Pilotų pranešimų apie GPS trikdžius – rekordiškai daug
Birželį pranešimų gauta beveik dvigubai daugiau nei gegužę ir 1,5 karto daugiau nei balandį, kai gauta atitinkamai apie 585 ir 447.
Lyginant su 2024 m., tuomet birželį pranešimų sulaukta 22 kartus mažiau (46).
„Jų gali būti ir daugiau, nes fiksuojame ne sutrikdymo atvejus, o iš pilotų gautus pranešimus apie tai“, – nurodo įmonės atstovė Ingrida Daugirdė.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pareiškė, kad naujausi duomenys kelia nerimą.
2024 m. iki spalio iš pilotų per mėnesį buvo gaunama po 25–55 pranešimus. Vėliau jų ėmė daugėti.
„Skaičiai neraminantys, nes tai (vyksta – VŽ) ne tik Lietuvoje. Tas pats Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje. Antra – veikia ne tik oro navigaciją. Kalbėjausi su Algiu Lataku (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovu – BNS), jis sako, kad tokie patys trikdžiai eina ir laivavedžiams. Bet jie, kaip ir pilotai, turi įvairių sistemų. Esu kalbėjęs ne su vienu kolega iš Viduržemio jūros šalių regiono, ten irgi laivai ir lėktuvai susiduria“, – kaba ministras.
E. Sabučio teigimu, GPS signalus, kurie trikdomi, galima keisti alternatyvomis. Tai galima būtų įteisinti visoje Europos Sąjungoje (ES).
„Jų yra geresnių, bet brangesnių, todėl GPS signalų naudojimas itin paplitęs, jis paprastas, nebrangus. Didžiausias laimėjimas būtų, kad bent jau ES lygmeniu būtų suvokta, kad nedings tie trikdžiai, Rusija ir Baltarusija ir toliau piktybiškai elgsis, ir priimtų įpareigojimą turėti alternatyvių ryšio ar navigacijos kanalų“, – tvirtina E. Sabutis.
Darius Kuliešius, GPS ryšio trikdžius fiksuojančios RRT tarybos pirmininko pavaduotojas, teigia, kad palyginus 2024 m. trikdžių mastas augo nuosekliai, o 2025 m. jų intensyvumas išlieka stabiliai aukštas.
Trikdžiai – iš Kaliningrado
Pasak D. Kuliešiaus, 2025 m. pradžioje pirmą kartą fiksuoti GPS trikdžiai žemės paviršiuje vakarų Lietuvoje ir pasienyje su Karaliaučiaus sritimi. Taip pat pradėtas fiksuoti poveikis laivybai – Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje.
„Skirtingais laikotarpiais pasienyje su Karaliaučiumi fiksuoti ir trukdžiai mobilaus ryšio stotims. Be to, gauname pranešimų apie trikdžių poveikį kitose srityse, kur naudojamos navigacijos paslaugos“, – nurodė RRT atstovas.
Pasak jo, visi 2025 m. Lietuvoje fiksuoti GPS trukdžiai kyla iš Karaliaučiaus srities teritorijų. Jų poveikis apima ir viso regiono valstybių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos – oro erdves bei Baltijos jūrą.
Kaip D. Kuliešius teigė LRT radijui, RRT yra nustačiusi 10 trikdžių kėlimo vietų Karaliaučiaus srityje.
„Esame tiksliai nustatę, iš kur Rusija tuos trikdžius kelia. Pagėgiai yra netoli tos vietos, kur kitoje sienos pusėje yra vienas iš trikdžių šaltinių. Paskutinę pusę mėnesio jis nėra labai aktyvus“, – kalbėjo RRT atstovas.
GPS trikdžiai, pasak D. Kuliešiaus, paprastai veikia nuolat, tačiau laikui bėgant gali kisti jų intensyvumas, veikimo konfigūracija ir geografinės zonos.
Trukdo nusileidimams
I. Daugirdė, be kita ko, nurodė, kad įmonė šiemet fiksavo 16 atvejų, kada orlaiviams reikėjo sukti antrą ratą prieš nusileidžiant. Aštuoni iš jų buvo susiję su GPS sutrikimais.
Pernai tokių atvejų buvo 15, iš kurių penktadalis buvo susijęs su GPS signalo trikdymais.
„Oro navigacija“ atstovės teigimu, lėktuvo antro rato sukimas yra gana įprastas manevras, kurį gali lemti skirtingos aplinkybės: orlaivio techninės problemos, sunegalavęs keleivis, kliūtys aerodrome, vėjas ar kitos oro sąlygos.
