VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“, bei Klaipėdoje tęsiasi tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). 

Rugsėjo 27 d. savo sudarytą programą „Prašomės lauk!“ festivalyje pristatys jaunieji kino kuratoriai. Projekte dalyvaujantys moksleiviai visą mėnesį žiūrėjo VDFF filmus ir atrinko keturis, kuriuos, jų nuomone, sieja asmens ir bendruomenės laisvės temos.

Į programą „Prašomės lauk!“ pateko trumpametražis filmas „Namelis ant ratų“ (rež. Ansis Epners), pasakojantis apie drąsą priešintis sovietiniam režimui ir vangiai aplinkai; „Dahomėja“ (rež. Mati Diop, 2024) – filmas, atidaręs šių metų VDFF festivalį, kviečiantis pamąstyti, kaip kultūros paveldo netektis veikia šiuolaikinį žmogų pokolonijinėje šalyje; „Mėlynas „Pelikan“ (rež. L?szlo Cs?ki, 2023), vaizduojantis Vengrijos posovietinę visuomenę; „Virš kapų pakilęs vėjas“ (rež. Travis Wilkerson, 2024) – apie sudėtingus istorinius įvykius buvusioje Jugoslavijoje ir vis dar juntamą jų įtaką. 

VDFF programa čia.

Vilniuje tęsiasi tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“. Šiemet raktinis festivalio žodis yra „erdvės“, tad jame svarstoma apie išorines ir vidines mūsų erdves.

Tradiciškai, festivalio programa suskirstyta į tris blokus: tarptautinį, lietuviškąjį ir „klubinį“. Pastarojo renginiai nemokami, artimiausias – rugsėjo 28 d. po Mindaugo tiltu įvyksianti 6 val. trukmės „Airos“ šokio teatro meninė akcija „Rusiška ruletė“ – karo absurdiškumo ir beprasmybės atitikmuo. 

• Tarptautinė „Sirenų“ programa – čia. 
• Lietuvos teatro vitrinos programa – čia. 
• „Sirenų“ klubo programa – čia. 

Rugsėjo 27 d. 19 val. Vilniuje, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salėje, – 36-ojo sezono pradžios koncertas. 

Pirmąjį sezoną renovuotoje salėje pradedantis orkestras jo pradžiai simboliškai pasirinko G. Mahlerio Antrąją simfoniją, dar žinoma kaip „Prisikėlimo“. 

„Ši simfonija – kartu ir asociacija su LVSO koncertų salės prisikėlimu naujam gyvenimui“, – sakė orkestro vadovas, maestro Gintaras Rinkevičius. G. Mahlerio Antroji simfonija – tai monumentalus penkių dalių ciklas, skirtas sopranui, mecosopranui, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui. Jos premjera įvyko 1895 m. Berlyno filharmonijoje, diriguojant pačiam kompozitoriui. 

Kūrinį atliks Ieva Barbora Juozapaitytė, Justina Gringytė, Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Roberto Šerveniko, ir LVSO, diriguojamas maestro G. Rinkevičiaus. 

„Visa G. Mahlerio simfoninė kūryba yra nuostabi ir gili, bet ypatingos dvi simfonijos – Aštuntoji ir Antroji. Aštuntąją mes pasirinkome atlikti LVSO koncertų salės atidarymo koncerte šių metų kovą, o Antrąją – naujojo sezono pradžiai“, – sako G. Rinkevičius. 

Rugsėjo 28 d. 16 val. G. Mahlerio Antrąją simfoniją LVSO, Kauno valstybinis choras ir tie patys solistai atliks Plungėje, Žirgyno koncertų salėje, Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio uždarymo koncerte. Šis renginys nemokamas. 

Jeigu tektų keliauti pro ar į Plungę – Žemaičių dailės muziejuje, Mykolo Oginskio rūmuose, iki gruodžio 31 d. veikia IX pasaulio žemaičių dailės paroda. Verta pamatyti. Daugiau informacijos – čia. 

Rugsėjo 28 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) sezono pradžios koncertas „LNSO svečiai. Jinhyung Park, Bartosz Nowak, Varšuvos filharmonijos choras“. 

„Svajojau būti pianistu nuo tada, kai pradėjau groti“, – yra sakęs pianistas Jinhyungas Parkas, kurį Lietuvos publika įsidėmėjo IX Tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų konkurse 2023-iaisiais, jaunuoliui iš Pietų Korėjos tapus jo nugalėtoju. 

