VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
Vilniuje tęsiasi tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“.
Šiemet raktinis festivalio žodis yra „erdvės“, tad jame svarstoma apie išorines ir vidines mūsų erdves. Festivalio programą tradiciškai sudaro Tarptautinė programa, Lietuvos teatro vitrina ir „Sirenų“ klubas, ji visa skelbiama čia.
Spalio 4 d. prasideda šiuolaikinio kino festivalis „Lokys, liūtas ir šakelė“, pristatantis ryškius filmus, rodytus svarbiausiuose Europos kino festivaliuose – Berlynalėje, Kanuose, Venecijos ir San Sebastiano.
Ketvirtajame, nuosekliai augančiame festivalyje, bus parodyta 16-a ilgametražių ir vienas trumpo metražo filmas. Kaip tik tiek, kiek patiktų nuolat dejuojantys dėl didžiųjų lietuviškų festivalių – „Kino pavasario“ ir „Scanoramos“ – praktiškai neaprėpiamos pasiūlos.
Filmų geografija – nuo Azijos iki Lotynų Amerikos. Svarbiausia šių metų naujovė – keturios programos: „Tyros sielos“, „Didžiųjų spindesys“, „Tikra ir netikra“ bei „Tik suaugusiems“.
Visos festivalio programos ir filmai – „Facebook“ paskyroje.
Spalio 4–13 d. festivalis vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Utenoje ir Anykščiuose. Festivalis yra socialiai atsakingas, tad programoje bus seansų, pritaikytų kurtiesiems, o atrenkant filmus nepamirštos paauglių bei senjorų auditorijos, kuriai bus skirti ir specialūs seansai. Visuose miestuose filmai bus rodomi vienu metu, o seansai su angliškais titrais – daugumoje kino teatrų.
Spalio 4–6 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyksta šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’24“. Jos programoje – 300 menininkų, 67 šiuolaikinio meno galerijos, 15 institucijų iš 14-os šalių.
Pasak mugės rengėjų, šį rudenį ypač laukiami svečiai – menininkai iš Šiaurės Europos, kartu su mūsiškiais permąstysiantys estetikos, politikos, statistikos pozicionavimo klausimus, kuriuos kelia priklausomybė vienam ar kitam regionui. 15-ojoje „ArtVilnius’24“ dalyvauja Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ukrainos, Lenkijos, JAV, Lietuvos menininkai ir jų darbai.
Tradiciškai, mugę lydi festivalis „Art After Hours“ – 4 d. nuo 18 val. 13-a galerijų mieste kviečia į susitikimus su menininkais ir kuratoriais, nuo 20 val. – ekskursija su menotyrininku per penkias miesto galerijas.
„ArtVilnius“ organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacija, jos vadovė – Diana Stomienė, meno vadovė – Sonata Baliuckaitė. Informacija ir programa čia.
Spalio 4–6 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera.
86-erių Philipas Glassas (JAV), vadinamas vienu įtakingiausių mūsų laikų kompozitoriumi, parašė 23 operas, iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo atlikta.
„Teatras daug metų klajojo, ieškodamas savo tapatybės, keisdamas pavadinimus ir gyvavimo formas, įsikurdamas įvairiose erdvėse, be veiklai tinkamo pastato, ir gyvuodamas tik idėjos vedinų žmonių dėka. Ph. Glasso opera „Kelionė” yra veikalas, vertai galintis atvesti Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą į naująjį kelionės etapą – gyvavimą naujuose teatro rūmuose“, – sako Audronė Juozauskaitė, teatro vadovo pavaduotoja menui
Anot paties kompozitoriaus, operos „Kelionė“ siužetas pasakoja „apie atradimus ir atradėjus – tuos bebaimius žmones, kurie nuo pat žmonijos istorijos pradžios savo noru ir net be jokio apgailestavimo palikdavo jiems pažįstamą, saugų pasaulį, beatodairiškai nerdami nežinomybėn pasitikti savo ateities“.
