VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Sausio 27, 28 d. Vilniuje tęsiasi šviesų festivalis. 

Vilniaus jubiliejui skirto festivalio pagrindiniu vizualinio identiteto akcentu tapo beveik iš bet kurio sostinės taško matomas, į pasaulio aukščiausių pastatų sąrašą įtrauktas 326 m aukščio Vilniaus televizijos bokštas.

Sostinės senamiestyje ir jo prieigose eksponuojama 18 šviesos meno kūrinių, plečiančių suvokimo ribas apie laiko, objektyvios tikrovės, optinės iliuzijos, materijos ir erdvės sampratas bei šiuolaikinių technologijų galimybes.

Daugiau informacijos – čia. 

Sausio 27, 28 d. Valdovų rūmuose – Vilniaus diena. 

Valdovų rūmai, kaip pagrindinė „kunigaikštiška institucija“, Vilniaus paminėjimo Gedimino laiškuose sukaktį švenčia beveik savaitę: pačiuose Valdovų rūmuose esančiame tikrajame Gedimino bokšte skaitomi jo laiškai, Didžiajame kieme atidengtas simbolinis Gedimino laiškas iš bronzos, virtuali realybė nukelia į Gedimino laikų 3D Vilnių, parodoje „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“ eksponuojami prieš 750 metų Pilies kalno papėdėje stovėjusio pastato fragmentai, išlikę valdovo aplinkos asmens daiktai.

Valdovų rūmų muziejaus edukatoriai į Vilniaus gimtadienio šventę kviečia šeimas su įvairaus amžiaus vaikais. Jiems skirtuose užsiėmimuose vaikai susipažins su Vilniaus pilių istorijos pradžia, prisimins Vilniaus įkūrimo legendą. Vyresnieji sveikins miestą kurdami atviruką ar rašydami laišką iš Vilniaus, kaip tai prieš 700 metų darė didysis kunigaikštis Gediminas. 

Vilniaus dienos Valdovų rūmuose programa skelbiama čia. 

Sausio 27 d. 18.30 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – ciklo „Susikalbėjimai Didžiojoje“ koncertas-susitikimas su Petru ir Luku Geniušais.

Kas, jei ne tėvas ir sūnus, gali paliudyti skirtingų kartų gebėjimą susikalbėti. Pianistus kalbins Gerūta Griniūtė.

Vienas žinomiausių Lietuvos pianistų P. Geniušas garsėja naujų išraiškos formų ieškojimais. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, jis rengia rečitalius ir koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje su orkestrais, kameriniais ansambliais, solistais. 

Jaunesnės kartos Geniušų muzikos dinastijos atstovas L. Geniušas taip pat yra vienas įdomiausių ir ryškiausių Lietuvos pianistų. Karjerą pradėjęs kaip prestižinių tarptautinių konkursų laureatas, jis daug koncertuoja Lietuvoje ir svetur. Pianisto atliekamas repertuaras itin platus – nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos, nuo solinių rečitalių – iki pasirodymų su orkestrais ir kamerinės muzikos.

Atėjus į susitikimą su P. ir L. Geniušais, galima aplankyti LMTA Centrinių rūmų antrajame aukšte veikiančią parodą „90 stabtelėjimų. Sugauk sėkmę!“, skirtą LMTA 90-mečio sukakčiai. 

Sausio 27 d. minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus (Naugarduko g. 10/2) šią dieną kviečia į teminius renginius ir ekskursijas Holokausto ekspozicijoje ir Samuelio Bako muziejuje. 

Sausio 27 d. 12 val. Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12) ekskursiją lietuvių kalba ves muziejininkė-ekskursijų vadovė dr. Šarūnė Sederevičiūtė. 

15 val. apžvalginę ekskursiją po Holokausto ekspoziciją anglų kalba ves muziejaus savanoris iš Austrijos Florian Edlinger.

Renginiai nemokami, daugiau informacijos muziejaus svetainėje. 

Sausio 27 d. Vilniaus muziejus (Vokiečių g. 6) atidaro naują parodą „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“. 

Joje eksponuojama miesto suvenyrų istorija nuo XVIII a. vidurio iki šių dienų – apie 450 objektų, kurie skiriasi tiek dydžiu, tiek paskirtimi – nuo katalikiško medalikėlio iki sieninio kilimo, nuo nuotraukų albumo iki rašalo sugertuko. Parodos kuratoriai tikisi, kad ji taps atspirties tašku tolesniems miesto suvenyrų tyrimams.