Su meno vadovo ir vyr. dirigento Modesto Pitrėno diriguojamu LNSO koncertuos ir svečiai iš Lenkijos – „Grammy“ laimėtojas Varšuvos filharmonijos choras ir talentingasis tenoras Bartoszas Nowakas. 

Publikos laukia įspūdinga simfoninės muzikos sezono atidarymo programa – trys skirtingos namų temos įkvėptos muzikinės istorijos: Ludwigo van Beethoveno uvertiūra „Namų pašventinimas“, J. Parko su LNSO interpretuojamas F. Mendelssohno Pirmasis koncertas fortepijonui ir K. Szymanowskio simfonija „Daina apie naktį“. 

Rugsėjo 28, 29 d. Vilniuje numatomi eismo ribojimai: šeštadienio vakarą organizuojamas labdaros bėgimas „Run for Light“, skirtas Ukrainai palaikyti, sekmadienį – vienas didžiausių „Ėjimo“ renginių.

Šeštadienį, rugsėjo 28 d. vyks labdaros bėgimas „Run for Light“, skirtas palaikyti Ukrainą. Bėgimo dalyviai 19.30 val. rinksis šalia pastato Rinktinės g. 1, o 20.30 val. su policijos palyda bėgs Rinktinės g., per Karaliaus Mindaugo tiltą, T. Vrublevskio g., Gedimino pr. iki J. Tumo-Vaižganto gatvės, apsisuks ir grįš tuo pačiu maršrutu iki pastato Rinktinės g. 1.

Renginio metu viešasis transporto eismas nebus ribojamas, tačiau gali pasitaikyti vėlavimų. Daugiau informacijos apie paramos bėgimą  čia.

Sekmadienį, rugsėjo 29 d., nuo 6 iki 20 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas nuo Vytauto iki A. Mickevičiaus g. sankryžos, Žvėryno tiltu, A. Goštauto gatvės dalyje nuo A. Tumėno g. iki J. Jasinskio g., taip pat Gedimino pr. atkarpoje nuo A. Goštauto g. iki Gynėjų g.

Su pakeistomis maršruto trasomis galima susipažinti čia, daugiau informacijos apie „Ėjimą“ –  čia. 

Rugsėjo 29 d. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus (Vilniaus g. 24) atveria „Edukacijos menę“ – lankytojai kviečiami į nemokamus kūrybinius užsiėmimus.

LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus pristato naują įtraukią kūrybiškumo erdvę – „Edukacijos menę“. Pietiniame muziejaus korpuse atveriamoje erdvėje vyks edukaciniai užsiėmimai įvairių amžiaus grupių ir poreikių lankytojams: ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikams, jaunimui, šeimoms, suaugusiesiems, senjorams, specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. 

Nuo rugsėjo 29 iki spalio 11 d. lankytojai kviečiami nemokamai išbandyti veiklas „Edukacijos menėje“, į kūrybinius susitikimus būtina iš anksto registruotis. Daugiau informacijos čia. 

Vilniuje, „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43), atidaryta olandų menininko Reino Jelle's Terpstra paroda „Roberto F. Kennedy laidotuvių traukinys – žmonių akimis“. 

Prieš keletą metų vizualiojo meno kūrėją Reiną Jelle Terpstrą (g. 1960 m.) sužavėjo amerikiečių fotografo Paulo Fusco nuotraukų serija „RFK Funeral Train“. 1968 m. birželio 8 d. Fusco įsėdo į vadinamąjį laidotuvių traukinį, kuriuo iš Niujorko į Vašingtoną buvo vežami ką tik nužudyto Roberto F. Kennedy (RFK) palaikai. Iš lėtai judančio traukinio Fusco nukreipė fotoaparatą į dešimtis tūkstančių palei bėgius išsirikiavusių gedinčių amerikiečių, atėjusių atiduoti pagarbą populiariam senatoriui ir kandidatui į prezidentus. 

R. J. Terpstra itin susidomėjo tuo, ką matė ir ką fotoaparatais, kuriuos buvo galima pamatyti Fusco nuotraukose, užfiksavo žmonės. Ieškodamas nuotraukų ir medžiagos, kurią gedintiesiems pavyko nufilmuoti pravažiuojant traukiniui, Terpstra paskelbė žinutes vietiniuose laikraščiuose ir socialinėje žiniasklaidoje. Keliaudamas traukinio maršrutu, jis aplankė traukinių stotis ir beldėsi į žmonių duris. Remdamasis daugybe rastų vaizdų, jis atkūrė tai, ką pats vadina „matymu žmonių akimis“: ne profesionalaus fotografo traukinyje, o liudininkų, esančių palei bėgius, vaizdą.

