Lukas investuoja: dar vienas dviženklis siūlymas, su šiais būkite ypač atsargūs

Jūs jau tikriausiai girdėjote apie viešą obligacijų siūlymą, kuriame Latvijos naudotų automobilių prekybininkai „Longo Group“ siūlo 10% fiksuotas metines palūkanas už tai, kad jiems 3 m. paskolintumėte 10 mln. Eur.

Skolinti gali visi – ir mažmeniniai lukučiai iš Lietuvos. Kadangi palūkanos atitinka mano ilgalaikės vidutinės siekiamos grąžos tikslus, žinoma, kad susidomėjau. 

Kas domisi vietine birža, tiems „Longo Group“ nėra naujas vardas. Čia yra palistinguotos jau dvi bendrovės obligacijų emisijos, vienos kurių refinansavimui ir skolinamasi dabar: netrukus sukanka išpirkimas 3 m. trukmės 3 mln. Eur emisijos su 6% palūkanomis, o kitų metų birželio pabaigoje dar 4,9 mln. Eur emisija su kintamomis (šiuo metu 9,431%) palūkanomis.

Galbūt daug kam pasirodys patrauklu, kad siūlomų obligacijų vertė tesiekia 100 Eur, o ne dažniau sutinkamus 1.000 Eur, o palūkanos mokamos kas mėnesį.

„Longo“ yra vienas didžiausių automobilių prekybininkų Baltijos šalyse su 7 prekybos padaliniais, įskaitant Klaipėdą, Vilnių ir Panevėžį. Beveik 48 mln. Eur metinio pajamų dydžio verslas su daugiau kaip 140 darbuotojų.

O ir taikomas verslo modelis yra savaip įdomus: nuperki pigiai Vakaruose (taip bendrovė gauna 70–80% automobilių) arba ir iš vietinių žmonių (20–30%) automobilius, patikrini, išplauni ir už brangiai išstatai pardavimui tvarkingoje aikštelėje su civilizuotai besielgiančiais (palyginus su vietine „perekūpų“ fauna) pardavėjais. Tuomet iš paskutinių pinigų perkantiems arba ir neturintiems pinigų pirkėjams dar pasiūlai brangaus kreditavimo paslaugas. Taip uždirbama per kelias vietas.

Iš savo patirties galiu paliudyti. Kadaise pridavinėjau jiems savo ledinį „Opel“. Kai deklaravau, kad tiesiog parduodu jiems ir noriu pinigų, o ne upgrade’intis į kokį kitą geresnį „Longo“ parduodamą naudotą automobilį ir neketinu pasinaudoti jų siūlomais finansavimo sprendimais, tai „Longo“ darbuotojo veide buvo matyti ne iki galo paslėptas nusivylimas.

Bendrovė yra milžiniškos baltiškos vartojimo kreditavimo ekosistemos dalis per savo savininkus. Tiksliau, per vieną konkretų – Aigarą Kesenfeldą, kuris netiesiogiai valdo 45,4% „Longo Group“ akcijų.

Šis žmogus yra įtakingas baltiškoje vartojimo kreditavimo rinkoje, stovintis už daugybės finansavimo verslų, tokių kaip „Eleving Group“ (buvę „Mogo Finance“), „DelfinGroup“, „Mintos“, „Sun Finance Group“.

„Longo Group“ į šią vartojimo kreditavimo ekosistemą labai natūraliai įsipaišo, patogiai „padėdamas“ žmonėms turėti kuo geresnes, vos įkandamas, dėvėtas vežėčias. Daugiau kaip 40% „Longo Group“ automobilių buvo parduoti su finansavimu.

Tik reikalas tas, kad investuotojai šiuo atveju skolina ne aukščiau paminėtai A. Kesenfeldo kreditavimo ekosistemai, bet konkrečiam nuostolingam automobilių prekybos verslui. Todėl tik į jį ir žiūriu.

Svarstau, kad gal net nėra labai svarbu tai ekosistemai, kiek pelningas yra konkrečiai tas automobilių prekybos verslas, kiek tai, kokį srautą besiskolinančių vartotojų sugeneruoja, nes pačios automobilių prekybininkės rezultatai neblizga.

Per praėjusius metus privirinta 0,53 mln. Eur grynojo nuostolio. Šių metų pirmą pusmetį nuostolis siekia 0,35 mln. Eur, kai prieš metus tokiu pat metu – 0,24 mln. Eur grynojo nuostolio.

Per visus praėjusius metus EBITDA pelnas augo nuo 1,49 mln. Eur iki 1,69 mln. Eur. Gi šių metų pirmo pusmečio EBITDA didėjo iki 0,62 mln. Eur, nuo 0,57 mln. Eur pernai.

Pernykštės pajamos, kaip jau minėjau, buvo beveik 48 mln. Eur (2022 m. – 46,2 mln. Eur). Šių metų pirmo pusmečio pajamos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, mažėjo nuo 24,6 mln. Eur iki 22,6 mln. Eur.

Beje, skolinamasi ne tik ankstesnių obligacijų refinansavimui, bet ir plėtrai – bendrovė skelbiasi ketinanti plėsti prekybos tinklą.

Bent jau skolos rodikliai atrodo normaliai. Palūkanų padengimo koeficientas pirmo pusmečio pabaigoje siekė 2,1, t. y. uždirbamo EBITDA užtenka dukart padengti palūkanų sąnaudas. Sakau normaliai, nes bendrovė finansiniuose kovenantuose įsipareigojusi išlaikyti bent 1,2 palūkanų padengimo koeficientą.

Nuosavybė visoje kapitalo struktūroje sudaro 53%. Įsipareigojama, kad nenukris žemiau 30%.

Obligacijos bus užtikrintos AS „Longo Group“ patronuojamųjų įmonių Latvijoje ir Lietuvoje turto įkeitimu. Bendrovė skelbia, kad įkaitas skolą padengia 2,2 karto. Kovenantuose įsipareigojama, kad įkeičiamo turto ir skolos padengimo lygis išliks bent 1,3.

Beje, reikia turėti mintyje, kad pagal obligacijų programą bendrovė gali išleisti obligacijų už 20 mln. Eur, dabar siūlomos 10 mln. Eur dydžio yra tik pirmoji dalis.

Taigi, savo mastais tai nėra smulki pasiskolinimo ambicija.

Prisipažinsiu, kad dar giliau į naudotų automobilių prekybos perspektyvas, šios bendrovės plėtros ir finansinių rodiklių projekcijas jau nebesigilinau dėl vienos paprastos priežastis: investicija man atkrito jau viename pirmųjų įsivertinimo etapų – vertinant, kam skolini.

Kad nerizikuočiau ieškiniais, nesiplėsiu. Tiesiog, kaip ir „Eleving Group“ IPO atveju, aš pats asmeniškai neinvestuosiu į „Longo Group“ obligacijas būtent dėl to, kad nepasitikiu šio verslo pagrindiniais akcininkais. O ir bendrovės finansiniai rezultatai pernelyg neįkvepia.

Mąstykite savo galva, o bemąstydami, galite dar kokį vieną kitą buvusį „DelfinGroup“ ar jau dabar ir šviežiai iškeptą „Eleving Group“ akcininką, jeigu pažįstate, apklausti, ar patenkinti jie savo investicija.

Kaip šnekėjau su pažįstamais, dirbančiais prie investicinių produktų, obligacijas įskaitant, man susidaro nuomonė, kad čia gal tik truputį saugesnis kitaip įpakuotas tas pats „Eleving“ variantas...