Klaipėdoje operą pastatė italų režisierė Chiara Osella ir choreografas bei režisierius Carlo Massari, pirmąją jos premjerą diriguos maestro Dante Santiago Anzolini, į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą sugrįžtantis po 30-ties metų. Europoje, JAV, Pietų Amerikoje ir Pietų Afrikoje kuriantis maestro yra pelnęs tarptautinį pripažinimą ypatingomis vėlyvojo romantizmo repertuaro ir XX a. muzikos interpretacijomis, garsėja kaip mažiau žinomų ir jaunų kompozitorių muzikos atradėjas.
Spalio 5 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) koncertas „Didingieji romantikai“, solo violončele grieš Maximilianas Hornungas (Vokietija).
Programoje – R. Wagnerio operos „Lohengrinas“ uvertiūra, R. Shumanno Koncertas violončelei ir orkestrui a-moll, op. 129, G. Mahlerio Simfonija Nr. 5.
Koncertas ypatingas tuo, jog LNSO (orkestro vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas) diriguos maestro Victorienas Vannostenas, trejiems metams tapęs LNSO pagrindiniu kviestiniu dirigentu. Maestro studijavo fortepijoną Paryžiaus konservatorijoje, dirigavimą Paryžiuje ir Helsinkyje; šiuo metu yra Danieliaus Barenboimo asistentas Berlyno teatre „Staatsoper Unter den Linden“.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Dirigentas apdovanotas Prancūzijos Respublikos ordinu už nuopelnus Prancūzijos kultūrai.
Spalio 7 d. Vilniaus ir Kauno kino žiūrovai turės itin retą galimybę pamatyti Holivudo aukso amžiaus simbolį – filmą „Vėjo nublokšti“.
Prieš daugiau nei 80 m. režisieriaus Victoro Flemingo sukurtas filmas „Vėjo nublokšti“ („Gone with the Wind“, 1939) pagal Margaret Mitchell romaną – tai kinematografinis įvykis, suformavęs Holivudo aukso amžių ir padaręs didžiulę įtaką kino industrijai.
Pasak Martino Scorsese's, „Vėjo nublokšti“ ir „Kasablanka“ yra du svarbiausi komercinės Holivudo studijų sistemos laimėjimai.
„Nors nesakyčiau, kad tai geriausi kada nors sukurti filmai, tačiau jie puikiai atspindi, ką geriausio galėjo pasiūlyti studijos ir prodiuseriai. Šis filmas vis dar turi tą senojo Holivudo magiją, kažką, kas sužadina fantaziją, kai tik pamatai tuos vaizdus“, – pristatydamas šį filmą Amerikos kino institute yra sakęs M. Scorsese.
Įdomu: Vivien Leigh, atlikusi Scarlet O'Hara vaidmenį, buvo pasirinkta iš daugiau nei 1.400 pretendenčių. Tai buvo vienas svarbiausių kūrybinių sprendimų, nes jos suvaidinta Scarlet tapo ikoniniu kino personažu. Ne mažiau įsimintinas yra Clarko Gable'o Rhetto Butlerio vaidmuo. Prikaustanti jo ir V. Leigh chemija ekrane tapo viena stipriausių filmo sėkmės priežasčių ir įtvirtino juodu kaip vieną garsiausių kino duetų.
„Vėjo nublokšti“ tapo vienu labiausiai apdovanotų filmų kino istorijoje. Jis pelnė 8 „Oskarus“, tarp jų – ir geriausio filmo apdovanojimą. Nors filmas sukurtas daugiau nei prieš 80 metų, jis iki šiol išlieka vienu finansiškai sėkmingiausių filmų, atsižvelgiant į infliaciją, o Rhetto Butlerio citata „Atvirai kalbant, mano brangioji, man nerūpi“ (angl. „Frankly, my dear, I don’t give a damn“) tapo viena iš labiausiai atpažįstamų citatų kino istorijoje.
Specialius seansus „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje ir Kaune rengia KINFO kino klubas „Pamatyk kine“.