Šiam projektui Terpstra sukūrė vizualią „laidotuvių traukinio“ maršruto rekonstrukciją. Parodoje eksponuojama instaliacija, sukurta iš originalių Terpstra surinktų žmonių nuotraukų ir filmų bei nuotraukų rinkinys, projektuojamas penkiuose ekranuose.

Pristatydamas savo seriją „Roberto F. Kennedy laidotuvių traukinys – žmonių akimis“, Terpstra JAV vizualinę istoriją papildė svarbiu skyriumi. Ši paroda anksčiau buvo rodoma 2018 m. San Francisko modernaus meno muziejuje, Tarptautiniame fotografijos centre Niujorke, Suomijos fotografijos muziejuje ir fotografijos festivalyje „Rencontres d’Arles“ (Arlio susitikimai). Kartu su paroda buvo publikuotas ir leidinys.

R. J. Terpstra yra olandų vizualaus meno kūrėjas, Groningeno Hanze taikomųjų mokslų universiteto, Minervos meno akademijos dėstytojas. 

Parodos atidarymo renginys su autoriumi R. J. Terpstra vyks rugsėjo 30 d., pirmadienį, 17.30 val. Paroda veiks iki spalio 26 d. 

Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, įėjimas iš Didžiosios g.) atidaryta Agnės Gintalaitės personalinė paroda „Ne mano ne fotografija“, arba DI generatorių klaidų meninis tyrimas „Besivejant skaitmeninę tiesą”. 

„Agnė Gintalaitė nekuria vaizdų. Ji kuria dalykus, kurie egzistuoja tik vaizduose. Ji bando įtikinti žiūrovą nepasitikėti „fotografiniu“ vaizdu, – sako prozininkė, poetė Paulina Pukytė. – Agnė Gintalaitė įsivietina į fotografijos galeriją su nefotografija, kuri atrodo kaip fotografija. Kas šios parodos autorius, o kas veikėjas? Kas objektas, o kas subjektas – gamta, žmogus ar dirbtinis intelektas? Kas rodo, o kas žiūri? Jei dirbtinio intelekto prašai „žmogaus“, gauni vyrą, o jei „moters“ – vyro žvilgsnį. Menininkės grumtynės su DI vaizdų generavimo lauke – tai grumtynės su nesuskaičiuojama daugybe kitų žmonių, su jų pasirinkimais, su daugumos nuomone, su masiniu skoniu („metastiliumi“ pagal Levą Manovičių), su socialiniais stereotipais, ir su dominuojančiu supratimu apie tai, kas yra menas. Vis dėlto kaip ir bet kuriame meno kūrinyje, svarbiausias čia yra tas, kuris daro sprendimus, kuris atsirenka. Paprastai atrenkami vaizdai be klaidų, bet Agnė šiame procese ieško būtent klaidų, o klaidos kuria hibridišką būvį, kuris virsta tam tikra vaizdine vidinės emocinės būsenos projekcija, jutiminiu ekologiniu nerimu, ribos tarp žmogaus ir gyvūno išnykimu. Agnė Gintalaitė renkasi klaidą. Klaida virsta išsigelbėjimu.“

Parodos darbai sukurti naudojant asmeninį fotografijų albumą ir generatyvines medijas.

Agnė Gintalaitė – menininkė, dirbanti su pre- ir postfotografiniais procesais, generatyviniu dirbtiniu intelektu, ready-made objektais, judančiu vaizdu ir garsu. 

Dar dvi fotografijų parodos – Gedimino Pranckūno „Dramblys, gaublys ir vaivorykštė“ ir Aušros Barysienės „Su saule“ – veikia netradicinėje parodų erdvėje Vilniuje, Bernardinų bažnyčios (Maironio g. 10) Bernardinų bendruomenės centre. 

A. Barysienės alternatyviosios fotografijos parodos pavadinimas „Su saule“ nesunkiai pakiša mintį apie antrąją šios parodos autorę – Saulę: autorės darbai sukurti šviesos pagalba, pasitelkus liumenogramos techniką, nenaudojant nei fotoaparato, nei ryškalo.

