VŽ rekomenduoja: renginiai šventinį savaitgalį

Liepos 3 d. – 100 kilometrų trasos aplink Vilnių krikštas.

Vilniaus miesto savivaldybė Valstybės dieną kviečia minėti bėgimo trasoje. Penktadienio vakarą, 18 val., 10 komandų vienu metu startuos 10-yje trasos atkarpų ir įveiks 100 km vaizdingiausiomis sostinės vietomis.

Trasos atkarpų žemėlapiai, aprašymai skelbiami takui aplink Vilnių sukurtoje svetainėje www.vilnius100km.lt, iš čia galima parsisiųsti ir programėles. Bėgimo dalyviai kviečiami registruotis čia.

Liepos 3 d. 19 val. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija kviečia į žygį po piliakalnius.

Žygis prasidės nuo Pūčkorių piliakalnio, kuris, pasak šaltinių, žinomas nuo pirmųjų mūsų eros amžių. Toliau žygeiviai keliaus į Rokantiškių piliavietę, iš jos – į vieną seniausių Vilniaus gynybai supiltą Rokantiškių, kitaip vadinamą Murlės, piliakalniu. Atviras ir nemokamas žygis tinkamas visai šeimai.

Dalyviai susitinka automobilių stovėjimo aikštelėje prie Pūčkorių piliakalnio.

Liepos 3 d. 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56) – Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto XIX-XX a. fenomenas“.

Visą šventinį savaitgalį, nuo penktadienio vakaro, pamaryje rengiamos Juodkrantės kurorto dienos, į jų programą įtraukta įvairiausių renginių. Vienas jų poilsiaujantiems pajūryje suteikia puikią progą susitikti su autoritetingiausia Rytų Prūsijos bei Mažosios Lietuvos kultūros istorijos ir identiteto XIX a. pab.–XX a. tyrėja doc. dr. N. Strakauskaite. Renginys nemokamas. Daugiau informacijos čia.

Liepos 4 d. 13 val. Ožkabolių kaime (Vilkaviškio rajonas) bus minimas Jono Basanavičiaus sodybos atstatymo 30-metis.

Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimu, ta proga atidaroma paroda, pasakojanti sodybos istoriją.

Šventinę nuotaiką palaikys grupė „Folk Trio“ ir kiti atlikėjai.

Liepos 4 d. Vilnius švęs JAV Nepriklausomybės dieną.

Renginių numatyta įvairiausių – nuo Teksaso Lukišių iki Holivudo Rotušės aikštėse.

Amerikietiško savaitgalio šeštadienį į Vilnių atvyks visas Lietuvos kantri muzikos žvaigždynas – Lukiškių aikštėje nuo 13 val. prasidės koncertas, kuriame muzikuos kantri tėvu Lietuvoje vadinamas Virgis Stakėnas, Viktorija Kajokaitė, Aleksandr Belkin ir grupė „The Road Band“, V. Jutas ir „Blues Makers“, „Siga & Rob Acoustic Duo“, grupės „Vienkiemis“, „Asorti“, „Dinozaurai“ ir kiti.

17 val. Rotušės aikštėje prasidės „Holivudo spindesys“. Vilniečiai ir miesto svečiai visą savaitgalį kviečiami jaustis kaip Amerikoje – koncertai, sporto varžybos, kino vakarai, šventiniai renginiai, skirti pažymėti JAV Nepriklausomybės dienai, minimai liepos 4-ąją. Visa šventės programa skelbiama čia.

Liepos 5, 6 d. 16 val. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, vyks Tarptautinio Kauno kariliono muzikos festivalio koncertai. ?

Kauno miesto karilionas – tai 49 varpai, 82 metus iš bokšto viršūnės pasakojantys muzikines istorijas. Abi dienas jais skambins Julius Vilnonis.

Liepos 5 ir 6 d. Kauno pilies prieigose – festivalio „Operetė Kauno pilyje“ koncertai.

Pirmąjį vakarą Kauno valstybinio muzikinio teatro artistai atliks 2000 metų sutikimui pastatytą G. Verdi operą „Traviata“, dabar nuskambėsiančią paskutinį kartą. Spektaklio muzikinis vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila, režisierė ir choreografė Anželika Cholina, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų ir grimo dailininkė Olga Filatova.

