VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Iki spalio 25 d. vyksta Vilniaus galerijų savaitgalis (VGS).

Kasmetinis renginys į meno maršrutus sujungė 36 erdves – privačias, menininkų ir nepriklausomų kuratorių bei organizacijų galerijas, muziejus, meno centrus – ir Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Baltąją salę buvusioje Astronomijos observatorijoje. 5-ajam VGS diriguoja naujas kuratorių duetas, jį lydi speciali paroda ir diskusijų programa. VGS rengėjai šiemet siekė „išplėsti Vilniaus galerijų savaitgalio lankytojų žinias apie tai, kaip šiuolaikinio meno lauke veikia skirtingi jo veikėjai – kuo muziejai skiriasi nuo meno centrų, projektų erdvės – nuo komercinių galerijų, menininkų valdomos erdvės nuo meno rezidencijų ir t. t.“.

„Manome, kad prasminga parodyti kiekvieno iš šių segmentų specifiką ir tarpusavio įtampas bei sąsajas.

nuotrauka::1

Galų gale, įdomu klausti, koks ir kodėl kiekvienoje iš šių erdvių eksponuojamas menas“, – sako renginio kuratorės menininkė Akvilė Anglickaitė ir menotyrininkė Dovilė Tumpytė.

VGS programa skelbiama čia.

Spalio 22 d. Nacionalinėje filharmonijoje prasideda aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“.

Spalio 22 d. festivalį pradės „Portland Percussion Group“ (JAV), atliksianti intriguojančią programą, kurioje – JAV kompozitorių Paulo Lansky, Douglaso Hertzo, Steveno Snowdeno opusai bei Philipo Glasso kūriniai iš garsiojo ciklo „Glassworks“, pritaikyti perkusiniams instrumentams.

Spalio 23 d. ten pat koncertuos britų muzikos garsenybė, charizmatiškasis „Grammy“ laimėtojas Colin Currie. Prieš 2 m. surengęs stulbinamą solinį „kūno perkusijos“ pasirodymą, šįsyk jis atvyko su savo mušamųjų virtuozų grupe „Colin Currie Group“. Koncerto programoje – Ph. Glasso ir Johno Lutherio Adamso kūriniai bei minimalisto Ryčio Mažulio opuso pasaulinė premjera.

Spalio 25 d. Filharmonijoje pirmą kartą Lietuvoje nuskambės legendinio Steve‘o Reicho šedevro „Drumming“ visų keturių dalių ciklas. Jį atliks „Portland Percussion Group“ ir „Colin Currie Group“, prisijungus keliems lietuvių atlikėjams.

Spalio 23,24 d. „Skalvijos“ kino centre Vilniuje tęsiasi čekų Naujosios bangos operatoriaus Jaroslavo Kučeros (1929–1991) kūrybos retrospektyva.

Paskirti retrospektyvą operatoriaus kūrybai – nedažnas įvykis. Tačiau J. Kučeros vaidmuo XX a. antros pusės čekų kine to vertas, – jis buvo vienas tų, kurie apibrėžė čekų Naująją bangą, besipriešinusią tuometinėje Čekoslovakijoje vykusiai normalizacijai.

nuotrauka::2

Kučeros meistrystė atsiskleidžia per spalvas. Jo darbai – puikūs pavyzdžiai, kaip spalva gali pasitarnauti vaizde. Čekų operatoriaus filmavimo technika pasižymėjo eksperimentavimu su kino medija, jis taikė specialiuosius efektus, filmams naudojo ir modernias, ir pirmųjų avangardistų technikas – koliažą, asambliažą, objektus. Retrospektyvoje „Jaroslavas Kučera: tarp eksperimento ir nostalgijos“ pristatomi trys filmai: „Mano gerieji kraštiečiai“ („All Good Compatriots“, 1969), „Nakties deimantai“ („Diamonds of the Night“, 1964) ir „Mes valgome Rojaus medžių vaisius“ („We Eat the Fruit of the Trees of Paradise“, 1969). Plačiau – čia ir „Facebook“ paskyroje.

