„Eurovizija”: Pirmajam blynui – ketvirtis amžiaus
Viskas, kas susiję su lietuviška „Eurovizija“, prasidėjo 1993 m., kai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija buvo priimtas į Europos transliuotojų sąjungą (European Broadcasting Union – EBU). Būtent ši asociacija ir yra „Eurovizijos“ rengėja nuo pat jos atsiradimo 1956-aisiais.
1994 m. pradžioje LRT gavo EBU kvietimą prisijungti prie kasmet rengiamo dainų konkurso ir jau tais metais deleguoti savo atstovą į Dubline vykusią 39-ąją „Euroviziją“.
Lietuvos televizijai, kaip prisimena pirmoji „Eurovizijos“ koordinatorė Lietuvoje Vilija Grigonytė, buvo duota itin nedaug laiko pasirengti konkursui – vos kelios savaitės. Todėl nerengta jokia atranka, o tiesiog, televizijos muzikinių laidų redaktoriams pasitarus su keliais ekspertais, apsistota ties bent kiek tarptautinių pasirodymų patirties turinčiu Ovidijumi Vyšniausku. Tiesa, tuo metu jiedu su p. Grigonyte buvo susituokę, tačiau ji tvirtina nieko apie šį pasirinkimą nežinojusi, nes buvo tik pradėjusi dirbti LRT.
„Tikrai nieko nežinojau, mane tiesiog informavo, kad važiuos Ovidijus. Jau pavargau ir bandžiau, ir bandau kalbėti apie tą situaciją, tačiau manęs niekas negirdi, toliau tvirtina, esą jis važiavo todėl, kad buvo mano vyras. Bet tegul kalba, ką nori. Anuomet mano užduotis buvo sutvarkyti dokumentus. Viskas vyko labai stichiškai, greitutėliai pasiruošti ir išvažiuoti buvo sudėtinga – buvome geltonsnapiai naujokėliai, nežinantys, nei kaip tai „Eurovizijai“ ruoštis, nei apskritai su kuo ji valgoma“, – su VŽ prisiminimais dalijosi dabar Kultūros ministerijoje dirbanti p. Grigonytė.
Blogiausias Europoje
Ir p. Vyšniauskas mano, kad buvo pasirinktas stichiškai: „Gali būti, kad vienas pasirinkimo motyvų buvo tas, kad pats rašau dainas. O tada reikėjo skubiai, per savaitę parašyti ir įrašyti konkursui dainą, nes jame galėjo dalyvauti tik niekur niekada neskambėję kūriniai. Taip ir parašiau per naktį.“
Jo vardas „Eurovizijos“ gerbėjų linksniuojamas ne tik dėl šalies debiuto, bet ir dėl patirtos nesėkmės – pirmasis Lietuvos atstovas šiame konkurse užėmė paskutinę vietą ir negavo nė vieno taško.
„Blogiausias Europos dainininkas!“ – po tokio fiasko apie savo draugą kartais geranoriškai paironizuodavo Arūnas Valinskas.
Debiutas su nuliu taškų iki to atvejo „Eurovizijos“ istorijoje buvo tik kartą – 1964-aisiais, kai paskutinė liko tais metais konkurse pirmąkart pasirodžiusi Portugalija. Per daugiau nei šešis dešimtmečius būta 36 atvejų, kai atlikėjas nepelnė nė taško. Čia rekordininkė – Norvegija, 4 sykius tapusi autsaidere.
Sėkmė – lyg sūpuoklėse
Po 1994-ųjų nesėkmės Lietuva buvo penkeriems metams nušalinta nuo „Eurovizijos“ ir sugrįžo į konkursą 1999-aisiais. Tada Lietuvos televizija, pasimokiusi iš kitų šalių patirties, nusprendė rengti nacionalines atrankas. Bet ir jos ne visada padėdavo surasti dainą, kuri atneštų sėkmę.
Ponia Grigonytė prisimena, kad nacionalinėje atrankoje 1999 m. laimėjusi Aistė Smilgevičiūtė su žemaitiškai atlikta daina „Strazdas“ buvo ir iki šiol yra itin gerai vertinama muzikos profesionalų, atkreipiančių dėmesį į labai savitą ir kartu universalų kūrinio melodingumą.
„Tačiau konkurse, tais metais vykusiame Jeruzalėje, ir Aistės nelydėjo sėkmė – užimta viena paskutinių vietų. Europa mūsų nesuprato, nors po metų kitų netradicinėmis ar net išgalvotomis kalbomis atliktos dainos tapo labai populiarios „Eurovizijoje“, – VŽ sakė p. Grigonytė.
Užtat 2001 m. konkurse Kopenhagoje Lietuvą pagaliau lydėjo santykinė sėkmė – grupė „Skamp“ užėmė 13 vietą. Tai išliko aukščiausias laimėjimas iki 2006-ųjų, kai Atėnuose „LT United“ įšoko į 6 poziciją. O jų dainą „We Are The Winners“ iškart po pergalės konkurse visam pasauliui dar kartą „pacitavo“ tikrieji tų metų „Eurovizijos“ nugalėtojai „Lordi“ iš Suomijos.