„Tokiose smulkmenėlėse atsispindi ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos istorija. Renkant medžiagą parodai gilų įspūdį paliko tremtinių, politinių kalinių sukurti rankdarbiai, kuriuose vaizduojamas Aukštutinės pilies kalnas. Nors vadinamojo Gedimino bokšto trečias aukštas buvo atstatytas prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, 1957 m. tremtiniai bokštą vis dar vaizdavo tokį, koks jis buvo tarpukariu – su optinio telegrafo antstatu. Tai suprantama – tolimuose Rusijos užkampiuose įkalinti žmonės neturėjo galimybės savo akimis matyti, kaip keičiasi miesto erdvės. Ir suvenyrai gali būti be galo iškalbingi“, – sako viena parodos kuratorė Rūta Miškinytė.

Parodoje eksponuojami ir šiandien pardavinėjami suvenyrai, primenantys kitų miestų gatvėse išdėliotus niekučius – magnetukus, ar puodelius, rankines. 

Sausio 28 d. 18.28 val. Vilniuje, kino klasteryje (Meistrų g. 12C) režisierius Donatas Ulvydas, kompozitoriai Kipras Mašanauskas, Jievaras Jasinskis, bei 20-ies profesionalių džiazo atlikėjų orkestras „Vilnius JJAZZ Ensemble“ mini Vilniaus 700-ąjį jubiliejų. 

Prie gausybės Vilniaus miesto savivaldybės, „Go Vilnius“ iniciatyvų prisidėjo ir 6-erius metus brandinta režisieriaus D. Ulvydo idėja Lietuvai priminti apie R. Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“.

Renginyje „Vilnius JJAZZ Ensemble“ atliks originalias K. Mašanausko ir J. Jasinskio kompozicijas, bus pristatyta lapkritį nufilmuota medžiaga. 

Durys prieš koncertą Vilniaus kino klasteryje bus atveriamos 17 val., kad atvykusieji galėtų pasidairyti po magija pulsuojančią kino aikštelę. Daugiau informacijos apie Vilniaus 700 m. sukakčiai skirtus renginius – čia. 

Sausio 28 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) su programa „Mozarto muzikos efektas“. 

LKO diriguos Martynas Stakionis, koncerte dalyvaus solistai Ieva Pranskutė (smuikas) ir Mislavas Brajkovičius (violončelė, Kroatija). Be Mozarto muzikos, skambės lietuvių klasiko Juliaus Juzeliūno poema-koncertas styginių orkestrui. 

W. A. Mozarto muzikos fenomeną radijo laidoje „Audiologai“ yra taikliai apibūdinęs kompozitorius Giedrius Kuprevičius: „Mozarto muzika turi tiek paslapčių, kiek kartų ją ir klausysi. Ji, kaip ir vaikystėje skaitytos pasakos, su metais atveria kitų prasmių, kitų minties sluoksnių, skelbia kitus klausimus ir laukia kitokių atsakymų.“ 

Šįkart LKO rengiamoje programoje skambės W. A. Mozarto Adagio ir Fuga c-moll styginiams, Sinfonia concertante smuikui, altui ir orkestrui Es-dur (Mislavo Brajkovićiaus adaptacija violončelei) ir Simfonija Nr. 36 C-dur („Linco“).

Vasario 1 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) ir pianistas L. Geniušas. 

34-ąjį gimtadienį minintis ir savo namų kol kas neturintis LVSO Nacionalinėje filharmonijoje pakvies išgirsti pianisto L. Geniušo atliekamą vieną žymiausių L. van Beethoveno kūrinių – Trečiąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui. Nors L. Geniušas jau seniai įsitvirtinęs kaip vienas įdomiausių ir savičiausių savo kartos menininkų, šiandien jo vardas vis garsiau skamba pasaulyje – 2022 m. kartu su operos soliste Asmik Grigorian pianistas pelnė prestižinį „Gramophone“ klasikinės muzikos apdovanojimą už jų bendrą darbą – Sergejaus Rachmaninovo romansų albumą „Dissonance“. L. Geniušas yra nuolat kviečiamas atlikti rečitalių garsiausiose pasaulio koncertų salėse, tokiose kaip Londono „Wigmore Hall“, Amstedarmo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“, „Louvre Auditorium“, Niujorko „Frick Collection“, Vašingtono „Phillips Collection“, Genujos „Teatro Carlo Felice“, Milano „Sala Verdi“ ir kitose.

