VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Kovo 24, 25 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – baleto „Arlekino milijonai“ premjera. 

Spektaklį, paremtą 1900-aisiais sukurta ir užfiksuota garsiojo Mariuso Petipa choreografija, sukūrė Aleksejus Ratmanskis, iš Ukrainos kilęs choreografas. 

Vilniuje vyks pirmoji Europoje sukurtų „Arlekino milijonų“ premjera, šį spektaklį iki šiol buvo pastatęs tik Amerikos baleto teatras ir Australijos baletas. Savo darbą A. Ratmanskis vadina tyliu protesto manifestu prieš „baleto cirką“, kuriame svarbiausia, kiek aukštai virš galvos šokėjas gali iškelti koją arba kiek kartų sugeba apsisukti ore.

Baletas sukurtas pagal italų kompozitoriaus Riccardo Drigo (1846–1930) kūrinį, kuris, pasak „Arlekino milijonų“ muzikos vadovės, ukrainiečių dirigentės Margarytos Grynyvetskos, buvo „itin talentingas, nors mums ir nelabai gerai žinomas“. Anot dirigentės, „jis puikiai rašė šokiui, ir „Arlekino milijonų“ partitūra yra tiesiog nuostabi“. 

„Arlekino milijonai“ bus rodomi ir kovo 29, 30 ir 31 d., bilietai sparčiai tirpsta, jų galima įsigyti ir į šių metų gruodžio 13–16 d. numatytus spektaklius.

Kovo 24, 25 d. Valdovų rūmų muziejuje švenčiamas Johanno Sebastiano Bacho gimtadienis ir Europos senosios muzikos diena. 

Ta proga tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis pristatys spalvingą dviejų dienų programą, joje – šiuolaikinio šokio performansas, komiška opera, senųjų šokių pamoka. 

Programa skelbiama čia. 

Kovo 24 d. 20 val. Vilniuje, „3 PUB“ (Lakūnų g. 51) – reta proga pamatyti dokumentinį filmą „Lithuania. Back to 90’s, back to 1997’s“. Po filmo – Nėriaus A. Pečiūros koncertas. 

Pilnametražis muzikinis dokumentinis filmas pasakoja apie 1990–2000 m. Lietuvos kultūrą, muziką, žmones, jame skamba dešimtojo dešimtmečio pradžios lietuviškų undergroundinių elektroninės, alternatyvinės šokių ir roko muzikos grupių „Ars Nova“, „Tecnix“, „Rapo karaliai“, „Turbo Reanimacija“, „3 Blat“, UTV, „Shitas“ ir kitų dainos. 

Filme originaliai akcentuojami fenomenalūs dešimtmečio kultūriniai įvykiai, ir 1997-tieji, kai audiokasetėje buvo išleistas albumas „Vėjas“, jis ir bus pristatytas N. Pečiūros koncerte. 

Pasak vakaro rengėjų, filme „skaitmeninės kopijos nebus platinamos, jis niekada nepasirodys internete“. 

Kovo 25 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir jo vadovas smuikininkas Sergejus Krylovas atliks programą, skirtą savo bičiulio, charizmatiškojo italų kompozitoriaus, dirigento ir pianisto Ezio Bosso atminimui. 

Koncerte skambės E. Bosso, Peterio Warlocko ir Belos Bartoko kūriniai.

LKO narius su Ezio Bosso (1971–2020) siejo ne tik kūrybiniai ryšiai, bet ir artima bičiulystė. Muzikas labai vertino bendradarbiavimą su orkestru, o Lietuvos publika jį pasitikdavo ovacijomis.

„Ezio Bosso du kartus koncertavo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje su LKO ir S. Krylovu, grojo ir dirigavo jau sunkiai sirgdamas, bet švytėdamas ir įkvėpdamas visus aplinkinius. Tad prisimename jį ypač šiltai ir kartu su LKO kviečiame per muziką pagerbti šio mus jau palikusio menininko atminimą“, – sako Rūta Prusevičienė, Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė. 

