Kolekcininkams: medalyje įamžino Vytauto Didžiojo Sosto antspaudą

Medaliai nukaldinti iš 999 prabos metalų. Sidabrinio kaina – beveik 3.500 Eur, svoris – 1 kg, o vieną jų „Monetų namai“ padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui. 

Auksinių medalių kainos „Monetų namai“ neatskleidžia – jie buvo pagaminti specialiu kolekcininkų užsakymu ir visi trys jau rezervuoti. 

Medalyje atkartojamas vaizdas, buvęs ant Vytauto Didžiojo Sosto antspaudo. Jame Lietuvos valdovas pavaizduotas vienoje rankoje laikantis kalaviją, o kitoje – LDK herbą.

Literatūroje jis dažnai vadinamas majestotiniu. Tačiau tokiais įprastai laikomi tie, kuriuose vaizduojamos karališkosios regalijos – skeptras, valdžios obuolys, karūna. 

Pasak prof. Stanislovo Sajausko, LDK numizmatikos ir heraldikos tyrinėtojo, šiuo atveju Vytautas Didysis regalijų rankose nelaiko, todėl teisingiau jį būtų vadinti Sosto antspaudu.

„Nei vienas Vytauto paveikslas nebuvo nutapytas jam esant gyvam – visi įsivaizduojami. Vienintelis atvaizdas, padarytas, kai jis buvo gyvas, yra šis antspaudas“, – pristatydamas medalį Lietuvos nacionaliniame muziejuje kalbėjo profesorius.

Jame matyti ir kiti elementai: Trakų herbas – karys, laikantis rankose ietį ir skydą, nelietuviški elementai – meška ir kryžius.   

Tiesa, vis dar neaišku, ką simbolizuoja meška. Anot prof. S. Sajausko, buvo diskutuota, kad tai galėtų būti Žemaitijos herbas. Tačiau antspaudu naudotasi nuo 1407 m., kai Žemaitija priklausė ne Lietuvai, o vokiečių ordinui. 

„Iki šių laikų gerai išliko šeši Sosto antspaudai, kiti – aptrupėję. Vienas išlikęs variantas unikalus tuo, kad yra dvipusis. Vienoje pusėje – didysis Sosto antspaudas, kitoje – mažasis Vyčio, jis buvo naudojamas žemesnio rango sutartims tvirtinti“, – pasakoja numizmatikos tyrinėtojas.

Anot profesoriaus, yra išlikę devyni skirtingos išvaizdos Vytauto Didžiojo antspaudai. Dauguma jų – raudono vaško ir mažesni, tačiau Sosto – baltas ir didžiausias, – 105 mm skersmens.