Kur keliauti, kai keliauti negalime: vietinio turizmo idėjos
Pasak Snieguolės Valiaugaitės, „Keliauk Lietuvoje“ Turinio projektų vadovės, lankytinų objektų ir turizmo naujienų sąrašas pavasariop plėsis, dabar „Keliauk Lietuvoje“ ir Lietuvos turizmo informacijos centrai pristato 10 vietinio turizmo naujienų ir kviečia planuoti išvykas, kai bus panaikinti karantino suvaržymai.
Pernai liepą Panevėžio miesto savivaldybei paskelbus turizmo skatinimo projektų finansavimo konkursą, jį lamėjo VšĮ Panevėžio plėtros agentūra, pasiūliusi projektą „Pramoninio turizmo inicijavimas ir vystymas Panevėžyje“, kurio esmė – inovatyviai išnaudoti miesto pramonės ir kultūros paveldą.
Už 48.200 Eur projektą įgyvendinusi agentūra kviečia pažinti miesto istoriją ir paveldą lankantis linų, muilo, stiklo, konservų ir cukraus fabrikuose, mėsos kombinate ir vėjo malūne.
Palangos kurhauzasXIX a. viduryje grafai Tiškevičiai, plėtodami Palangą kaip kurortą, suvokė, jog miestelis gali pasiūlyti kur kas daugiau nei nakvynės, gydymo paslaugas ar pajūrio malonumus. XIX a. 8 dešimtmetyje, pagal ano meto Europoje vyravusią tradiciją, kurorte buvo pastatytas pirmasis restoranas–viešbutis–šokių, koncertų, vaidinimų salė – kurhauzas. Niokotas, sudegęs kurorto simbolis pernai atgijo – įrengta teatrui pritaikyta amfiteatrinė salė, puošni reprezentacinė erdvė renginiams, pastarojoje atkurtas grafų Tiškevičių gyvenamojo laikotarpio interjeras.
Patefonų muziejusBiržų rajone, A. Podėnienės kaimo turizmo sodyboje, surinkta įspūdinga įvairių laikmečių patefonų kolekcija.
2021 m. čia bus įgyvendinama edukacinė programa „Patefonų istorijos ir muzika prie arbatos“.
Greta Jurbarko įrengta pėsčiųjų trasa galima prasieiti 17 km po Karšuvos girią. Maršrutas prasideda visai šalia istorinio Lietuvos miestelio Viešvilės. Viešvilės rezervate galima pamatyti, kaip atrodo žmogaus rankos nepaliesta gamta, jei pasiseks – išvysti briedžių, tauriųjų elnių, šernų. Paėjus toliau – aukščiausios Lietuvoje žemyninės kopos. Tai – Kaskalnio draustinis. Kadaise čia buvo jūros dugnas, slinkdami ledynai ir suformavo šį ypatingą trasos kraštovaizdį.
Naminė duona VilkaviškyjeVilkaviškio bendruomenė, 2020 m. pradėjusi įgyvendinti didelį projektą „Pagaminta Vilkaviškyje“, šiemet keliautojus kvies pažinti miestą per vietos produkciją: duonos kepimo edukacijoje išsikepti kepalėlį, dalyvauti sviesto mušimo pamokoje, Jono Basanavičiaus gimtinėje sužinoti, kaip daroma gilių kava, paragauti „Art Galcio“ fabriko ledų ir kt.
Kino teatras „Romuva“Šių metų vasaros pradžioje, po rekonstrukcijos, Kaune planuojama atidaryti vieną svarbiausių modernizmo architektūros objektų – istorinį kino teatrą „Romuva“. Pasak Kauno miesto turizmo ekspertų, į kino teatrą sugrįš ir kino seansai. Atidarymo proga planuojama minėti pirmojo Lietuvoje sukurto filmo 90-metį.
2021 m. Lietuvos kultūros sostinė NeringaIš Trakų Lietuvos kultūros sostinės vardą perėmusi Neringa šiemet žada tapti „Kultūros sala“.
Renginių – virtualių ir realių – „saloje“ netruks. Neabejotina, netruks ir lankytojų.
Druskininkuose – „Tech Spa“Druskininkai jau seniai yra įgavę kurorto ir tobulos vietos poilsiui statusą, tačiau dabar į šį miestą bus galima laikinai perkelti ir savo darbo vietą. Pavasariop mieste atidaroma unikali bendradarbystės erdvė „Tech Spa“ leis mėgautis tobulu balansu tarp darbo ir poilsio – dirbti bendradarbystės erdvėje ir gyventi patogiuose apartamentuose miesto centre.
Nidoje – nauja rekreacinė infrastruktūraŠiemet Nida dar labiau atsinaujino: atnaujinti Urbo kalno takai su atsiveriančiomis regyklomis ir atokvėpio suoleliais, o ties apsauginiu kopagūbriu sutvarkytas 1,7 km ilgio takas, pritaikytas ir žmonėms su negalia.
Paukščių stebėjimo namelis Plungėje
Pastaraisiais metais paukščių stebėjimas susilaukė didelio Lietuvos ir užsienio keliautojų dėmesio, todėl nenuostabu, kad 2020 m. vienas po kito ėmė kurtis vis daugiau paukščių stebėjimo namelių miškuose. Vienas tokių pastatytas Plungėje, Žemaitijos nacionaliniame parke, lankytojus pradeda priimti šiemet.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Suprantama, kad riešutais ir džiovintais vaisiais „Norfa“ prekiauja jau nuo pat pirmos 1997 m. Vilniuje atidarytos parduotuvės. Tačiau per beveik tris dešimtmečius prekyba šiais produktais išgyveno ne vieną evoliuciją, pasakoja Dainius Dundulis, šiandien 160 parduotuvių Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius bei vienas iš šio mažmeninio prekybos tinklo kūrėjų ir didysis akcininkas.
