Susisiekimo ministerija siūlo apmokestinti papildomus 2.750 km Lietuvos kelių
Papildyta Seimo narių A. Butkevičiaus, V. Ąžuolo, R. Kuodžio komentarais
„Matome ir žinome, kad kelių būklė negerėja, tiltų būklė blogėja, finansavimas nedidėja. Būklę reikia gerinti, tiltus atstatinėti. Kaip viena iš alternatyvų yra mokamų kelių tinklo išplėtimas, tų lėšų surinkimas ir nukreipimas į infrastruktūros ir kelių gerinimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė Tomas Pilukas, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos vyriausiasis patarėjas.
„Tikslas yra krovininį transportą, tranzitinį transportą per Lietuvą nukreipti į tuos kelius, kurie yra pritaikyti tokiam transportui“, – komitete kalbėjo Marius Švaikauskas, valstybės valdomos kelių įmonės „Via Lietuva“ vadovas.
Pasak jo, bendrovė gavo informacijos iš savivaldybių, jog tranzitu vykstantys vilkikai, vengdami kelių mokesčio, važinėja jiems nepritaikytais keliais. Todėl, pasak „Via Lietuvos“ vadovo, padidėjo „rajoninių ir krašto kelių degradacija“.
„Dabar jie apvažinėja šituos kelius, jiems ir CO2 išmetimai didėja. Bet jie nemoka kelių rinkliavos. Su šiuo paketu mes juos „palydėsime“ į tinkamą kelią, nes jiems geriau važinėti, kurie yra mokami. Išstumsime juos iš rajoninių ir krašto kelių“, – kalbėjo M. Švaikauskas.
T. Piluko teigimu, apmokestinamų kelių tinklą siūloma išplėsti trimis etapais.
Pirmuoju etapu tinklas būtų praplėstas 1.150 kilometrų ir 21 keliu, antruoju – 830 kilometrų ir 16 kelių, trečiuoju – 770 kilometrų ir 19 kelių.
„Magistraliniai keliai jau apmokestinti. Dabar siūlome apmokestinti (...) krašto kelių tinklą. Rajoniniai keliai kol kas lieka neapmokestinti. Vietinių kelių niekas neapmokestina, įstatymas numato, kad jie negali būti apmokestinti“, – komitete sakė T. Pilukas.
Anot jo, preliminariai skaičiuojama, jog įgyvendinus visą plėtrą, pajamos iš kelių mokesčio padidėtų iki maždaug 100 mln. Eur. Palyginimui, šiemet, valstybė tikisi gauti 69–70 mln. Eur
A. Butkevičius: finansinis efektas bus minimalus, o triukšmo per Lietuvą – daug
Biudžeto ir finansų komiteto narys demokratas Algirdas Butkevičius sakė, kad apmokestinus daugiau kelių būtų surinkta nedidelė pinigų suma, be to, toks žingsnis sulauks didelio pasipriešinimo.
„Pagal šitą programą biudžetas pasipildys 40 mln. Eur. Finansinis efektas, rezultatas bus minimalus, o triukšmo per Lietuvą bus labai daug“, – teigė A. Butkevičius.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas sakė, jog išplėtus apmokestintų kelių tinklą nebeliktų alternatyvų komerciniam transportui keliauti nemokamais keliais.
M. Švaikauskas akcentavo, jog tokia alternatyva visada bus, tačiau siekiama, kad sunkiasvoris transportas nevažiuotų per gyvenvietes, rajonų keliais.
V. Ąžuolas taip pat pabrėžė, kad 2026 metais atsiradus elektroninei kelių rinkliavos sistemai, vadinamajam e. tollingui, keliskart išaugs kelių apmokestinimas, kurį išplėtus mokamų kelių tinklą mokės ir daugiau tarpmiestinių autobusų.
„Autobusų parko pavyzdys: pasiskaičiavo iškart, kas bus, kai bus e. tollingas. Dabar už vinjetę moka apie 1.000 Eur, tada mokės 4.000 Eur, važiuodamas tais pačiais maršrutais. Tada kiek turės kainuoti autobuso bilietas, jau nebeaišku“, – komitete sakė V. Ąžuolas.
Savo ruožtu konservatorius Raimondas Kuodis tikino, kad apskritai keliais turėtų važiuoti kuo mažiau vilkikų, o kroviniai turi būti gabenami traukiniais.
M. Švaikauskas pripažino, jog dėl naujos e. tollingo sistemos vilkikų ir autobusų paslaugos brangs, todėl viliamasi mažinti krovininio transporto srautus keliuose bei skatinti prekių vežimą geležinkeliu: „Mūsų pačių tikslas lygiai toks pat.“
Pasak T. Piluko, po diskusijų Vyriausybės nutarimo projektą ministerija aptars su socialiniais partneriais bei parengs galutinį pasiūlymo modelį.
Šiuo metu Lietuvoje yra 19 mokamų magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekia apie 1,7 tūkst. kilometrų. Kelių naudotojų mokestį moka tik komercinis transportas – vilkikai, tarpmiestiniai autobusai.