Dažniausiai patenkam
Metams bėgant, Lietuvai sekėsi įvairiai, bet kol kas niekam nepavyko užimti aukštesnės nei 6 vieta.
Bet, pasak ekspertų, galime didžiuotis, kad pastaruosius 15 metų, kai konkurse egzistuoja ir pusfinaliai, pasirodom kur kas geriau nei kaimynės Latvija ir Lenkija. Devynis kartus iš 15-os Lietuva dalyvavo finale.
Vėlgi „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos neapsieidavo be skandalų. Štai 2002-aisiais atrankos nugalėtoja buvo paskelbta grupė „B’Avarija“, bet dėl jų dainos „We All“ buvo gautas anoniminis skundas, adresuotas EBU. Atlikus tyrimą, daina diskvalifikuota, nes ji buvo publikuota anksčiau, nei leido konkurso taisyklės.
Tai atvėrė kelią į tais metais Taline vykusią „Euroviziją“ vykti Aivarui. Tačiau jis gana prastai pasirodė konkurse, užėmė priešpaskutinę vietą. Maža to, Aivaras smarkiai kritikuotas už pasirinktą „berniuko su megztiniu ir berete“ įvaizdį. Galų gale pasklido įtarimų, kad būtent jo aplinka galėjo inicijuoti skundą. Tiesa, jie niekad nepasitvirtino.
Liepsnojant krizei, 2009-ųjų pabaigoje LRT paskelbė, kad dėl lėšų trūkumo Lietuva oficialiai pasitraukia iš 2010 m. Osle rengiamo konkurso. Reikalingus beveik 100.000 Eur skyrė viena Lietuvos telekomunikacijų bendrovė ir Lietuvos dalyvavimas buvo išgelbėtas.
Vienintelis dainininkas, dukart atstovavęs Lietuvai, buvo Donatas Montvydas. Su sceniniu slapyvardžiu Donny Montell jis vyko į 2012 ir 2016 m. „Eurovizijas“. Jam sekėsi neblogai, nes užimtos 14 ir 9 vietos.
Viktorą Diawarą irgi galima vadinti dukart dalyvavusiu „Eurovizijoje“. Vienąkart jis dalyvavo su „Skamp“ grupe, kitąkart – su „LT United“.
12 kartų „Eurovizijoje“ dalyvavo pavieniai solistai, dukart – duetai ir šešis sykius į sceną lipo grupės.
Favoritas – olandas
Šiemet į „Euroviziją“ Tel Avive Lietuva deleguoja Jurijų Veklenko su daina „Run With The Lions“. Jis laimėjo vasarį pasibaigusioje nacionalinėje atrankoje.
VERSLO TRIBŪNA
Viena lyderiaujančių Lietuvos alternatyvaus finansavimo lizingo bendrovių „Orion Leasing“ keičia savo pavadinimą į „Own Leasing“, o įmonės steigėjas Laimonas Belickas investuoja į akcijų dalies bendrovėje didinimą.
150 metų istoriją skaičiuojanti „Heidelberg Materials“ įmonių grupė, kuri veikia ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse, yra viena iš trijų didžiausių pasaulyje užpildų, cemento, prekinio betono gamintojų. Ji vykdo veiklą daugiau nei 50 šalių, o 2.500 įvairių gamyklų ir terminalų dirba per 51.000 žmonių.
Prekybos tinklas „Lidl“ pripažintas didžiausią vertę už pinigus siūlančiu prekės ženklu Baltijos šalyse ir pateko tarp mylimiausių prekės ženklų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.Taip pat „Lidl“ buvo išrinktas didžiausią vertę už pinigus siūlančiu prekės ženklu Estijoje. Tokius rezultatus atskleidė naujausias Baltijos šalių prekių ženklų tyrimas „Baltic Brands“, kuriame 3000 respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertino daugiau nei 600 prekių ženklų pagal įvairius kriterijus.
Jaunajai kartai kibernetinio saugumo įgūdžiai šiandien tampa tokie pat svarbūs kaip skaitymas ar rašymas. Be jų ateities darbo rinka susidurs su rimta problema – darbuotojai, neturintys bazinių žinių apie duomenų apsaugą ir saugų elgesį internete, taps pažeidžiami tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu, todėl gebėjimas užtikrinti saugumą tampa universalia kompetencija.
Jurijus dainuos antrajame pusfinalyje gegužės 16 d., pasirodys 12 numeriu. Iš 18-os to pusfinalio dalyvių tik 10 pateks į finalą, vyksiantį gegužės 18-ąją. Kol kas Lietuvos atstovo galimybės vertinamos gana atsargiai – tik apie pusė ekspertų ir lažybų organizatorių mano, kad Jurijus pateks į finalą. Bet ir ankstesniais metais prognozuotojai neretai prašaudavo su spėjimais apie lietuvių šansus.
Tel Avive, „Expo“ centre, gegužės viduryje vyksiančiame 64-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse dalyvaus 41 valstybės atstovai. Kol kas neabejotinu šių metų konkurso favoritu laikomas Nyderlandų atstovas Duncanas su lyrine daina „Arcade“.
[infogram id="2ae34738-d5b0-4843-ad45-4b7397dc95cb" prefix="4IO" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Lietuvos atstovai „Eurovizijoje“"]