Spalio 23 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Gintaro Rinkevičiaus, koncertuos jaunoji operos žvaigždė Justina Gringytė.

Solistė pakeis violončelininką Alexanderį Kniazevą, kuriam teko atšaukti koncertą dėl COVID-19 pandemijos. Klausytojai dėl to neturėtų smarkiai nusivilti – tarptautiniuose operos apdovanojimuose, kurie prilyginami šio žanro „Oskarams“, 2015 m. mecosopranas J. Gringytė buvo įvertinta kaip geriausia jaunoji solistė. Tarptautinės muzikos pasaulio bendruomenės pripažinimą solistė pelnė po įspūdingo vaidmens Anglų nacionalinėje operoje. Talentingąją solistę „The Times“ gyrė už „pribloškiančią balso techniką“, „The Scotsman“ žavėjosi jos gebėjimu tobulai valdyti sceną ir „vieną minutę būti valdinga, kitą – trapia“, o „The Bachtrack“ rašė, kad nuo dainininkės operoje „nebuvo galima atitraukti akių“.

nuotrauka::3

J. Gringytė, kaip ir tenoras Edgaras Montvidas, spalio 24-ąją Nacionalinėje filharmonijoje minėsiantis kūrybinės veiklos sukaktį, dirba didžiosiose Europos operos teatrų scenose – Londono karališkojoje „Covent Garden“, Anglų nacionalinėje operoje, Velso nacionalinėje operoje, Maskvos didžiajame teatre, Madrido karališkajame operos teatre, Palermo didžiajame teatre ir kt. Koncerte skambės C. Saint-Saenso, M. de Falla, M. Ravelio kūriniai.

Spalio 23 d., 18 val. Lietuvos Teatro sąjungos salėje (Teatro g., 8) – aktorės Rasos Rapalytės monospektaklis „Man ilgu“

Šis spektaklis – tai muzikinių laiškų istorija apie garbaus amžiaus moterį. Ar jos gyvenimas jau baigtas, o gal tik prasideda? Istorija sukurta remiantis Aldonos Ruseckaitės knyga „Žemaitės paslaptis“. Žemaitiškus tekstus perpins portugališkos dainos ir ritmai bei aktorės atliekamos Cezarijos Evoros dainos.

Spalio 24 d. 17 ir 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – „Simfoninė poema“, skirta solisto Edgaro Montvido kūrybinės veiklos 20-mečiui.

Londone reziduojantis, pasaulines operos teatrų scenas pakerėjęs lietuvių tenoras E. Montvidas koncertuos su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO). Proginiam vakarui E. Montvidas parengė E. Chaussono dainų ciklą „Meilės ir jūros poema“ ir C. Francko monumentalią simfoninę drobę Simfonija d-moll.

nuotrauka::4

Šis koncertas pavasarį turėjo baigti 79-ąjį Nacionalinės filharmonijos koncertų sezoną, taigi klausytojų anksčiau įsigyti bilietai galioja. Kad publika galėtų salėje susėsti saugiais atstumais, Filharmonija vieną koncertą skaido į du – „Simfoninė poema“ spalio 24-ąją skambės 17 ir 19 val.

Koncertą numatoma įrašyti, be to, tiesiogiai transliuoti Filharmonijos ir Skaitmeninės koncertų salės feisbuko paskyrose. Tiesioginę transliaciją planuoja ir LRT „Klasika“. Daugiau informacijos čia.

Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), veikia meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ rezidencijų ir alternatyvios edukacijos programų alumni grupinė paroda „Kiti kambariai“.

„Parodoje kartu su menininkais nagrinėjame mūsų gyvenimuose svarbų vaidmenį atliekančias palaikymo struktūras. Trapios, kartais nepatogios ar keistos, šios struktūros atrandamos vos pastebimuose gestuose, jausmuose, atmosferoje, o sudėtinguose gyvenimo perioduose, pavyzdžiui, pandemijos metu, suteikia vilties ir stiprybės judėti toliau. Šias palaikymo struktūras matome ir kaip mažus gestus, tokius kaip švelnus žodis ar apkabinimas, kai kankina baimė ir nežinomybė, ar gydytojo leidimas pasivaikščioti parke po ilgų dienų ligoninės palatoje, ir kaip platesnius procesus, sąlygojančius asmenybių formavimąsi ir istorijos rašymą“, – sako parodos bendrakuratorė Kotryna Markevičiūtė.

nuotrauka::5

Paskutinę parodos veikimo dieną, spalio 31 d. 18 val. menininkė Leah Clements atliks performansą, skirtą rūpesčio erdvių psichologijai, rengėjai kviečia į jį registruotis iš anksto.

