Nidoje prasideda tarptautinis Thomo Manno festivalis

Pasak prof. dr. Ruth Leiserowitz (Vokietija), Th. Manno festivalio tarptautinio kuratoriumo narės, pagal pirminę reikšmę, „viršūnė“ yra kalno viršūnė. Šis žodis buvo labai paplitęs ir populiarus vokiečių kraštovaizdžio poezijoje.

„Įkopti į viršūnę visada buvo kažkas, ko verta siekti. Šiuo požiūriu šis posakis puikiai tinka kultūrinių kraštovaizdžių temai, todėl galime savęs paklausti, kiek viršūnės yra svarbios mūsų kultūriniam kraštovaizdžiui, kiek viršūnės ir kalnų masyvai gali formuoti šiuos kultūrinius kraštovaizdžius – tiek tikrąja, tiek perkeltine prasme.

Jei nuo kultūrinio kraštovaizdžio pereisime prie literatūrinio kraštovaizdžio, šiais metais neišvengiamai susidursime su Thomo Manno romano „Užburtas kalnas“ šimtmečio jubiliejumi, o tai gali paskatinti mus susimąstyti, kiek vaizdo įtraukimas į kultūrinius kraštovaizdžius taip pat gali reikšti jų hierarchizavimą? Ar rimtoji literatūra žvelgia iš viršaus? Ar galime, norėdami išlikti „Užburto kalno“ tonacijoje, kalbėti „iš viršaus mums“ ir žvelgti į „žemumas“ iš viršaus?“ – apie festivalio temą kalba prof. dr. Ruth Leiserowitz.

Nuo aukštumų 

Pasak dr. Linos Motuzienės, Neringos muziejų direktorės, festivalio tema „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“ leidžia pagalvoti ir apie tai, kad „kiekvieno žmogaus gyvenimo kelio siekis yra viršūnė“. 

„Nemažai bus kalbama ir apie Thomo Manno gyvenimą ir kūrybą, o viršūnių čia – tiek gamtos, tiek asmenybių prasme, buvo tikrai daug. Kaip ir nusileidimų ar lygių horizontų“, – VŽ sakė dr. L. Motuzienė.

Liepos 13 d. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje festivalis ir prasidės nuo aukštumų – kompozitoriaus Dominyko Digimo (g. 1993) festivalio užsakymu sukurto kūrinio „Aukštumos“, kurį atliks dirigento Karolio Variakojo vadovaujamas orkestras. Pradžios koncertą ves muzikologė Vytautė Markeliūnienė, Muzikos progamos sudarytoja. Pasak V. Markeliūnienės, šių metų programoje yra „tiesiog daug vertingos, gražios, brandžios kamerinės muzikos“. Ir ne tik kamerinės. 

Kultūros kraštovaizdžių ir viršūnių temą įvairiais aspektais nagrinės Žodžio programos renginiai. 

Liepos 14 d. Th. Manno memorialiniame muziejuje temą „Emocijos viršūnėje“ aptars Maxo Weberio fondo prezidentė Ute Frevert (Vokietija) ir prof. dr. Ruth Leiserowitz. Liepos 15 d. istorikas Aurimas Švedas ir vertėjas Antanas Gailius kalbėsis apie paties Thomo Manno viršukalnę. 

Liepos 16-oji, rašytojo Thomo Manno pirmojo atvykimo į Nidą 1929 m. diena, kasmet minima kaip rašytojo bičiulių dieną. Šiemet numatytas susitikimas su Trento universiteto profesoriumi Luca Crescenzi (Italija), kuris su prof. dr. R. Leiserowitz kalbėsis apie „Svajonių sluoksnius Užburtame kalne“. Vyks ir Th. Manno kūrybos skaitymai bei susitikimas su festivalio rengiamo esė konkurso laimėtojais, jį ves Laurynas Katkus. 

Liepos 18 d. filosofė Nerija Putinaitė bandys rasti atsakymus į esminius klausimus – pokalbį pagal temą „Ar šiandien mums vis dar prasmingi Immanuelio Kanto atsakymai į klausimą „Kas yra Apšvieta?“, moderuos Nikodem Szczyglowski. 

Kino naktys 

Kino naktų programos žiūrovams Kuršių nerijos istorijos muziejuje liepos 15 d. bus parodytas režisieriaus Arnoldo Fancko filmas „Šventasis kalnas“ (1926, Vokietija, Veimaro respublika)

Pasak programos rengėjų, A. Fanckas šiuo metu yra beveik nežinomas net gimtojoje Vokietijoje ir retai minimas kino istorijos vadovėliuose. Nepaisant, kad buvo viena spalvingiausių ankstyvojo Vokietijos kino figūrų. Tarpukariu, kai vokiečių kinas garsėjo ekspresionistiniais kūriniais, A. Fanckas sukūrė ir išgarsino unikalų kalnų filmo žanrą (vok. Bergfilme) ir taip įkvėpė vieną pirmųjų realistinio kino krypčių.

Vienas žymiausių jo kūrinių „Šventasis kalnas“ pasakoja apie žavingą šokėją Diotimą (ją suvaidino kine debiutuojanti Leni Riefenstahl), mažame kalnų miestelyje ieškančią svajonių vyro. 

„Šventąjame kalne“ A. Fanckas pirmąkart įsileido moterį personažę į savo išimtinai vyriškų filmų pasaulį ir simboliškai supriešino vyriškąjį ir moterišką pradus, vizualiai susiejęs juos su kalnais ir vandenynu. Ir pats to nežinodamas padėjo pamatus vizualiai kino estetikai, kurią vėliau noriai pasisavins tuo metu dar tik bręstanti nacių ideologija. Kad ir ta pati Leni Riefenstahl, vėliau tapusi režisiere (ir mėgstamiausia Hitlerio režisiere) savo filmuose detaliai pritaikė A. Fancko sukurtus metodus ir kameros „žiūrėjimo kampus“.  

Išties, yra toks tylus šio festivalio uždavinys – visuomenei grąžinti vardus: žmones ir jų kūrinius. 

Be „Šventojo kalno“ bus parodyti Wernerio Herzogo „Fickaraldas“ (1982), Wimo Wenderso „Anselmas – laiko gaudesys“ (2023), Michaelio Kocho „Trys žiemos“, Aistės Stonytės „Mamutų medžioklė“. 

VŽ atkreipia dėmesį, jog festivalio metu bus rengiamos trys nemokamos ekskursijos su Aušra Feser, buvusia Kuršių nerijos nacionalinio parko vadove. Visa festivalio programa skelbiama čia.