„GPS trikdymas esmingesnių problemų nekelia, nes tuomet pilotai gali vadovautis antžeminės navigacijos įrangos siunčiamais patikimais signalais, kurie leidžia tiksliai ir saugiai kilti, skristi bei leistis orlaiviams“, – teigė I. Daugirdė.
Kreipėsi į EK
Lietuva ir 13 Europos Sąjungos valstybių paragino Europos Komisiją (EK) imtis visų politinių, diplomatinių ir teisinių priemonių, siekiant stiprinti tarptautinį spaudimą Rusijos ir Baltarusijos režimams, įskaitant sankcijas asmenims ir subjektams, susijusiems su tyčiniu Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) signalų trikdžių sukėlimu.
VERSLO TRIBŪNA
Prekės, kurias kasdien randame parduotuvių lentynose, sunkvežimiais nukeliauja tūkstančius kilometrų. Siekdama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir kartu užtikrinti žemas kainas pirkėjams, „Lidl“ diegia tvaresnius logistikos sprendimus – nuo aplinkai draugiškesnio kuro alternatyvų iki atsakingo maršrutų optimizavimo ir asortimento planavimo. Šie sprendimai leidžia ne tik mažinti poveikį aplinkai, bet ir efektyvinti procesus, kurie prisideda prie mažų kainų lentynose.
Verslams susiduriant su iššūkiais, kaip užtikrinti efektyvų, ekonomišką ir tvarų krovinių gabenimą į įvairias Europos rinkas, tinkamiausią sprendimą gali pasiūlyti kelių transporto rūšių – geležinkelių ir kelių – derinimas. Intermodaliniai pervežimai leidžia nepriklausyti nuo vieno transporto būdo, gerokai sumažinti transportavimo kaštus ir CO2 emisijas, be to, tinka tiek dideliems, tiek ir mažesniems kroviniams, vežamiems konteineriuose ar puspriekabėse. Verslams tai reiškia didesnį pasirinkimą ir lankstumą bei konkurencinį pranašumą, padedantį augti tarptautinėse rinkose.
Prieš beveik dvidešimt metų, kai dauguma lietuvių dar nebuvo net pagalvoję apie pirkinius internetu, ambicinga komanda ryžosi eksperimentui – sukurti e. parduotuvę. Idėja buvo prekiauti viskuo – nuo avalynės iki aksesuarų. Ir tuo metu tinkamiausias pavadinimas pasirodė toks, kuris pabrėžtų, kad… parduotuvė dirba 24 val. per parą. Taip gimė „Open24“ – e. parduotuvė, dabar labiausiai žinoma dėl išskirtinio „Crocs“, „Reima“, „Keen“ ir kitų prekių ženklų asortimento.
Lietuvos grūdų derlius šiais metais arti rekordinio – nuimta per 8 milijonų tonų, daugiausia dėl padidėjusių pasėlių plotų. Tačiau lietinga vasara kėlė ir iššūkių – didelė dalis derliaus labiau tinkama pašarui, o tai keitė prekybininkų išankstinius pardavimų planus ir privertė peržiūrėti kainas bei laviruoti tarptautinėse rinkose.
Pažymima, kad tai nėra atsitiktiniai incidentai, o sistemingi, pasikartojantys ir tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama sutrikdyti stabilų regiono infrastruktūros, ypač susisiekimo, funkcionavimą.
E. Sabučio teigimu, liepą ši iniciatyva aptarta EK Aviacijos darbo grupėje: „Komisija jau suprato, kad kažkas vyksta“.
Pasak jo, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) pareiškė susirūpinimą dėl situacijos.
„Įteikė Rusijai, negaliu sakyti, kad notą, bet, tarkime, raštą, kad trikdote GPS signalus ir galimai pažeidžiate Čikagos konvenciją. Nurodyta per 30 dienų pateikti pasiaiškinimą. Rinksimės į ICAO asamblėją rudenį ir, jeigu turėsime jėgų, galime pripažinti, kad yra tarptautinės teisės pažeidimas“, – kalbėjo ministras.
Vasario pabaigoje prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius yra sakęs, kad orlaivių skrydžius pastaraisiais mėnesiais apsunkinę GPS signalų trikdžiai yra susiję su Rusijos veikla ginantis prieš Ukrainos atsakomuosius smūgius į Rusijos teritorijoje esančius objektus, tačiau nėra specialiai nukreipti prieš Lietuvą.
