerių. „McKinsey & Company“ ataskaitoje teigiama, kad JAV įmonės iš investicijų vidutiniškai generuoja 5% grąžą. Tai leidžia joms plėsti savo verslus ir investuoti į naujas technologijas.

Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. mūsų šalies įmonės turėjo apie 8 milijardus eurų laisvų grynųjų pinigų. Dauguma jų buvo laikomi banko sąskaitose, kuriose buvo mokama apie 4% palūkanų.

„Laisvos įmonių lėšos gali būti investuojamos į įvairius finansinius instrumentus, kurie generuoja pajamas. Paprasčiausi yra vienos nakties ar terminuoti indėliai. Tačiau daugeliu atveju netenkina grąža, kurią jie dabar generuoja mažėjant palūkanoms. Kiti finansiniai instrumentai, tokie kaip vyriausybių ar įmonių obligacijos, akcijos, investiciniai fondai, tiesioginės paskolos, sutelktinis finansavimas, gali generuoti gerokai didesnę grąžą“, – sako „Letsinvest“ valdybos pirmininkas.

Įvairių šaltinių duomenimis, 2023 m. Europos įmonių investicijos į indėlius vidutiniškai davė 3,3% grąžą, į obligacijas – 5,7% grąžą, į akcijas – iki 12% (daugiausia dėl JAV akcijų, ypač technologijų sektoriaus, augimo).  

Stabilus pelnas su konservatyvia rizika

Jau 30 metų pats investuojantis V. Kinduris sako išbandęs skirtingus finansinius instrumentus, bet neradęs tokio, kuris būtų visiškai tenkinęs tiek grąžos, tiek rizikos poreikius. „Todėl įkūrėme privačios skolos konservatyvios rizikos platformą. Pasitelkus šiuolaikines technologijas, šis investavimo būdas apjungė visų investicinių instrumentų gerąsias ir stipriąsias savybes, suteikdamas galimybę įmonėms paprastai ir su žema rizika investuoti laisvas lėšas į ekspertų atrinkus projektus ir uždirbti stabilų pelną“, – sako V. Kinduris.

V. Kinduris akcentuoja, kad naudotis tokiais finansų instrumentais, kai pirmine hipoteka įkeičiamas NT, yra gerokai saugiau nei daugeliu kitų. Pvz., panašią grąžą, kaip sutelktinio finansavimo platformos, dabar siūlo ir neužtikrintas arba subordinuotas obligacijas platinančios įmonės, kurios negarantuoja investuotų lėšų saugumo pirmine hipoteka įkeistu NT, todėl tokias obligacijas įsigiję investuotojai prisiima beveik šimtaprocentinę įsipareigojimų nevykdymo riziką.

„Sutelktinio finansavimo platformos sudaro galimybę investuoti trumpiems laikotarpiams – nuo pusės iki dvejų metų. Todėl planuojant pinigų srautus, galima įdarbinti laisvas lėšas, kol jų nereikia įmonės poreikiams“, – sako V. Kinduris.

„Letsinvest“ platformoje iki 40% investicijų sudaro juridinių asmenų lėšos, o vidutinė įmonių investuojama suma siekia 300 tūkst. eurų. Pasirinkusios šį investavimo instrumentą net mažėjančių palūkanų fone įmonės vis dar gali uždirbti apie 10–11% metinę grąžą bei diversifikuoti savo investicijų portfelį, tiek pagal skirtingas sritis, tokias kaip verslo paskolos, žalioji energetika ar NT vystymas, tiek pagal geografinius regionus – nuo Baltijos šalių iki Šiaurės ir Pietų Europos..  

Įvairiapusiška nauda

Pasak V. Kindurio, jo praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai įmonės investuodamos laisvas lėšas uždirba didesnę grąžą nei iš savo pagrindinės veiklos. Tai iliustruoja ir statistikos duomenys. Pvz., 2023 m. Lietuvoje baldų gamyboje pelningumas siekė 2,4%, mažmeninėje prekyboje – 2,7%, kelionių organizatorių veikloje ir tekstilės gaminių gamyboje – 3%, o investavus per privačios skolos konservatyvios rizikos platformą „Letsinvest“ buvo galima gauti iki 11% metinę grąžą.

„Neagituoju įmonių atsisakyti pagrindinės veiklos, bet tikrai vertėtų pagalvoti, kaip įdarbinti laisvas lėšas ir neleisti tam milžinui miegoti. O investuojant svarbiausia – rizikų valdymas. Kiekviena įmonė turi nuspręsti, kiek rizikingai nori investuoti ir pasirinkti tinkamą instrumentą. Aš patarčiau pirmiausia žiūrėti ne į pinigų grąžą, o investicijų saugumą, kad investuotos lėšos tikrai sugrįžtų. Mes savo platformoje laikomės būtent tokios konservatyvios strategijos“, – sakė „Letsinvest“ valdybos pirmininkas.

Pasak V. Kindurio, grąža iš investuotų lėšų įmonėms gali būti įvairiapusiškai naudinga. Uždirbtos papildomos lėšos gali būti reinvestuojamos į įmonės augimą ir plėtrą. Gerai valdomos investicijos padidina stabilumą, diversifikuoja pajamų riziką. Įmonės, kurios efektyviai valdo laisvas lėšas ir demonstruoja augimo potencialą, tampa patrauklesnės investuotojams.