Pirmasis kūrinio variantas šių metų pradžioje buvo atliktas Londono „Somerset House Studios“ programoje „Hyperfunctional, Ultra Healthy” (2020).

Vilniaus grafikos meno centro (VGMC) galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3) šią savaitę atidarytos dvi parodos – Medilės Šiaulytytės piešinių ir Gedimino Pranckūno fotografijų.

Scenografės, kostiumų dailininkės, iliustratorės Medilės Šiaulytytės „Piešinių reportažai“ – apie autorės gyvenimą ir kūrybą dviejuose miestuose – Vilniuje ir Romoje. Spalvingi, tikslūs, pagavūs vizualiniai dienoraščiai iš miesto gyvenimo, papildyti tekstinėmis žinutėmis ar koliažais, leis patirti pažinimo džiaugsmą: čia – Katedros aikštė Vilniuje, čia – meno mugės „ArtVerona“ akimirka, ten – pažįstamas Romos kampas. Menininkė sako, jog šis „fotografavimas pieštuku“ yra vienas svarbiausių jos tapatybės raiškos būdų.

Toje pačioje galerijoje, aukštu aukščiau, Gediminas Pranckūnas rodo naujausią fotografijų seriją „Atsiėmimas“. Ją kurdamas autorius su objektyvu pasitraukė į dar neurabanizuotus Vilniaus pakraščius ir „atsiėmė“ civilizacijos pasiglemžtą miestą. Anot parodos kuratorės Monikos Krištopaitytės, tik architektūros detalės ar panoramos fragmentai leidžia susigaudyti, kur yra nufotografuota laukymė.

nuotrauka::6

Gamtai šioje serijoje leidžiama „atsiimti“ Vilnių, prisiminti, kad iki užkaukiant geležiniam vilkui čia buvo miškai, ir mums priminti, jog be vardo žymės ji yra ištrynusi kur kas didesnius miestus (pvz., actekų) nei šis.

Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) spalio 22 d. atidaryta restauruotų kūrinių paroda „Pamokslininkai, stebukladariai ir architektas. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių šventųjų atvaizdai“.

Parodoje eksponuojamas 21 paveikslas iš įvairių Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių. Tai garsiųjų pamokslininkų (šv. Dominyko, šv. Antano Paduviečio, šv. Pranciškaus Asyžiečio) ir stebukladarių (šv. Roko, šv. Juozapato Kuncevičiaus, šv. Severino) atvaizdai. O kas gi tas architektas? Tai šv. apaštalas Tomas su kampainiu rankoje.

Bažnyčių šventųjų paveikslai, pirmą kartą palikę altorius ir liturgines erdves, išeksponuoti muziejaus salėje, leidžiasi iš arti apžiūrimi, tyrinėjami, lyginami, klausiami. Po parodos jie grįš į bažnyčias vykdyti savo pareigų: pasakoti, kviesti, guosti.

Vilniuje, nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, atidaryta Vilniaus Gaonui skirta leidinių ir dokumentų paroda.

Vilniaus Gaono metams skirtos parodos „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“ vienu svarbiausių eksponatų jos rengėjai vadina Vilniaus Gaono sinagogos pinką (metraštį), saugomą YIVO žydų mokslinių tyrimų institute Niujorke. Be šio, pristatomi Elijo ben Saliamono Zalmano tekstai, jo gyvenimo fragmentai, atskleidžiama šios ypatingos asmenybės įtaka Lietuvos žydų dvasiniam ir intelektiniam gyvenimui bei kultūrai.