Dizaino sprendimai: nuo miesto sienų – ant drabužių
Tiksliau, – šokio teatro „Aura“ šokėjai Kauno menininkų namuose pristatė marškinėlius ir bliuzonus, dekoruotus Vytenio Jako, Ernesto Zacharevič, Naglio Ryčio Baltušniko, Tado Šimkaus ir Žygimanto Amelyno bei kitų kūrėjų gatvės meno darbų motyvais.
Pasak p. Kaupelienės, „The Wall“ kolekcijos idėja radosi atsitiktinai, bet sykiu ir iš poreikio, kai užsimojusi kurti suvenyrinius marškinėlius ji suprato, kad iš esmės visi „žaidžia“ tais pačiais istoriniais simboliais, o naujų, šiuolaikiškų, lyg ir nėra priimta naudoti.
„Tuomet į rankas pakliuvo „Kaunas IN“ leidžiamų žemėlapių „It’s Kaunastic“ serijos maršrutas „Sienografo užrašai“, pristatantis gatvės meną Kaune, o visa kita – jau istorija. Tikiu, kad konceptualūs, miestiečiams atpažįstami simboliai gali tapti tiek pasididžiavimu, tiek savotišku miesto logotipu, vizitine kortele“, – sako dizainerė.
Čia ir dabar
Lietuvoje gatvės menas vis dar kelia aršių diskusijų, nepaisant, kad įvairių miestų sienas – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, kitų – puošia intriguojantys meno kūriniai. Viena to priežasčių – menininkai neretai tapatinami su sienų terliotojais, senamiesčio fasadus bjaurojančiais keverzonėmis. Nesižavi juo ir už meno, arba „meno“, valymą nuo namų fasadų atsakingi jų savininkai. Tačiau gatvės menas – daug platesnė sąvoka nei tai, kas su juo tapatinama.
Anot amerikiečių skulptoriaus, menininko Marko Jenkinso, prieš keletą metų sukūrusio skulptūrinę kompoziciją ant Šiuolaikinio meno centro Vilniuje stogo, „gatvės menas yra reikšmingas viešosios erdvės elementas, esantis čia ir dabar, stimuliuojantis miesto ir jo gyventojų gyvybingumą, bet jis neturi būti amžinas“.
Beje, siekdama amortizuoti priešpriešą tarp gatvės menininkų ir pastatų savininkų, Kauno miesto savivaldybė šiemet pradėjo įgyvendinti programą „Gyvos sienos“, kuria siekiama suvesti abi puses, kad naudos gautų ir viena, ir kita.
Vienas šios programos iniciatorių Tomas Grigalevičius, mero patarėjas ryšiams su visuomene, pareiškė turintis dvi svajones. Pirmoji, – kad gatvės menas taptų priežastimi, dėl kurios į Kauną važiuotų tūkstančiai turistų iš viso pasaulio. Antroji, – kad Šilainių mikrorajonas taptų didžiausia pasaulyje gatvės meno galerija po atviru dangumi.
„Tai pasiekti reikia tik laiko, sienų, menininkų ir pinigų“, – sakė p. Grigalevičius.
Senelis išminčius
Kalbant apie tikrojo gatvės meno pavyzdžius, paminėtinas „Meistras“ („Senelis išminčius“) ant buvusio avalynės fabriko „Lituanica“ 440 kv. m ploto sienos Kauno senamiestyje, sukurtas Tado Šimkaus ir Žygimanto Amelyno.
Baso (!), pypkę traukiančio senolio prototipo – Kaune gimusio „Fluxus“ meno srovės tėvo Jurgio Mačiūno „portretas“ mirga Lietuvos ir užsienio leidinuose, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, jis tapo ir „The Wall“ gatvės drabužių kolekcijos leitmotyvu.
Anot architektės Astos Kiaunienės, „Senelis išminčius“ savotiškai išsprendė urbanistinę problemą – okupacijos metais statytas fabrikas buvo Senamiesčio svetimkūnis, o freska jį lyg paskandino, padarė nematomu.
Beje, prieš keletą metų šiame pastate veikusi „Fluxus ministerija“, baigdama savo rezidavimą patalpose ir kviesdama paminėti p. Mačiūno gimtadienį, ketino „Senelį išminčių“ uždažyti baltai.
Gatvės meno pavyzdžių Lietuvos miestuose galima rasti čia.