E. Bosso kūryba įvairi: be muzikos teatrui, kinui, šokio trupėms, jis yra parašęs operų ir simfonijų, daugybę vokalinių ir instrumentinių opusų smuikui, altui, violončelei, kontrabosui, vargonams, fortepijonui, trimitui, trombonui, saksofonui, akordeonui. Kūrinių jam yra užsakę „Royal Opera House“, „New York City Ballet“, Vienos valstybinė opera, „San Francisco Ballet“, „Theatre du Chatelet“, kiti teatrai.

Kovo 25 d. 19 val. Vilniuje, kultūros komplekse „Sodas 2123“ (Vitebsko g. 23) – paramos Ukrainai koncertas „Šviesos!“. 

Dalyvaus Gabrielė Vilkickytė, „Baltasis Kiras“, „Superkoloritas“, „Kedrostuburas“ ir Lukas Pilkauskas. Pauzes keičiantis atlikėjams užpildys „padirbtas menotyrininkas“ Domas Raibys.

Visos už koncerto bilietus surinktos lėšos bus skiriamos asociacijai „Lygiai“, teikiančiai humanitarinę pagalbą Ukrainoje. 

Kovo 25 d. 10 val. Neringa savo gyventojus ir svečius kviečia į šventinę Šimtmečio giraitės sodinimo talką, ji vyks ties Juodkrante.

Šia iniciatyva siekiama įprasminti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, sykiu pareikšti padėką Kuršių nerijos apželdintojams ir miškininkams, kurių pastangomis buvo stabilizuoti smėlynai ir sukurtas UNESCO saugomas kultūrinis kraštovaizdis. 

Į šiaurę nuo Juodkrantės esančioje teritorijoje (1,6 ha plote) numatoma simboliškai pasodinti 2023 paprastųjų pušaičių ir vardinį Klaipėdos krašto ąžuoliuką. 

Informacija apie logistiką ir registraciją – čia. 

Iki kovo 26 d. vakaro Lietuvos miestuose vyksta tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“. 

Bilietų į kai kuriuos festivalio filmus dar yra, jo programa skelbiama čia. 

Be to, kovo 25 ir 26 d. trumpametražiai filmai bus rodomi MO muziejuje, kur suksis 9 valandų trukmės seansas. Jame bus rodomi 36 šių metų „Kino pavasario“ trumpametražiai filmai. Su tuo pačiu bilietu kiną MO bus galima žiūrėti dvi dienas. 

Kino kritikės Rasos Paukštytės įžvalgos apie šių metų festivalį – čia. 

Vilniuje, „Lewben Art Foundation“ (LAF) erdvėse Bernardinų g. 6, atidaryta Ukrainos menininko Nikitos Kadano parodą „Oda ir kiautas“. 

Menininkas Nikita Kadanas, gyvenantis Kyjive, savo pirmojoje personalinėje parodoje „Oda ir kiautas“ Vilniuje (re)konstruoja slėptuvę, kurioje dirbtinė aplinka susilieja ir formuoja gyvenamąją aplinką – kaip kvėpuojantį gyvą organizmą, su naujais organais, oda ir kiautu. 

„Tai, matyt, jautriausia paroda, kokią esame rengę „Lewben Art Foundation“ meno centre. Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone menininkas Nikita Kadanas šiame kultūros paveldo objekte, XV a. siekiančiose erdvėse, įkurdina bunkerį, o sovietmečiu čia suklotomis grindimis užkala langus. Paroda buvo kuriama specialiai šioms erdvėms, tai daro dar gilesnį įspūdį“, – sako Ugnė Bužinskaitė, LAF direktorė. 

N. Kadanas piešiniuose, tapyboje ir fotografijoje, objektuose, skulptūrose ir instaliacijose nagrinėja dabartinius socialinius bei politinius įvykius savo šalyje. Jis – menininkų grupės R.E.P. (Revolutionary Experimental Space – „Revoliucinė eksperimentinė erdvė“) narys ir vienas iš kuratorinės aktyvistų grupės „Hudrada“ įkūrėjų. 