Vilniaus dailės akademijos (VDA) „Titaniko“ parodų salėse Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) atidarė antrąją XVIII Tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės dalį, pirmoji vyksta Kaune.
Vilniškę parodą sudaro dvi kolekcijos – Baltijos šalių menininkų ekspozicija, kuruojama doc. Medos Norbutaitės ir Arvydo Žalpio, bei Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų menininkų apdovanojimų nominantų kūrinių ekspozicija „Vidiniai pasauliai“, kuruojama Andros Orn.
„XVIII-osios tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės Baltijos šalių kolekcija buvo formuojama atsižvelgiant į šio projekto koncepciją. Kauno paveikslų galerijoje ir VDA parodų erdvėje „Titanikas“ eksponuojami skirtingų kartų latvių, estų bei lietuvių menininkų kūriniai atliepia tapybos turinio ir formos tendencijas, parodo jų mąstymą, tapybinės raiškos atradimus ir tai, kas jiems aktualu, kas juos dirgina, jaudina šiandien...“, – sako kuratorė M. Norbutaitė.
Trienalės pirmoji dalis Kauno paveikslų galerijoje (Donelaičio g. 16) pristato šiuolaikinius Šiaurės šalių, Lenkijos ir Lietuvos menininkus, be to, Kaune, galerijoje „Meno parkas“, veikia satelitinė paroda, joje eksponuojami menininkų iš Prancūzijos ir Ispanijos darbai.
Tapybos trienalės paroda Kaune veiks iki spalio 27 d., Vilniuje – iki lapkričio 2 d.
VŽ primena: Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), veikia Baltijos šalių šiuolaikinio meno trienalė.
Šių metų Baltijos trienalės kuratoriai Tomas Engelsas (Belgija) ir Maya Tounta (Graikija) parodą pavadino „Ta pati diena“. Parodoje dalyvauja per 50 menininkų iš įvairių pasaulio šalių, aktyviai kūrusių skirtingais laikotarpiais.
Paklausta, kokie buvo didžiausi kuratoriniai iššūkiai derinant dabartinį meną su šių metų trienalėje gausiais istoriniais kūriniais, Maya Tounta sakė:
„Visuomet labai įdomu iš naujo permąstyti senus kūrinius naujame kontekste. Ne visų kūrinių autoriai gyvi ir ne visuomet galima pasitarti dėl eksponavimo, tačiau kai kurių menininkų mes prašydavome grįžti į praeitį ir permąstyti savo kūrinius galvojant, kaip jie kurtų juos šiandien. Taip kai kuriuose kūriniuose atsirado mikropakeitimų, o kartais kūriniai likdavo nė kiek nepakitę.“
Paroda veiks iki 2025 m. sausio 12 d.
Neįprastoje vietoje, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Šiltnamių g. 29) 1 aukšto centriniame koridoriuje, eksponuojama menininko Liudo Parulskio sukurta 35 m ilgio skaitmeninė nuotrauka „Vilnius. Neris. Kita pusė“.
Nuotraukos atsiradimą šioje erdvėje lėmė du faktoriai. Pirmasis yra akivaizdžiausias – tai paties menininko lankymasis ligoninėje ir ėjimas koridoriumi į procedūras, fiksuojant, kaip begaliniai ilgas atstumas ligos pradžioje, neprarasdamas ilgio, sutrumpėja į lengvai įveikiamą atkarpą ligos pabaigoje. Antruoju faktoriumi tapo ligoninės gydytojų pasiūlymas menininkui kaip nors koridorių papuošti. L. Parulskis, įvertinęs siūlomos erdvės apimtis ir, ypač jos ilgį, suprato, kad šią interjero savybę būtina įvietinti per netoliese tekančią upę. Šitaip būtų išlaikoma ligoninių puošimo menu tradicija (per peizažus) bei atsirastų naujas pranešimas, sintezuojantis dirbtinio ir gamtinio (upės) koridorių patirtis, kurias gautų natūraliausi žiūrovai – ligoniai, jų lankytojai ir gydytojai, įvairiais greičiais eidami arba vežami gigantišku koridoriumi.