Antrojoje koncerto dalyje LVSO, diriguojamas maestro G. Rinkevičiaus, tęs A. Brucknerio simfonijų ciklą ir atliks įspūdingos apimties ir gylio kūrinį – kompozitoriaus Aštuntąją simfoniją. 

Iki vasario 2 d. Vilniuje ir Kaune vyksta prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. 

Į festivalio programą įtraukta 11 filmų, beveik visi Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą. Daugelis jų įvertinti Kanų, Venecijos kino forumuose, įvairiose kategorijose nominuoti „Cezario“, svarbiausiems Prancūzijos kino apdovanojimams. 

Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ sausio 26–vasario 2 d. vyksta kino teatruose „Skalvija“ bei „Pasaka“ Vilniuje ir „Romuva“ Kaune. Programa skelbiama čia.

Iki vasario 12 d. Lietuvos miestuose gastroliuoja Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro baleto trupė. Ukrainos artistai parodys du skirtingus vaidinimus: baleto Gala koncertą bei spektaklį visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ brolių Grimų pasakos motyvais.

Pernai pavasarį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro organizuotos pirmosios Charkivo operos ir baleto teatro gastrolės padėjo profesionaliems ukrainiečių dainininkams, šokėjams, muzikantams ir jų šeimoms ištrūkti iš apšaudomo miesto. 

Šįkart į Lietuvą sugrįžta tik teatro Baleto trupė. Baleto Gala koncertas sausio 27 d. 18 val. rodomas Mažeikių kultūros centre, vasario 2 d. 18 val. – Tauragės kultūros centre, vasario 3 d. 18 val. – Plungės kultūros centre, vasario 4 d. 18 val. – Palangos koncertų salėje, vasario 7 d. 18 val. – Molėtų kultūros centre, vasario 8 d. 18 val. – Šiaulių kultūros centre.

„Snieguolė ir septyni nykštukai“ sausio 28 d. 17 val. rodoma Joniškio kultūros centre, vasario 1 d. 18.30 val. – Klaipėdos Žvejų rūmuose, vasario 5 d. 16 val. – Panevėžio bendruomenių rūmuose, vasario 9 d. 18 val. – Alytaus kultūros centre, vasario 10 d. 18 val. – Utenos kultūros centre, vasario 11 d. 17 val. – Šakių kultūros centre, vasario 12 d. 17 val. – Ukmergės kultūros centre. 

Vilniuje, galerijoje (AV17), atidaryta estų menininkės Lauros Pold personalinė paroda „Interpretuoti ir bendradarbiauti“.

Joje žinoma menininkė pristato naujausius savo kūrinius – tekstilės instaliacijas ir keramikos objektus, kuriuose susijungia žmonių, gyvūnų ir objektų istorijos. 

Tai, kaip tekstilė ar keramika bei įvairios žaliavos šiandien pasiekia menininką, yra glaudžiai susiję su tradicijomis, senaisiais amatais bei rankų darbu. Šios sąsajos atsiskleidžia natūralios vilnos ir keramikos darbuose, juose derinami folkloro ornamentai, ryškūs spalvų tonai ir šiuolaikinė forma. 

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3), atidaryta paroda „1 mln. žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“. 

„Mūsų tikslas – pakviesti šiandieninį žmogų atkurti Gintaro kelią ir sužinoti, kaip šis fenomenas įtraukė aisčių pasaulį į tolimuosius mainus, o tai skatino ne tik ekonomikos augimą, bet ir prisidėjo prie aisčių kultūros suklestėjimo. Vienas iš parodos tikslų – pabandyti kartu su lankytojais įsivaizduoti, kaip anuomet vyko kelionė, prasidėjusi Romoje ir pasibaigusi aisčių žemėse“, – apie parodos idėją yra pasakojusi jos autorė ir viena iš kuratorių Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė. 

Šios įstabios parodos dirbiniai, kurių bendra vertė per 1 mln. Eur, surinkti iš šešių Lietuvos ir devynių užsienio muziejų – Vienos meno istorijos muziejaus, Karnunto archeologinio parko (Austrija), Nacionalinio Akvilėjos archeologijos muziejaus (Italija), Zagrebo archeologijos muziejaus (Kroatija), Dolenskos Novo Mesto muziejaus, Posavjės Brežicių muziejaus, Ptujaus-Ormožo regioninio muziejaus (Slovėnija), Elbingo archeologijos ir istorijos muziejaus, Gdansko archeologijos muziejaus (Lenkija).

Paroda veiks iki kitų gegužės 8 d.