Tvarumo strategija transporto sektoriuje: nuo reguliavimo iki praktikos

Klimato kaitą sustabdyti siekianti Europos Sąjunga (ES) pasitelkia vis daugiau reguliacinių priemonių, kurios skatina valstybes ir verslą rūpintis tvarumu bei pereiti prie klimatui neutralios veiklos. Kaip to siekti sekasi transporto sektoriui, kuris šiuo metu yra atsakingas už 31,2 proc. pasaulio anglies dvideginio emisijos? Kokį vaidmenį, skatinant ir įgyvendinant pokyčius, atlieka bankai? Diskutuoja Eglė Šimė, krovinių vežimo geležinkeliu bendrovės „LTG Cargo“ generalinė direktorė, ir Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

Anot E. Šimės, transporto sektorius jau seniai suprato, kad privalo tapti pokyčių dalimi. todėl LTG tvarumą įvardija kaip visos įmonių grupės strategijos atspirties tašką.

„Esame apsibrėžę misiją – jungti žmones ir verslus tvaresnei ateičiai. Tvarumas nėra viena iš daugelio mūsų įvardijamų vertybių; jis – visos įmonių grupės strategijos pagrindas“, – pabrėžia E. Šimė.

Ji teigia, kad mažinant išmetamo CO2 kiekį, geležinkeliui tenka itin svarbus vaidmuo. Pavyzdžiui, šiuo metu vienas svarbiausių transporto sektoriui iškeltų tikslų – pasiekti, kad iki 2030 m. 30 proc. daugiau kaip 300 km keliais vežamų krovinių būtų gabenama geležinkeliu ar kitų rūšių tvaresniu transportu.

„Tai reiškia, kad krovinių gabenimas turi būti kombinuotas, jungiantis geležinkelio, oro, vandenų ir kelių transportavimo priemones. Pavyzdžiui, mes turime maršrutą, kuris jungia Kauną su Duisburgo terminalu Vokietijoje. Tai – puikus kooperavimosi pavyzdys, kaip kelių transportu į Kauną atvykęs krovinys ilgesnį nei 1500 km maršrutą yra gabenamas geležinkeliu, o paskui išvyksta į uostą arba toliau vėl yra gabenamas keliais“, – kaip į tvarumo grandinę įsilieja transportavimas geležinkeliais pasakoja E. Šimė.

Vadovė priduria, kad vis daugiau gabenimo paslaugomis besinaudojančių ir pirmąkart kombinuotą krovinių gabenimą pasiryžusių išbandyti bendrovių kreipiasi į „LTG Cargo“.

„Kartą per metus klientams, kurie renkasi tokius intermodalinius pervežimus, išduodame sertifikatus, kuriuose yra paskaičiuota, kiek CO2 pavyko sutaupyti. Žinome, kad klientai sertifikatus naudoja, norėdami įrodyti gamintojams, jog krovinius gabena kombinuotu būdu, nes didieji gamintojai to jau pradeda reikalauti“, – teigia E. Šimė.

T. Jonušauskas pritaria, kad didieji gamintojai, norėdami išlikti rinkos lyderiais, iš tiekėjų reikalauja vis daugiau tvarios veiklos įrodymų.

„Visiems aišku, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos tiesiogiai koreliuoja su klimato atšilimu. Klimato atšilimas turi įtakos biosferai, biosfera daro įtaką visuomenei, nuo visuomenės tiesiogiai priklauso ekonomika“, – kodėl svarbu būti pokyčių dalimi aiškina T. Jonušauskas.

Anot jo, klimato kaita, su ja susiję šiuo metu vykstantys itin dinamiški reguliaciniai ir kasdienio gyvenimo pokyčiai yra tokie, iš kurių dabartinė visuomenė, taip pat – verslai, institucijos ir bankai mokosi.

„Kai kalbame apie tvarumą, visa finansinė industrija yra įrankis, per kurį Europos centrinis bankas savo reguliaciniu cunamiu bando pasiekti užsibrėžtus tikslus. Šiuo atveju bankų galia pasireiškia per kapitalo prieinamumą bei ribojimą ir per jo kainą“, – teigia jis.

Kokias tvarumo kryptis „LTG Cargo“ įgyvendina šiuo metu ir kam ruošiasi ateityje? Kaip visam transporto sektoriui sekasi siekti neutralumo klimatui ir ko trūksta, kad pokyčiai būtų ryškesni? Kodėl tvarumą verslas ir finansinės institucijos turi vertinti kaip konstruktyvią rizikos valdymo priemonę? Daugiau išgirskite „Verslo tribūnoje“.

0 Komentarai