Liepos 6 d. koncerte „Operos fejerija“ populiariausias operų arijas ir duetus dainuos žymiausi Lietuvos operos solistai Justina Gringytė, Gitana Pečkytė, Laimonas Pautienius, Kostas Smoriginas, Almas Švilpa, Merūnas Vitulskis ir Vaidas Vyšniauskas.

Liepos 6 d. 14 val. Prezidentūros kieme prasidės Valstybės dienos minėjimo renginys „Dalinkimės istorija“.

Įdomiausiais istorijos fragmentais jame dalysis žinomi šalies istorikai, visuomenininkai, meno kūrėjai: prezidentas Gitanas Nausėda ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, prof. dr. Alfredas Bumblauskas, brolis Astijus Kungys, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, istorikas Norbertas Černiauskas, prof. Liudas Mažylis, kiti žinomi istorijos profesionalai ir mėgėjai.

Koncertuos Aistė Smilgevičiūtė, Merūnas Vitulskis, „Baltos varnos“, Saulius Petreikis ir „Saulės broliai“, kiti atlikėjai.

Renginys „Dalinkimės istorija“ nemokamas, į jį kviečiami visi, tačiau organizatoriai įspėja, kad vietų skaičius yra ribotas. Visą renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“, skirta 300-osioms Vilniaus Gaono gimimo metinėms ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti.

Bibliotekos fondai šia tema turtingi. Kalbant apie ypatingas vertybes, Bibliotekoje saugoma 197 vienetai rankraštinių dokumentų (fondas „Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) kolekcija“ F424), rašoma pranešime spaudai.

Parodoje eksponuojami leidiniai, susiję su Lietuvos žydų istorija, taip pat su Vilniaus Gaonu (1720–1797), visą gyvenimą skyrusiu Toros ir Talmudo studijoms. Jo dėka Vilnius pasaulyje žinomas kaip Lietuvos Jeruzalė.

Vilnius garsėjo kaip žydų literatūros leidybos centras. Čia buvo įkurta pirmoji Lietuvoje bibliofilo M. Strašūno žydų viešoji biblioteka, veikusi 1892–1940 m. ir vadinta viena garsiausių pasaulyje žydų bibliotekų.

Parodoje pristatoma daugiau kaip 150 LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomų leidinių, išleistų Lietuvoje ir užsienyje daugiausiai. Paroda veiks iki rugsėjo 9 d.

Vilniuje, VDA parodų centre „Titanikas“ (Maironio g. 3), veikia „Jaunojo dizainerio prizo“ laureatų darbų paroda.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro rengiamas konkursas „Jaunojo dizainerio prizas“ šiemet sulaukė mažiau paraiškų, nei įprastai, tačiau kiekybė ir kokybė nėra sinonimai. Tai patvirtina VDA parodų salėje „Titanikas“ eksponuojami stipriausi šių metų mados, produkto, komunikacijos ir tyrimų dizaino darbai, vėliau persikelsiantys į virtualią parodą tarptautinėje dizaino platformoje „Dezeen“.

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, veikia Petro Kalpoko (1880–1945) darbų paroda „Petras Kalpokas. Tapyba ir aplinka“.

Intriguoja tai, jog didžioji dalis P. Kalpoko, vieno žymiausių ir produktyviausių XX a. pirmosios pusės lietuvių tapytojo, scenografo, freskų kūrėjo, darbų yra paskolinti iš privačių kolekcijų ir publikai rodomi pirmą kartą. Dalis jų 1914-aiais buvo nugabenti į P. Kalpoko personalinę parodą Berlyne, kuri neįvyko dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo. Darbai prapuolė, ir iki dabartinės parodos niekur nebuvo eksponuoti.

Be šių, dailininko 140-mečiui skirtoje parodoje po daugiau nei šimtmečio rodomi pripažinimą jam lėmę darbai „Auksiniai berželiai“ bei „Upelis pavasarį“, rodyti pirmosiose Lietuvių dailės parodose 1907 ir 1908 m., taip pat – žymiausi visų laikotarpių P. Kalpoko kūriniai, visi dailininko tapybos žanrai.