Ką verslas sužinojo apie save per karantiną?

Reklama publikuota: 2021-06-22
Vytautas Staugaitis, „Lewben“ verslo konsultacijų paslaugų partneris, „Strategy Labs“ vadovas.
svg svg
Vytautas Staugaitis, „Lewben“ verslo konsultacijų paslaugų partneris, „Strategy Labs“ vadovas.

Nešvaistykime gerų galimybių, kurias atneša didelės krizės. Nors pasaulinė pandemija ir karantinas verslą supančiojo, kartu verslininkai gavo paskatą ieškoti netikėtų sprendimų išgyventi.

Vadovai, įmonių savininkai didžiausius pokyčius išgyveno keliose srityse. Tai – veiklos planavimas, sprendimų priėmimas, komanda ir technologiniai sprendimai. Karantinas suteikė verslui galimybę išbandyti naujų veikimo būdų. Kai kurie jų pasiteisino, kai kurie ne, vienose organizacijose įgyvendinti pokyčiai liks, kitose viskas grįš į senas vėžes. Į ką svarbu atkreipti dėmesį atslūgus pandemijai ir traukiantis karantino ribojimams?

Veiklos planas – kuriam laikui planuoti?

Komforto zonoje organizacijos galėjo planuoti veiklą trejus ar penkerius metus į priekį, o per pandemiją visi pamiršo ilgalaikius planus, pradėjo galvoti, kaip gyvens kitą mėnesį – ateitis tapo labai neapibrėžta.

Šis pokytis nebūtinai geras, bet jis priminė, kad rinkos, logistika, žaliavos, paklausa – tai, kas planuojant veiklą atrodo apibrėžta, nėra konstanta. Viskas gali sugriūti per naktį dėl geopolitinių, stichinių nelaimių ir (ar kas nors šią riziką anksčiau vertino rimtai?) pandemijų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tokiais atvejais, sudarant trumpalaikius planus, reikia daugiau lankstumo, mobilizuotos komandos, greitų, ne visada ilgai svarstytų sprendimų. Pandemijos pamoka – rizikos visada egzistuoja, todėl, net ir planuojant veiklą kelerius metus į priekį, reikia būti pasiruošusiems keisti planus čia ir dabar.

Pandemijai traukiantis, kurį laiką didelė dalis organizacijų vis dar iš inercijos kurs trumpalaikius planus. Tačiau krizės praeina, jų poveikis pasimiršta, o ilgalaikio plano ir strategijos poreikis išlieka. 

Sprendimai – greiti ar kokybiški?

Sprendimų priėmimas organizacijoje – dar vienas procesas, kurį pandemija pakeitė iš esmės.

Karantino metu nebuvo kada diskutuoti, konsultuotis, tartis, svarstyti, ieškoti kompromisų – priimti sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę teko čia ir dabar.

Tai paskatino pokyčius, dėl kurių organizacijos dar nebuvo tvirtai apsisprendusios arba tiesiog atidėliojo. Geriausia iliustracija – skaitmeninimas. Ne vienas prekybininkas puoselėjo planus anksčiau ar vėliau pradėti el. prekybą, o per karantiną kai kurie sugebėjo dvejus metus į priekį planuotą el. prekybos projektą įgyvendinti per porą mėnesių.

Sugebėti greitai priimti sprendimus yra gerai, bet kyla rizika, kad ne į visus aspektus atsižvelgta, ne viskas įvertinta, o rezultatas – nepasiteisinę kai kurie sprendimai. Vis dėlto geriau priimti sprendimą ir suklysti negu nieko nepadaryti ir nepasimokyti.

Pradėti kažką naujo – geras dalykas, kurį pandemija iš tiesų paskatino. Vis dėlto čia svarbus ir požiūris: ar tai tik sprendimas „darykime kažką“, ar realus pokytis, vykdomas ne tik dėl pandemijos, bet ir kuriant pridėtinę vertę organizacijai. Tai parodo, kad svarbus ne tik sprendimų priėmimo greitis, bet ir kokybė, ilgalaikė nauda.

Organizacijose yra neišnaudotų galimybių paspartinti sprendimų priėmimo procesą ir karantinas iš dalies padėjo šį potencialą atskleisti.

Komanda – lojali ar reikli?

Karantinas atskleidė, kas yra kas organizacijoje – parodė žmones, dirbančius išvien tuomet, kai organizacijai to labiausiai reikia. Kita vertus, ir darbuotojams tai buvo proga pajusti vienybę ir susitelkimą – tai kiekvieno personalo vadovo svajonė.