„Čia visą darbą atlieka saulė. Tačiau siekiant norimo rezultato, reikia daug eksperimentuoti. Daugybė faktorių lemia, kokias gausime spalvas, pustonius ar kontūrus, atvaizdas priklauso nuo fotopopieriaus amžiaus, kokybės ir net jo gamybos ypatumų, nuo saulės intensyvumo ir krypties, ekspozicijos trukmės, oro drėgnumo ir net nuo naudojamų augalų“, – aiškina autorė. 

Ekspoziciją užbaigia dar vieno alternatyvaus proceso, cianotipijos, darbai, kai akvarelinis popierius padengiamas tradiciniu cianotipijai skirtu tirpalu ir taip pat buvo ryškinamas saulėje.

Antroji paroda – G. Pranckūno fotografijų ciklas „Dramblys, gaublys ir vaivorykštė“ – primena sovietinės vaikystės atributus, mažosios architektūros elementus Vilniaus miegamųjų rajonų daugiabučių kiemuose. Į juos žiūrima be nostalgijos, kaip į specifinius aplinkos elementus, kurių funkcinį ir ideologinį krūvį išsklaidė laikas, nučiupinėjo suaugę ir vaikai, pakeitė gamta ir aplinka. 

Dramblys, vaivorykštė, raketa, gaublys – tai XX a. 7–9 dešimtmečio vaikų žaidimo aikštelių įrangos elementų pavadinimai. 

Pasak parodos autoriaus, jam buvo įdomu stebėti jų sąveiką su besikeičiančia aplinka, funkcijų kaitą ir lėtą, bet užtikrintą, keliavimą nebūtin. Kai kurių nuotraukose užfiksuotų objektų jau nėra. Atsiradimo metu tų aikštelių aplinka buvo plyna, dabar jos – medžių apsuptyje, beveik parkuose. Tos supynės, čiuožynės, karuselės ar laipynės suaugo su blokinės architektūros aplinka, sudarydamos savotišką vienovę. Ciklas sukurtas 2023–2024 m., fotografuota ano laikmečio fotokameromis. 

Abi parodos veiks iki spalio 15 d. 

Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje (Pilies g. 40) atidaryta paroda „Istorinis detektyvas: Ant mergužėlės perlų vainikas“.

Parodą jos rengėjai vadina „provokuojančiu kultūriniu iššūkiu“ ir kviečia pasvarstyti, ar mūsų kraštų upėse  galėjo būti perlų. Ar mūsų didikės galėjo puoštis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritorijoje surinktais vietiniais upiniais perlais? Galbūt lietuvių tautosakoje minimas perlų vainikėlis mena šiuos laikus? Kokia apskritai vainiko, karūnos paskirtis? 

Menininkės Linos Krasnovaitės-Siparienės perlų papuošalų rinkinys sukurtas šiuo metu pasaulyje jau praktiškai išnykusia istorine smulkiųjų perlų juvelyrikos technika. 

Parodos partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Kupiškio etnografijos muziejus, Marijampolės kraštotyros muziejus, Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus, ji veiks iki spalio 13 d. 

Kitą savaitgalį, spalio 5, 6 d. Antalieptėje, Inovatorių slėnyje, vyks „Zero Waste Fest 2024“. 

Renginio organizatoriai kviečia tuos, kuriems rūpi aplinkosauga, klimato kaita, tvarus gyvenimo būdas ir sveikesnė gyvensena. Festivalyje pranešimus skaitys klimato ir tvarumo ekspertai – klimatologas ir minimalizmo šalininkas Silvestras Dikčius, ekologas ir „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ steigėjas Nerijus Zableckis, Miglė Makuškaitė-Survilė, „Planet Positive“ tvaraus verslo agentūros įkūrėja. 

Renginyje vyks įvairios dirbtuvės, jų dalyviai galės praktiškai gilinti žinias bei įgūdžius. Socialinių inovacijų konsultantė ir Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Ieva Adomaitytė-Subačienė supažindins su Dizaino mąstysenos metodu, leidžiančiu kurti inovatyvius ir tvarius sprendimus. „Tvari vizija“ vadovė Justina Markevičienė ves interaktyvias dirbtuves apie klimato kaitos sistemą, o kūrybinių drabužių perdarymo dirbtuvės, kurias ves Agnė, jau šešerius metus gyvenanti be naujų drabužių, skatins atgaivinti senus, nebenaudojamus rūbus.