Pastarosios N. Kadano parodos buvo surengtos KKKC Klaipėdoje ir MSL Lodzėje, Lenkijoje. Jo parodą „Shelter II“ („II slėptuvė“) kovo 14 d. atidarė garsus Italijos šiuolaikinio meno muziejus „Castello di Rivoli“ Turine. 

Parodos Vilniuje kuratorė – Justė Kostikovaitė, ji veiks iki balandžio 7 d., po jos būsimas privatus muziejus bus uždarytas remontui. 

Vilniuje, Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15), atidaryta paroda „Šaudyklė ir ruoželis“, joje savo kūrinius eksponuoja Morta Jonynaitė, Eglė Jauncems, Ieva Rojūtė, Anastazija Tamošaitienė.

Parodoje pristatomi nauji šiuolaikinių menininkių I. Rojūtės, M. Jonynaitės ir E. Jauncems kūriniai kalba ir kalbasi apie buvusio ir esamo pasaulių rūpesčius, džiaugsmus, viltis, nuojautas. Jiems antrina lietuvių liaudies artefaktai ir Anastazijos Tamošaitienės meno kūriniai iš „Židinio“ galerijos fondo. Šioje sutartinėje nėra vedančių balsų, veikiau nepertraukiamas gausmas kažko skausmingai artimo ir kartu dar nepažinto, rašo „artnews.lt“.

Parodos kuratorius – Paulius Andriuškevičius, ji veiks iki kovo 31 d. 

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaryta Artūro Šeštoko ambrotipų paroda "Portretas Nr. 21".

Joje – naujausias Artūro Šeštoko fotografijų ciklas „Portretas Nr. 21", pradėtas kurti 2018 m. Fotografijos atliktos naudojant archajišką šlapio kolodijaus metodą, o pateikti kūriniai vadinami ambrotipais. 

XIX a. antroje pusėje šlapio kolodijaus fotografijos būdas, išrastas anglo Fredericko Scotto Archerio, susiformavo kaip natūrali fotografijos technikos vystymosi stadija. Šiais laikais tai jau fotografijos išraiškos ir autoriaus pasirinkimo priemonė. „Portretas Nr.21" – tai ilgalaikis tęstinis kūrybinis projektas, skirtas sukurti mūsų laikmečio ir vietos gyventojų atvaizdus, pateikiant juos šiuolaikinio meno kontekste. Senoji fotografavimo technika atgaivinama ir pristatoma kaip specifinė „amžinybės estetika".

Paroda veiks iki balandžio 15 d. 

Kauno paveikslų galerijoje atidaryta nostalgiška paroda „Kartūno kodas. Alytaus medvilnės kombinato palikimas“.

 

Joje eksponuojami sovietmečiu Alytaus medvilnės kombinate, didžiausiame tekstilės kombinate Lietuvoje, sukurti audinių projektai ir pavyzdžiai, gamyklos audinių katalogai – margos raštų enciklopedijos, galinčios atkurti monochrominių vaikystės ir jaunystės fotografijų spalvas, sugrąžinti prisiminimus apie gėlėtas sukneles ar vaikystės miego patalus. 

Su margaspalvių audinių istorija „Kartūno kodas“ sugrąžina dar margesnius buvusių darbuotojų prisiminimus. Emocingoje ekspozicijoje – garsaus fotografo alytiškio Vytauto Stanionio ir jo kolegės Zitos Stankevičienės fotografijos, dokumentuojančios medvilnės kombinatą nuo pat statybų pradžios iki 2019 m. įmonės teritoriją nusiaubusio gaisro, nuo įžvalgių, sovietinius kanonus peržengiančių darbo, švenčių ir buities fotografijų iki įnirtingo 2007 m. darbuotojų streiko fotodokumentikos. Paroda „Kartūno kodas“ siekia atkoduoti Alytaus medvilnės kombinato palikimą ir šį kodą sugrąžinti kaip svarbų savasties genomą. 

Visos parodos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, kurio vienas padalinių yra Parodų rūmai, – čia.