Menininkas panoraminę nuotrauką padarė per metus, iš vieno upės kranto fotografuodamas kitą. Procesas vyko važiuojant dviračiu, plaukiant baidare ir einant pėsčiomis. Gautą ekspedicinę patirtį L. Parulskis panaudojo sukurdamas didžiausių pavojų, laukiančių keliautojo paneriu, reitingą: 1. Palaidi šunys; 2. Nežinojimas, ką sakyti pažadintiems benamiams; 3. Užlipimas ant narkomaninio įrankio; 4. Erkės; 5. Dilgėlės.
Į 35 m ilgio nuotrauką tilpo 15 km Neries kranto nuo pirmojo Valakampių paplūdimio iki Lazdynų, 13 tiltų, dvi salos. Sumontavus kadrus į vieną nuotrauką paaiškėjo, kad Vilnių, žiūrint iš upės perspektyvos, sudaro du trečdaliai miško, todėl šį sąlyginai monotonišką vaizdą menininkas pagyvino paslėptais (bet surandamais) artefaktais, tiek istoriniais, tiek ir fantastiniais, pristato parodą nežinomas autorius.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje (Naugarduko g. 10/2) – Icchoko Mero mėnuo.
Šį spalį muziejus skiria Katastrofą išgyvenusiam, vėliau dėl kūrybos varžymų iš sovietijos pasitraukusiam rašytojui Icchokui Merui (1934–2014). Paskaita ir ekskursijos lietuvių bei anglų kalbomis primins ypatingą jo gyvenimo ir kūrybos istoriją.
Muziejuje vyks ekskursijos šeimoms, tarptautinis seminaras, klasikinės muzikos koncertas, kiti renginiai. Informacija ir registracija į ekskursijas – čia.
Spalio 9 d. 17 val. LNDM Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17) atidaroma paroda „Marc Chagall. Gimtinės ilgesys. Keramika ir gobelenai“.
Tai itin didelio susidomėjimo sulaukusios LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vykusios parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ tęsinys, kurio centre – garsaus litvako dailininko Marco Chagallo (1887–1985) darbai.
Atidarant parodą dalyvaus prancūzų meno istorikė ir kuratorė Ambre Gauthier, audimo meistrės Yvette Cauquil-Prince sūnus, dailininkas Darius Hecqas-Cauquilas, keramikos konservatoriai Sandrine ir Benoit Coignard?ai.
Paroda veiks iki 2025 m. rugsėjo 30 d.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ kartu su žygeivius vienijančia organizacija „TrenkTuras“ spalį ir lapkritį kviečia įveikti „Neringos iššūkį“ – keturis naujus solo žygius.
Turizmo profesionalai sukūrė įkvėpiančius maršrutus po Neringos gyvenvietes Nidą, Preilą, Pervalką ir Juodkrantę.
„Nidos iššūkis“ kvies žygiuotojus įveikti beveik 10 km maršrutą, kuris driekiasi romantiškosios Parnidžio kopos papėde, per istorinį Mirties slėnį, link garsiosios Nidos sklandytojų mokyklos ir seniausios akmens amžiaus gyvenvietės, takais iki Thomo Manno memorialinio muziejaus.
„Preilos iššūkis“ tęsiasi beveik 15 km per Preilos ir Karvaičių kopas, nerijos aukščiausiąją Vecekrugo kopą bei Ožkų ragą.
„Pervalkos iššūkis“ driekiasi aplink ramybe alsuojančią Pervalką, o maršruto ilgis – šiek tiek daugiau nei 10 km.
„Juodkrantės iššūkis“ – apie 9 km žygis, vedantis per šimtmečius augančios Juodkrantės sengirės takus, Juodkrantės švyturį, Griekų daubą, unikalią garsų gaudyklę ir medinių skulptūrų ekspoziciją „Raganų kalnas“.
Daugiau informacijos – čia.