Ekstremalios situacijos atskleidžia daug informacijos apie komandą, žmones, organizacijos sveikatą.

Karantino pradžioje darbuotojai neskaičiuodami darbo valandų dirbo siekdami įveikti krizines situacijas, įgyvendinti pokyčius. Vienu atveju tai buvo darbuotojų perkėlimas į nuotolines darbo vietas, kitu – strateginiai įmonės sprendimai. Visi dirbo vieningai.

Gyvenimui grįžtant į senas vėžes, dalyje organizacijų ir komandų vienybė išblės, bet dalyje organizacijų komandos tai priims kaip išmoktą pamoką ir išnaudos kaip naują kolaboravimo aspektą, padedantį organizacijai sparčiai augti.

Technologijos – kas už ekrano?

Galiausiai technologijos. Per karantiną tapo normalu sudaryti sandorius nesusėdus prie stalo, negalint įvertinti kūno kalbos, net neapžiūrėjus, pavyzdžiui, perkamos gamyklos ar kito objekto.

Iš pradžių atrodo, kad tai patogu – niekur nereikia keliauti. Vaizdo konferencijos ištrina atstumus ir laiko skirtumus – visos technologijos tai leidžia: nuo virtualiosios realybės pristatymo, bendro dokumentų redagavimo iki elektroninių parašų.

Tačiau buvo nemažai derybų, pasibaigusių nesėkmingai būtent dėl to, kad patyrę vadovai, gebantys daug informacijos gauti netiesiogiai iš kūno kalbos, mimikų, tam tikrų aplinkos ženklų, šios galimybės neteko.

Ką pasiūlyti grįžtantiems klientams?

Nėra aišku, kada pandemija atsitrauks, ar bus dar didesnių ligų protrūkių ir karantino apribojimų. Ateitis vis dar tokia pat neapibrėžta ir neprognozuojama, kaip ir prieš metus, kai pandemija prasidėjo. Pasaulyje tiekimo grandinės vis dar sutrikusios ir jaučiamas žaliavų trūkumas, todėl kai kurie gamintojai, atnaujinę gamybą, gali būti priversti ir vėl ją stabdyti.

Tokią situaciją gali lemti ir pašokusi paklausa – jeigu įmonė, atsivėrus galimybėms, prisiims pernelyg daug įsipareigojimų, gali būti sunku juos įvykdyti, o dėl to gali kentėti reputacija.

Atsidarius parduotuvėms, grįžę pirkėjai jau dabar dažnai neranda tokio prekių pasirinkimo, prie kokio buvo įpratę prieš pandemiją. Tai suprantama – įmonėms buvo sudėtinga planuoti atsargas, ypač sezoninių prekių. Nusivylę pirkėjai gali nebegrįžti, todėl labai svarbu valdyti jų lūkesčius – dėmesio klientams reikia daugiau nei kada nors anksčiau.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vidaus auditoriaus vaidmuo valdant įmonių rizikas Verslo tribūna

Besikeičianti verslo aplinka, globalios permainos ir neįprastos pandeminės aplinkybės įmonėms kelia naujų...

Lewben Akademija
2021.09.22
Atitiktis reguliavimui „fintech“ sektoriuje: į ką svarbiausia atsižvelgti Verslo tribūna

„Fintech“ sektorius – itin gyvybingas ir daug žadantis, bet, kaip rodo praktika, konkurencingi ir...

Lewben Akademija
2021.09.02
Asmens duomenų apsaugos pažeidimų grėsmės vykdant pinigų plovimo prevenciją Verslo tribūna

Šiuo metu jau nieko nestebina, kad, norint atidaryti banko sąskaitą ar atlikti pavedimus finansų įstaigose,...

Lewben Akademija
2021.08.31
Naujasis ES kriptorinkų reguliavimas – iššūkiai konkurencijai ir ES konkurencingumui Verslo tribūna

Kriptoturto rinkų reguliavimas – vienas iš skaitmeninių finansų darbotvarkės klausimų, keliančių karštas...

Lewben Akademija
2021.08.26
Tvarumo svarba šiandieniniame verslo pasaulyje Verslo tribūna

Šiemet kovą Europos Sąjungoje įsigaliojęs naujas reguliavimas dėl tvarumo keičia žaidimo taisykles finansų...

2021.08.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku